- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- 2S-828-252/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04176-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- kreditoriaus AB SEB banko
- Kreditorius
- AB SEB banko
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko ir įkeisto daikto savininko M. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5038-488/2011 pagal pareiškėjo – kreditoriaus AB SEB banko pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2011-10-19 kreditoriaus AB SEB bankas ( toliau – kreditorius ) pareiškimu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydamas priverstinai išieškoti iš skolininko M. S. 35 231,71 EUR kredito, 777,95 EUR palūkanų, 360,54 EUR delspinigių už nesumokėtą kreditą iš viso 36 370,20 EUR skolos ir 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 137,00 Lt žyminio mokesčio bei parduoti turtą iš varžytinių įkeistą turtą. Nurodė, kad kreditorius pagal 2006-04-20 kredito sutartį Nr. 0750618070148-25 suteikė skolininkui kreditą 45 293,54 EUR, o skolininkas, užtikrindamas prievolės grąžinimą ir visų su juo susijusių mokėjimų vykdymą, įkeitė kreditoriui AB SEB bankui jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 0,1246 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) . Taip pat pažymėjo, kad 2011-06-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartimi įkeistas nekilnojamasis daiktas areštuotas, įspėjant skolininką ir įkeisto daikto savininką M. S., kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas nekilnojamasis daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Apie tai pranešta turto registrui ir visiems suinteresuotiems asmenims. Ši nutartis skolininkui (įkeisto turto savininkui M. S. ) įteikta asmeniškai 2011-07-05. Skolininkas nutartį apskundė Panevėžio apygardos teismui. 2011-10-05 nutartimi Panevėžio apygardos teismas 2011-06-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartį paliko nepakeistą. Kreditorius nurodė, kad skolininkas ( įkeisto turto savininkas ) iki šiol skolos negrąžino, todėl prašė parduoti iš varžytynių įkeistą turtą – 0,1246 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklausantį M. S..
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-10-21 nutartimi pareiškėjo AB SEB banko prašymą tenkino. Nutarė išieškoti iš skolininko M. S. 35 231,71 EUR kredito, 777,95 EUR palūkanų, 360,54 EUR delspinigių už nesumokėtą kreditą, iš viso 36 370,20 EUR skolos, 137 Lt žyminio mokesčio, 5 proc. metinių palūkanų nuo negražintos sumos (35 231,71 EUR) nuo pakartotinio pareiškimo padavimo dienos – 2011-10-19 iki teismo spendimo visiško įvykdymo; parduoti iš varžytinių įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 0,1246 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini).
Teismas nurodė, kad skolininkui nevykdant prievolių pagal 2006-04-20 kredito sutartį Nr. 0750618070148-25 su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais, skolininkas ( įkeisto turto savininkas ) buvo įspėtas, jog per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus kreditoriui skolos, bus pradėtas priverstinis išieškojimas. Tačiau skolininkas per nustatytą terminą neįvykdė įkeitimu užtikrintos prievolės.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nutartį ir netenkinti kreditoriaus prašymo dėl įkeisto žemės sklypo pardavimo iš varžytynių.
Nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimų. Skolininko, kurio atžvilgiu hipotekos teisėjo nutarties pagrindu yra pradedamas priverstinis išieškojimas, skolos dydis yra vienas iš faktų, kuriuos turėtų patikrinti priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto inicijuojantis hipotekos teisėjas. Šioje byloje teismas nutartį priėmė remdamasis kreditoriaus pareiškime dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių pateiktu apelianto skolos dydžiu, kuris nėra detalizuojamas, t. y. nėra paaiškintas laikotarpis, už kurį skaičiuojamos palūkanos, delspinigiai ir pan. Apelianto teigimu, jis skolos dydžio neprivalo ginčyti iškeldamas naują bylą prieš kreditorių bei patirdamas papildomų bylinėjimosi išlaidų. Skolos dydžio nustatymo klausimas turėjo būti išspręstas skundžiamoje nutartyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skolininko atskirąjį skundą kreditorius prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad 2011-06-23 teismo nutartį, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamasis turtas, apeliantas apskundė, tačiau savo skunde skolos sumos neginčijo, jokių prieštaravimų bankui dėl paskaičiuotos skolos sumos nepareiškė. Pakartotiniame banko pareiškime buvo prašoma pradėti skolos išieškojimą iš įkeisto turto vertės, turtą parduodant iš varžytinių. Skolos suma nurodyta ta pati – 36 370,20 EUR, nes bankas yra sustabdęs palūkanų ir netesybų skaičiavimą, nors skolininkas skolos sumos nesumažino, savo prievolių nevykdo iki šiol. Skunde dėl 2011-10-21 nutarties apeliantas pateikia bendro pobūdžio samprotavimus, nenurodo, konkrečiai su kokiais skolos paskaičiavimais nesutinka, kokie yra nesutikimo argumentai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad kreditorius AB SEB bankas 2006-04-20 kredito sutartimi Nr. 0750618070148-25 (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) suteikė M. S. 45 293,54 EUR kreditą, kurio įvykdymas užtikrintas hipotekos lakštu Nr. 04120060001512, kreditoriaus naudai įkeistas M. S. nuosavybės teise priklausantis turtas – 0,1246 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-37).
CK 4.192 straipsnyje nustatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas nevykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį, hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas bei iš jo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu išieškojimas. Šiuo atveju M. S. tinkamai bei laiku neįvykdė prievolės kreditoriui pagal minėtą kredito sutartį, todėl kreditorius įgijo teisę kreiptis į teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo (CPK 560 straipsnio 1 ir 2 dalys, CK 4.216 straipsnio 1 dalis, 4.219 straipsnio 2 dalis). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-23 nutartimi buvo areštuotas įkeistas hipotekos lakštu turtas ir M. S. įspėtas, kad negrąžinus skolos per mėnesį nuo įspėjimo (nutarties) įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui (b. l. 39-40). 2011-10-19 kreditorius, vadovaudamasis CK 4.192 str., CPK 558 str. 2 d. nuostatomis, pateikė pareiškimą priverstinai išieškoti iš skolininko negrąžintą skolą, palūkanas ir žyminį mokestį (b. l. 77-78). Gavęs šį kreditoriaus pareiškimą Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-10-21 priėmė skundžiamą nutartį - įkeistą turtą parduoti iš varžytynių (CPK 558 straipsnio 2 dalis).
Atskirajame skunde iš esmės ginčijamas skolos dydis. Pažymėtina, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės, ir jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos nenagrinėjami. Teismas pažymi, kad esant bet kuriai hipotekos bylos proceso stadijai, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo ginčo ieškininės teisenos tvarka. Šiuo atveju hipotekos teisėjas negali spręsti ginčų dėl skolos dydžio, nes ginčas gali būti nagrinėjamas CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka. Skolininkas tokiu atveju gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą pareikšdamas ieškinį dėl skolos dydžio, o sustabdyti skolos išieškojimą pagal hipotekos procedūras gali bylą pagal skolininko ieškinį nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus dėl skolos dydžio.
Pažymėtina, kad priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas parduoti įkeistą daiktą iš varžytinių. Bylų iš hipotekos teisinių santykių nagrinėjimas supaprastinta proceso tvarka turi užtikrinti operatyvų priverstinio skolos išieškojimo nukreipimą į įkeistą turtą, tačiau apriboja ir suvaržo hipotekos teisėjo teisę ir galimybę tirti ir spręsti kilusius hipotekos sutarties šalių ginčus. Hipotekos teisėjas pagal hipotekos lakštą ir viešųjų registrų duomenis sprendžia, kiek ir kokio turto hipotekos lakštu buvo įkeista, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, ir nukreipia į jį išieškojimą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo visos sąlygos kreditoriui kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo į teismą, nes skolininko skolinis įsipareigojimas buvo apsaugotas įkeitimu, kreditorius pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodė visus būtinus nurodyti duomenis, todėl hipotekos teisėja pagrįstai ir teisėtai priėmė CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytą nutartį. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įkeisto pagal hipotekos lakštą nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių tvarką, ir pažeidimų, kurie būtų pagrindu tenkinti atskirąjį skundą, nepadarė. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.