Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam V. P. (V. P.), jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aaleksandras Palamarčuk),

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iki bausmės atlikimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, anksčiau teistas:

1) 2000 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 2 d., nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atleistas;

2) 2000 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 3 d., 271 str. 3 d., 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 3 d., nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo atleistas;

3) 2000 m. spalio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. ir 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 3 d., nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo atleistas;

4) 2001 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

5) 2001 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 278 str. 1 d. (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 3 metams. BK 42 str. pagrindu šią bausmę subendrinus su 2001 m. vasario 7 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant iki 2001 m. rugsėjo 1 d. atidirbti 200 val. nemokamų darbų;

6) 2004 m. sausio 20 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. BK 64 str. 1 d. pagrindu šią bausmę subendrinus su 2003 m. birželio 25 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartimi, 2001 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 15 mėnesių, pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos“ 4 str. 1 d. 1 p., bausmė sumažinta 1/3;

7) 2005 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

8) 2005 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

9) 2006 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šią bausmę subendrinus su 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;

10) 2006 m. spalio 30 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. subendrinus šią bausmę su 2006 m. kovo 21 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

11) 2010 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. 30 parų areštu;

12) 2010 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

13) 2011 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. spalio 5 d. Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nutartimi ir skirta galutinė bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

14) 2011 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinus šią bausmę su 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

15) 2012 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams;

16) 2015 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. 60 parų areštu;

17) 2015 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 str. 4 d. 20 parų areštu. Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p., 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir paskirta galutinė 18 parų arešto bausmė, kuri 2015 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinta su 2015 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 70 parų arešto bausmė;

18) 2016 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. 1 metams ir 8 mėnesiams laisvės atėmimo;

19) 2018 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 24 str. 6 d., 178 str. 1 d. (4 veikos) 2 metams ir 4 mėnesiams laisvės atėmimo;

20) 2018 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė – 2 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies pridedant prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis pasiųstas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendį,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), šalia namo Nr. 20, iš A. P. vairuojamo automobilio ,,Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo priekinės keleivio sėdynės pavogė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Y7“, kurio vertė 150,00 eurų, su viduje įdėta SIM kortele, kurios vertė 1,00 euras, ant telefono buvo uždėtas guminis dėklas juodos spalvos, kurio vertė 20,00 eurų, iš viso nukentėjusiajam padaryta 171,00 eurų turtinė žala.

Tokiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną iš (duomenys neskelbtini) važiavo su taksi namo. Važiuojant pamatė ant priekinės sėdynės gulintį telefoną, galvojo, kad gal klientas prieš jį buvęs pamiršo ir paėmė tą telefoną. Nežinojo, kad ten taksisto telefonas, būtų žinojęs, kad jo tas telefonas, būtų neėmęs. Pasinaudojo kurį laiką tuo telefonu ir atidavė vėliau į lombardą. Paaiškino, kad lombardas už telefoną davė 60,00 eurų. Kai sužinojo, kad jam iškelta byla, buvo karantinas ir nebuvo darbo, neturėjo už ką atlyginti nukentėjusiajam žalos. Su ieškiniu sutinka. Taip pat sutinka su telefono verte, kuri nurodyta ieškinyje. Be to, savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi dėl to, ką padarė, kadangi tas telefonas jam laisvę kainavo, po vagystės buvo grąžintas atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Nukentėjusysis A. P., apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad savo civilinį ieškinį palaiko. Minėtą telefoną įsigijo Senukuose. Turtinę žalą sudaro telefonas – 150 eurų, ir dėklas su stikliuku – 20 eurų, kurį pirko papildomai. Pažymėjo, kad telefonas jam negrąžintas, todėl kur jis šiuo metu, nežino.

Kadangi kaltinamasis V. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas baudžiamojo nusižengimo padarymu, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. 23.36 val. gautas pranešimas iš A. P., kad jis taksi vežė klientą, kuris iš pranešėjo automobilio pavogė mobiliojo ryšio telefoną (t. 1, b. l. 5-7).

Iš 2020 m. spalio 1 d. protokolo – pareiškimo nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini) šalia namo Nr. 20 iš automobilio ,,Toyota Prius“ (valst. Nr. T18306), priekinės keleivio sėdynės, klientas pavogė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Y7“, kurio vertė 150,00 eurų, su viduje įdėta SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1,00 euras, ant telefono buvo uždėtas guminis dėklas, juodos spalvos, kurio vertė 20 eurų, iš viso padaryta 171 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 8).

2020 m. spalio 1 d. A. P. jo, kaip liudytojo, apklausos metu parodė, kad jis pagal individualią veiklą dirba pavėžėju su „(duomenys neskelbtini)“ programėle. 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 22.05 val. į programėlę gavo iškvietimą (duomenys neskelbtini), prie „Maxima“ parduotuvės; kadangi buvo šalia tos vietos nusprendė paimti šį iškvietimą. Apie 22.08 val. atvyko prie „Maxima“ parduotuvės, sustojo šalia bankomato esančioje automobilių stovėjimo vietoje bei pamatė link jo vairuojamo automobilio ,,Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ateinantį akivaizdžiai neblaivų asmenį, kuriam buvo apie 30 metų, trumpai kirptas, tamsūs plaukai, viena ranka ištinusi, kaip asmuo buvo apsirengęs, nepastebėjo. Jis paklausė, kur važiuojam, jis jam atsakė, kad jam reikia į (duomenys neskelbtini), tiksliau kur jis nepasakė. Vaikinas atsisėdo galinėje dešinėje vietoje ir jie pradėjo važiuoti, jis važiuodamas kalbėjo su juo lietuvių kalba be akcento. Atvykus už (duomenys neskelbtini) kapinių, jis nurodė kur toliau važiuoti ir jie įsuko į (duomenys neskelbtini), ten jis pasakė sustoti. Jis sustojo ir vaikinas griebęs jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Y7“ (IMEI: (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 150,00 eurų, su viduje įdėta SIM kortele, kurios vertė 1,00 euras, ant telefono buvo uždėtas guminis dėklas juodos spalvos, kurio vertė 20,00 eurų, pabėgo iš automobilio. Iš viso jam padaryta 171,00 eurų turtinė žala. Vaikiną atpažinti galės (t. 1, b. l. 13). 2020 m. spalio 1 d. A. P. papildomos jo, kaip liudytojo, apklausos metu parodė, kad nori papildomai pranešti, kad asmuo pabėgo iš jo vairuojamo automobilio nesusimokėjęs už pavėžėjimo paslaugą ir dėl to, kad suma buvo nedidelė, jis šio asmens nesivijo, kad išvengtų rimtesnių nemalonumų. Kai pradėjo važiuoti link miesto, pastebėjo, kad nuo sėdynės dingo jo mobiliojo ryšio telefonas. Paties fakto, kaip keleivis griebė telefoną, jis nematė, tačiau niekas kitas pavogti telefono negalėjo, nes telefonas buvo automobilyje prieš įlipant šiam keleiviui. Šiuo metu asmens kontaktinio telefono numerio bei kitų duomenų pateikti negali, nes programėlėje dėl duomenų apsaugos įstatymo jis bei kiti programėlės naudotojai duomenų nemato (t. 1, b. l. 17).

Iš A. P. 2020 m. lapkričio 6 d. pareiškimo dėl civilinio ieškinio nustatyta, kad nukentėjusysis prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu, kadangi jam nusikalstama veika padaryta 171 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 26).

2020 m. spalio 28 d. A. M. jo, kaip liudytojo, apklausos metu parodė, kad 2020 m. spalio 20 d. tarp 18.30-19.30 val. (duomenys neskelbtini), lombarduose nusipirko mobiliojo ryšio telefoną Samsung A3(6), kurio IMEI: (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėjo 80 eurų. Buvo keliuose lombarduose, juose apžiūrinėjo įvairius mobiliojo ryšio telefonus, atsimena, kad apžiūrinėjo ir kažkokį telefoną, galimai ,,Huawei“, gali būti, kad galėjo apžiūrinėjant telefonus įdėti savo SIM kortelę, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Tačiau telefono ,,Huawei“ jis nenusipirko, o nusipirko ,,Samsung“ telefoną (t. 1, b. l. 30).

Iš 2020 m. spalio 28 d. pakvitavimo matyti, kad minėtas ,,Samsung“ telefonas grąžintas A. M. (t. 1, b. l. 40).

2020 m. lapkričio 25 d. T. U. jo, kaip liudytojo, apklausos metu parodė, kad jis dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. V. P. nepažįsta asmeniškai, bet jis yra jam žinomas, nes jis ateina į jo lombardą ir atneša įvairius daiktus. Daiktus visada priduodamas pateikia asmens dokumentą. Tikslios datos neatsimena, bet sutinka, kad lombardo įkeitimo kvito data yra ta data, t. y. 2020 m. spalio 9 d., kada V. P. įkeitė telefoną, už kurį gavo 22,00 eurus. Tikslios datos neatsimena, bet sutinka, kad pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyta ta data, o būtent 2020 m. spalio 14 d., kai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš V. P. perpirko telefoną ,,Huawei Y7“ už 36,00 Eur. V. P. nurodė, kad telefonas nėra vogtas, todėl jie jį ir nupirko, kuris šiandien yra parduotas, kas jį nupirko, negali pasakyti, kadangi tokios apskaitos neveda. Pridėtas lombardo įkeitimo bilietas Nr. 1.1073, jo data – 2020 m. spalio 9 d. (t. 1, b. l. 34, 35).

Iš 2020 m. spalio 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1.1086 nustatyta, kad pardavėjas V. P. ir pirkėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas T. U. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka – mobiliojo ryšio telefoną ,,Huawei Y7“ ((duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 37).

Iš 2020 m. spalio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra lengvasis automobilis ,,Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), baltos spalvos, pažymėtas „Taksi“ ženklais. Automobilis apžiūrimas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu automobilis atrakintas, tvarkingas, švarus. Automobilio viduje įrengtų vaizdo kamerų nėra. Daiktų bei pėdsakų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, paimta nebuvo. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 41, 43-45).

Iš 2020 m. spalio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) priklausomybė ir nustatyta, kad kortelė yra išankstinio mokėjimo – UAB ,,Tele2“. Atlikus aukščiau minėto abonentinio numerio kontrolę, nustatyta, kad numeris nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. 00.00 val. iki 2020 m. spalio 6 d. 23.59 val. buvo naudojamas įrenginyje, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini). Atlikus telefono numerio priklausomybę, nustatyta, kad numeris (duomenys neskelbtini) priklauso V. P. (t. 1, b. l. 60).

Iš 2020 m. spalio 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis A. P. nurodė, kad parodytose nuotraukose nuotraukoje Nr. 2 jis atpažįsta ir yra tikras, kad tai yra vyriškis, kurį 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 22.08 val. taksi automobiliu paėmė nuo parduotuvės ,,Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), ir paleido jį (duomenys neskelbtini). Po minėto vyriškio paleidimo taksi automobilyje pasigedo jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono. Vyriškį atpažįsta iš veido bruožų, t. y. veido formos, ausų formos (t. 1, b. l. 62-64, 67-68).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. P. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje iš nukentėjusiojo A. P. vairuojamo automobilio nuo priekinės keleivio sėdynės pavogė mobiliojo ryšio telefoną, iš viso nukentėjusiajam padaryta 171,00 eurų turtinė žala.

Kaltinamasis, apklausiamas teismo posėdžio metu, pripažino, kad iš nukentėjusiojo A. P. vairuojamo automobilio pavogė mobiliojo ryšio telefoną. Kaltinamasis kurį laiką pasinaudojo minėtu telefonu, po to atidavė į lombardą. Paaiškino, kad lombardas už telefoną davė 60,00 eurų. V. P. tyčią pavogti svetimą turtą, be kita ko, patvirtina nukentėjusiojo A. P. parodymai bei liudytojo T. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 34, 35). Be to, įvykio aplinkybes įrodo BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (t. 1, b. l. 5-7), 2020 m. spalio 1 d. protokolas – pareiškimas (t. 1, b. l. 8), 2020 m. spalio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 37), 2020 m. spalio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 41, 43-45), 2020 m. spalio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 60) ir 2020 m. spalio 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (t. 1, b. l. 62-64, 67-68).

Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pavogto turto vertė turi būti didesnė negu 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršyti 5 MGL (250 Eur) dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam A. P. padaryta turtinė žala yra 171,00 Eur. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti pagrobto daikto verte, su ja taip pat sutiko kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu. Todėl, esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad V. P. pagrobė didesnės negu 3 MGL, bet mažesnės negu 5 MGL vertės svetimą turtą.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad V. P., darydamas inkriminuotus veiksmus, suprato, kad vagia automobilyje ant priekinės keleivio sėdynės buvusį mobiliojo ryšio telefoną, priklausantį A. P., kad dėl jo veiksmų bus padaryta žala, ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Darytina išvada, kad V. P. veiksmuose yra visi būtini nedidelės vertės svetimo turto vagystės sudėties požymiai, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvos bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. P. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). V. P. pagrobto turto vertė 171,00 Eur, nežymiai viršija 3 MGL (150 Eur) vertę, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė.

Teismas nenustatė V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad gailisi, tačiau tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019, 9 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Teismo vertinimu kaltinamojo išreikštas gailėjimasis ir elgesys teisiamojo posėdžio metu yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne tvirtas ir savikritiškas savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl paties nusikaltimo padarymo.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad V. P. nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas 20 kartų už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, be kita ko, ir už pavojingesnes nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 1-9). Be to, V. P. šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu. Tai rodo, kad kaltinamasis nepadarė jokių teigiamų išvadų, toliau ignoravo visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, o jo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis. Tai eliminuoja nuoširdaus gailesčio pripažinimo galimybę. Vien V. P. teisiamojo posėdžio metu išreikšto apgailestavimo dėl savo veiksmų nepakanka pripažinti nuoširdžiu gailesčiu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be minėtų aplinkybių, susijusių su V. P. asmenybe (jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn skaičiumi, teistumo neišnykimu ir nepanaikinimu įstatymų nustatyta tvarka), teismas taip pat vertina kitas aplinkybes, t. y. kad kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie dalies baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 178-188). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. P. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. P. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, skirti jam švelnesnę bausmės rūšį nėra tikslinga.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skiria kaltinamajam 30 parų arešto bausmę, t. y. didesnę, nei vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose (t. 2, b. l. 1-9). Iš informacinės teismų duomenų sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi V. P. panaikintas lygtinis paleidimas ir jis pasiųstas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendį. LITEKO duomenimis ši nutartis įsiteisėjo – 2020 m. gruodžio 22 d.

BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka bausmės bendrinamos tais atvejais, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką. Nusikalstama veika, už kurios padarymą V. P. šiuo nuosprendžiu bendrinama bausmė, padaryta po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio priėmimo, t. y. jam neatlikus šiuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BK 64 straipsnio 3 dalis numato, kad tais atvejais, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Iš 2021 m. kovo 23 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos rašto Nr. S-5141 nustatyta, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendį V. P. paskirtos bausmės (šio nuosprendžio priėmimo dienai, t. y. 2021 m. kovo 26 d.), neatliktos bausmės dalis yra 4 mėnesiai 22 dienos. Atsižvelgiant į visa tai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, t. y. 4 mėnesių ir 22 dienų laisvės atėmimo pridedama šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės (t. y. 20 parų arešto) dalis (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 1 laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai), ir V. P. skiriama galutinė bausmė – 5 mėnesiai 5 dienos laisvės atėmimo.

Byloje turtinę žalą patyręs A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 171 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 26).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis A. P. vagystės metu neteko turto, kurio vertė 171,00 Eur. Įrodyta, kad tai buvo padaryta dėl V. P. nusikalstamos veikos. Tarp civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos ir kaltinamojo padarytų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaip minėta, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti pagrobtų daiktų verte. Be to, teismo posėdžio metu civilinį ieškinį pripažino ir kaltinamasis V. P., todėl minėta pinigų suma priteistina iš kaltinamojo A. P. naudai.

V. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 135). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kaltinamasis atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, ši kardomoji priemonė naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kita kardomoji priemonė V. P. neskirtina.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Prašyme nurodoma, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus V. P. ginti parinko advokatą A. P., kuris teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam. Teisinės pagalbos išlaidas sudaro 121,50 Eur. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nes kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl to jo galimybės susirasti gynėją, įgyvendinti teisę į gynybą buvo ribotos, gynėjas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, taip pat atsižvelgiant į jo turtinę padėtį – atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba, nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. a pp., 20 parų arešto pakeisti į 20 dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir V. P. paskirti galutinę 5 (penkių) mėnesių ir 5 (penkių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 26 d.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

V. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kitos kardomosios priemonės neskirti.

Iš V. P. priteisti A. P. 171 (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam V. P. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.