Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-10-27 · Civilinė byla Nr. 2A-507/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-27
Bylos Nr.
2A-507/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Kazys Kailiūnas (pran.), Vigintas Višinskis
Atsakovas
E. S.
Kategorijos
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-507/2008Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.17.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Kazio Kailiūno (pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Juorepė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-278-03/2008 pagal ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Juorepė“ ieškinį atsakovui E. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas LUAB „Juorepė“ 2007 m. spalio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. S. , prašydama priteisti iš atsakovo 223 622 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad buvęs bendrovės direktorius E. S. nevykdė Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 24 d. nutarties ir neperdavė įmonės dokumentų bei įmonės turto bankrutuojančios įmonės administratoriui, dėl to apsunkino įmonės bankroto procedūrą ir padarė įmonei žalą. Ieškovo teigimu, kadangi įmonės direktorius neperdavė įmonės dokumentų ir yra neįmanoma nustatyti įmonės turto vertės nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, todėl įmonei padaryta žala yra lygi paskutiniame Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktame įmonės balanse įrašytai sumai, t.y. 223 622 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo LUAB „Juorepė“ atsakovui E. S. 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; nurodė, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo E. S. turto areštas.

Teismas nurodė, kad civilinė atsakomybė gali kilti, kai dėl asmens neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo) kitam asmeniui buvo padaryta žala ir yra priežastinis ryšys tarp asmens veikimo ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Teismas pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio ketvirtosios dalies 6 punkte nustatyta, kad pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus tenka įmonės valdymo organams. Teismas nurodė, kad nors savo reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad atsakovas, kaip UAB „Juorepė“ vadovas, bendrovei iškėlus bankroto bylą, neperdavė įmonės dokumentų bei įmonės turto bankrutuojančios įmonės administratoriui, tačiau aplinkybės, ar atsakovas tokius dokumentus turėjo, ar jie jam nustatyta tvarka buvo perduoti ir ar atsakovas turėjo galimybę perduoti juos ieškovui, ieškinyje nekonkretizavo. Teismas nurodė, kad 2003 m. birželio 17 d. perdavimo-priėmimo aktai patvirtina, kad E. S. perdavė, o V. R. priėmė UAB „Juorepė“ dokumentus. Teismas pažymėjo, kad įmonės antspaudo ir dokumentų perdavimo faktą patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. R. . Teismas nurodė, kad ieškovas kitų įrodymų, jog įmonės turtas ir dokumentai po Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 1 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo buvo vėl perduoti E. S. , nepateikė. Teismo nuomone, vien tai, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu nustatyta, jog atsakovas suklastojo UAB „Juorepė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir akcininkų susirinkimo protokolus, bei tai, jog Tauragės rajono apylinkės teismas pripažino 2003 m. birželio 16 d. protokolą dėl E. S. atleidimo iš direktoriaus pareigų ir V. R. išrinkimo direktoriumi suklastotu, negali būti pagrindu atsakovo atsakomybei kilti už įmonės turto ir įmonės dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad nenustačius atsakovo veiksmuose neteisėtumo, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo E. S. .

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas LUAB „Juorepė“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismas, atmesdamas ieškinį, neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai taikė teisės normas. Apeliantas nurodo, kad aplinkybės, jog 2003 m. birželio 16 d. akcininkų protokolas yra suklastotas, kad toks susirinkimas nevyko ir akcininkai jame nedalyvavo, įrodo, kad sprendimas dėl E. S. atleidimo iš direktoriaus pareigų ir naujojo direktoriaus skyrimo yra fiktyvus, E. S. iki šiol nėra atleistas iš direktoriaus pareigų ir turėtų būti laikomas paskutiniu įmonės direktoriumi. Dėl to, apelianto nuomone, pareiga perduoti įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui turėtų tekti E. S. , kaip paskutiniam įmonės direktoriui. Apeliantas pažymi, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 12 dalį įmonės direktorius, atlikęs neteisėtus veiksmus ir tuo bendrovei padaręs žalos, turėtų atlyginti bendrovei padarytą žalą, todėl E. S. , suklastojęs akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir akcininkų susirinkimo protokolus, perdavęs bendrovės antspaudą ir dokumentus asmeniui, kuris nebuvo tinkamai paskirtas eiti bendrovės vadovo pareigas, padarė įmonei žalos, kurią privalo atlyginti. Apelianto teigimu, kadangi įmonės direktorius administratoriui neperdavė įmonės dokumentų ir yra neįmanoma nustatyti įmonės turto vertės nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, todėl įmonei padaryta žala yra lygi paskutiniame Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktame įmonės balanse įrašytai sumai, t.y. 223 622 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas E. S. prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo LUAB „Juorepė“ apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas nurodo, kad nors ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą grindžia tuo, kad atsakovas neįvykdė pareigos, iškėlus įmonei bankroto bylą, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau teisme apklaustas V. R. patvirtino, kad jam buvo perduoti įmonės antspaudas ir įmonės dokumentai, o tai reiškia, kad atsakovas E. S. neturėjo galimybės fiziškai perduoti įmonės antspaudo, dokumentų ir turto, kurių jis neturėjo. Dėl to, atsakovo teigimu, jam negali kilti civilinė atsakomybė už dokumentų ir turto neperdavimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. gruodžio 6 d. nutartimi iškėlė UAB „Juorepė“ bankroto bylą. Ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo E. S. 223 622 Lt žalos, kuri, ieškovo teigimu, buvo padaryta atsakovui, kaip buvusiam UAB „Juorepė“ vadovui, neperdavus bankrutuojančios įmonės administratoriui įmonės dokumentų bei įmonės turto, atlyginimo. Ieškovas padarytos žalos dydį siejo su paskutiniame Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktame 2002 m. sausio 1 d. įmonės balanse įrašyta UAB „Juorepė“ turėto turto verte, t. y. 223 622 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovas E. S. privalo atlyginti įmonei padarytą žalą CK 2.87 straipsnio pirmosios ir septintosios dalies pagrindu.

CK 2.87 straipsnio septintoji dalis numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, numatytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Pažymėtina, kad CK 2.87 straipsnio septintojoje dalyje nurodytos civilinės atsakomybės sąlygos yra ne tik reikalavimas nustatyti neteisėtus veiksmus, bet ir žalos padarymo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Administracijos vadovas yra bendrovės valdymo organas, kuris privalo juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.).

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio ketvirtosios dalies 6 punktą, įmonės valdymo organams tenka pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę (balansą), sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Todėl pagal minėtos teisės normos reikalavimus įmonės valdymo organams neperdavus administratoriui įmonės turto įmonei padaroma žala. Įmonės valdymo organai (įmonės vadovas ir kiti) taip pat gali padaryti įmonei žalą prarandant įmonės turtą iki bankroto bylos įmonei iškėlimo ir įstatymas reglamentuoja tokios žalos atlyginimo tvarką. Todėl būtina skirti minėtus žalos padarymo įmonei būdus.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi neaiškino ir nenustatė turinčių bylai reikšmės aplinkybių, ar UAB „Juorepė“ buvo padaryta žala (kada ir kokiu būdu), kas bei kokiu pagrindu buvo įmonės valdymo organai iki bankroto bylos iškėlimo ir bankroto bylos iškėlimo momentu ir kas turi atlyginti žalą, jeigu UAB „Juorepė“ buvo padaryta žala.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 3 d. baudžiamajame įsakyme, kuriuo E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas, konstatuota, kad E. S. , būdamas UAB „Juorepė“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2000 m. gruodžio 4 d. iki 2003 m. kovo 31 d. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko nebuvo galima nustatyti ūkinių operacijų turinio, todėl iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto (b.l. 25-26). Į bylą pateiktas Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 1 d. baudžiamasis įsakymas patvirtina, kad E. S. buvo pripažintas kaltu, 2003 m. birželio 17 d. suklastojus UAB „Juorepė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir akcininkų susirinkimų protokolus: akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią A. S. pardavė V. R. 50 vnt. UAB „Juorepė“ akcijų už 500 Lt, įrašydamas joje 2002 m. lapkričio 15 d. datą, akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią E. S. pardavė V. R. UAB „Juorepė“ akcijų už 100 Lt, įrašydamas joje 2002 m. lapkričio 16 d. datą, suklastojo 2003 m. birželio 11 d. ir 2003 m. birželio 6 d. UAB „Juorepė“ akcininkų susirinkimo protokolus, įrašydamas juose tariamai dalyvavusius akcininkus E. S. ir V. R. , nors tokie susirinkimai nevyko ir minėti akcininkai juose nedalyvavo (b.l. 27). Pažymėtina, kad 2003 m. birželio 16 d. protokolu, kuris buvo pripažintas suklastotu, buvo nutarta atleisti iš UAB „Juorepė“ direktoriaus pareigų E. S. ir išrinkti nauju UAB „Juorepė“ direktoriumi V. R. (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 06-1-08012-05 t. 1, b.l. 82). Į bylą pateikti 2003 m. birželio 17 d. priėmimo-perdavimo aktai apie tai, kad pagal 2003 m. birželio 16 d. UAB „Juorepė“ akcininko raštišką sprendimą buvęs bendrovės direktorius E. S. perdavė naujajam bendrovės akcininkui V. R. UAB „Juorepė“ įmonės dokumentus, apvalų bendrovės spaudą, kasos pajamų orderius, čekių knygeles (b.l. 53-54), tačiau Tauragės rajono prokuratūros prokuroro 2006 m. vasario 14 d. nutarime konstatuota, kad 2003 m. birželio 17 d. pirkdamas UAB „Juorepė“ akcijas V. R. negalėjo perimti visų bendrovės dokumentų, nes dalį jų pagal reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolus paėmė FNTT Tauragės apskrities skyriaus pareigūnai, dokumentai yra prijungti prie baudžiamosios bylos Nr. 06-1-08009-03 ir yra Tauragės rajono apylinkės teisme, ir konstatuota, kad E. S. neperdavė jam (V. R. ) visų įmonės dokumentų, dalį jų suklastojo (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 06-1-08012-05 t. 2, b.l. 104). Į bylą nepateikti priėmimo-perdavimo aktai bei kiti įrodymai apie tai, kad E. S. perdavė V. R. UAB „Juorepė“ turtą. Pažymėtina, kad po UAB „Juorepė“ 2002 m. sausio 1 d. balanso ir kitų finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai kiti UAB „Juorepė“ finansinės atskaitomybės dokumentai Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti nebuvo. Paminėtos aplinkybės rodo, kad UAB „Juorepė“ galėjo būti padaryta žala prarandant įmonės turtą ir iki bankroto bylos iškėlimo, ir po bankroto bylos iškėlimo tiek dėl įmonės valdymo organų (įmonės vadovo ir kitų), tiek dėl kitų asmenų veiksmų. Nesant įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų įmonės bankroto bylos iškėlimo momentui, svarbu nustatyti dėl kokių konkrečių įmonės valdymo organų veiksmų jie buvo prarasti, kodėl įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai, koks konkretus turtas buvo nurodytas UAB „Juorepė“ 2002 m. sausio 1 d. balanse, kaip nurodytas turtas buvo panaudotas ir kas yra atsakingas, jeigu nurodytas turtas buvo prarastas. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartimi patvirtinti LUAB „Juorepė“ kreditorių patikslinti reikalavimai, įskaitant kreditoriaus Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 917 380,89 Lt reikalavimą.

Teisėjų kolegija, konstatuodama, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, sprendžia, kad pagal pateiktus į bylą įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kadangi priklausomai nuo išaiškintų bei nustatytų turinčių bylai reikšmę aplinkybių gali paaiškėti, kad žala įmonei padaryta kitų ar kelių asmenų veiksmais, ir tik pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka gali įtraukti kitus asmenis byloje dalyvaujančiais asmenimis.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neaiškino turinčių reikšmės bylai aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Artūras DriukasKazys KailiūnasVigintas Višinskis