- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-27
- Bylos Nr.
- e2-15950-1104/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- L. Z.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei L. Z. dėl mirusiojo asmens turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų E. S., atstovaujama įstatyminės atstovės (motinos) M. S., S. Z., atstovaujamas įstatyminės atstovės (motinos) K. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad K. Z., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis turto esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje su pergyvenusia sutuoktine L. Z. ir nustatyti, kad K. Z. priklauso: ½ dalis piniginių lėšų – 23,62 Eur, esančių K. Z. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Swedbank, AB, banke, ½ dalis 910,394 fondo vienetų, esančių Swedbank AB, banko pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis K. Z. grąžintinos 35,28 Eur gyventojų pajamų mokesčio permokos už 2022 metus, ½ dalis K. Z. vardu registruotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Gyventojų registro duomenimis palikėjas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su atsakove ir mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su ja. Atsakovės gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, palikėjas turi du vaikus – dukrą E. S. ir sūnų S. Z.. Palikėjo dukros E. S. ir jos įstatyminės atstovės – motinos M. S. gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Palikėjo sūnaus S. Z. ir jo įstatyminės atstovės – motinos K. K. paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas Lietuvoje yra (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. birželio 4 d. jie yra deklaravę išvykimą į (duomenys neskelbtini). Testamentų registro 2025 m. rugpjūčio 29 d. duomenimis nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, t. y. nei atsakovė, nei palikėjo vaikai, per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikėjo palikimo priėmimo, nesikreipė. Ieškovė, vadovaudamasi CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, pradėjo palikėjo palikimo priėmimo procedūrą. Ieškovė 2024 m. sausio 8 d. raštu Nr. RVPT-180 kreipėsi į Vilniaus m. 40 - ąjį notarų biurą (toliau – ir Notarų biuras), su prašymu išduoti jai palikimo perėjimo valstybei liudijimą į palikėjui priklausiusį turtą. Notarų biuras 2025 m. rugpjūčio 12 d. el. laišku informavo ieškovę, kad palikėjo vardu registruotam turtui – automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pirktas 2021 m. birželio 20 d.), automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pirktas 2022 m. sausio 16 d.), piniginėms lėšoms, saugomoms pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei piniginėms lėšoms, saugomoms banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), - šiai dienai negali išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimo, kadangi šis turtas priklauso mirusiajam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine, t. y. atsakove. Notarų biuras minėtame rašte taip pat nurodė, kad atsakovė į Notarų biurą neatvyko ir nepareiškė savo valios dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalies atskyrimo. Taigi, palikimo perėjimo valstybei liudijimą į palikėjui priklausančią turto dalį bus galima išduoti, tik tada, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus atskirtas palikėjo ir atsakovės santuokos metu įgytas turtas.
3. Ieškovės turimais duomenimis, palikėjui ir atsakovei, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso šis turtas: palikėjo vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Swedbank, AB banke, esančios piniginės lėšos - 23,62 Eur, palikėjo Swedbank, AB banke pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2025-05-21 datai sukaupti 910,394 fondo vienetai, ieškovės Mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje užregistruota grąžintina 35,28 Eur gyventojų pajamų mokesčio permoka už 2022 metus (įmokos kodas 1441), automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Informuoja, kad atsakovė ieškovei pateikė sutikimą, kuriame nurodė, kad valstybei priėmus K. Z. palikimą, neprieštarauja, kad ieškovė automobilį (duomenys neskelbtini) utilizuotų ar parduotų už ieškovės nustatytą kainą bei nurodė ir tai, kad ieškovės privalomiems veiksmams neprieštarauja ir pretenzijų neturės.
4. Atsakovei L. Z. ieškinys ir teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė.
Atsiliepimas
5. Trečiojo asmens, S. Z. atstovė K. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pateiktam ieškiniui ir ieškovei jokių pretenzijų neturi.
6. Trečiojo asmens, E. S. atstovė M. S. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pateiktam ieškiniui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai
7. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad palikėjas K. Z. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su sutuoktine L. Z.. Palikėjas turi du vaikus – dukrą E. S. ir sūnų S. Z.. Atsakovė L. Z. ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų per CK 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikėjo palikimo priėmimo, nesikreipė. Ieškovė 2024 m. sausio 8 d. raštu Nr. RVPT-180 kreipėsi į Vilniaus m. 40 - ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į palikėjo turtą. Notarų biuras informavo ieškovę, kad negali jai išduoti paveldėjimo teisės liudijimo kadangi reikia kreiptis į teismą dėl sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo. Ieškovės turimais duomenimis palikėjai ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso šis turtas: palikėjo vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Swedbank, AB banke, esančios piniginės lėšos - 23,62 Eur, palikėjo Swedbank, AB banke pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2025-05-21 datai sukaupti 910,394 fondo vienetai, ieškovės Mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje užregistruota grąžintina 35,28 Eur gyventojų pajamų mokesčio permoka už 2022 metus (įmokos kodas 1441), automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).
8. Vienam iš sutuoktinių mirus, notaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsniu, gali išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu. Duomenų, kad L. Z. kreipėsi į notarą, prašydama išduoti nuosavybės teisės liudijimą, byloje nėra. Įstatymas nenumato, kad notaras galėtų išduoti nuosavybės teisės liudijimą, nesant pergyvenusio sutuoktinio prašymo. Įstatymas taip pat nenumato, kad notaras galėtų atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, neišduodamas nuosavybės teisės liudijimo. Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų, patvirtintų 2013 m. rugsėjo 4 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 12.3., 1 ir 69 punktuose numatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą.
9. Taigi, pirma atskiriamos mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio paveldimo bendrąją sutuoktinių nuosavybe esančio turto dalys (t. y., išduodamas nuosavybės teisės liudijimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 52 straipsnio nuostatomis), tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o ne atvirkščiai. Kol toks atskyrimas neatliktas, mirusiajam priklausanti bendra santuokinio turto dalis nėra aiški.
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei CK 3.88 straipsniu, įstatymu nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tokia nuosavybe pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš abiejų sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad mirusysis K. Z. savo mirties momentu turėjo turto, kuris laikytinas bendra jungtine nuosavybe. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog prezumpcijos, įtvirtintos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, nėra nuginčytos, byloje nėra ir duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), todėl, siekiant įgyvendinti ieškovės teisę perimti palikimą valstybės naudai, kadangi nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė bei atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatyta K. Z. dalis iš minėto bendro sutuoktinių turto, nustatytina, jog sutuoktinių L. Z. ir K. Z. bendro santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, o mirusiajam K. Z. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine L. Z. priklauso ½ dalis iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto.
12. CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nei vienas iš įpėdinių palikėjo turto nepriėmė, todėl paveldėjimo teisė į mirusiojo K. Z. nuosavybės teise valdytą turtą perėjo valstybei. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl K. Z. turto, iki pastarojo mirties valdyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine L. Z., dalies nustatymo.
13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktus, ieškovės ieškinys dėl mirusiojo turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tenkintinas pilnai, nustatant, kad mirusiajam K. Z. asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis turto esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje su pergyvenusia sutuoktine L. Z. ir nustatyti, kad K. Z. priklauso: ½ dalis 23,62 Eur piniginių lėšų, esančių K. Z. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Swedbank, AB, banke, ½ dalis 910,394 fondo vienetų, esančių Swedbank AB, banko pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis K. Z. grąžintinos 35,28 Eur gyventojų pajamų mokesčio permokos už 2022 metus, ½ dalis K. Z. vardu registruotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
14. CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju, nors ieškinys tenkintinas, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė byloje priešingos pozicijos nepateikė, ieškinio neginčijo, todėl žyminio mokesčio dalis bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis turto esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje su pergyvenusia sutuoktine L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad K. Z. priklauso: ½ dalis 23,62 Eur piniginių lėšų, esančių K. Z. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Swedbank, AB, banke, ½ dalis 910,394 fondo vienetų, esančių Swedbank AB, banko pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis K. Z. grąžintinos 35,28 Eur gyventojų pajamų mokesčio permokos už 2022 metus, ½ dalis K. Z. vardu registruotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.