Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

1. dalis parapeto apskardinimų neturi nuolydžio į stogo pusę ir vietomis įdubę Stogo liukas rudyja, neužsifiksuoja uždarymo skląstis;

2. nuogrindos plytelės sudėtos senos, vietomis susikraipiusios, neįrengtas 15 cm pagrindas, plastikinis bortelis sumontuotas nelygiai;

3. laiptinių įėjimo aikštelės ir laiptų pakopos sutrūkinėjusios, bandyta glaistyti, bet - netolygiai, kreivai;

4. nesuformuoti nuolydžiai ant laiptinių įėjimo stogelių, prie sienos nėra prieglaudų;

5. po 2 laiptinės įėjimo laiptų aikštele, užkastas ir neužarmuotas polisterolas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad UAB M. B. K. (buvęs pavadinimas UAB „Ž.“) (toliau - Ieškovas / Užsakovas) ir UAB „B.“ (toliau - Atsakovas / Vykdytojas) 2015 m. (duomenys neskelbtini) d. sudarė Rangos darbų su projekto parengimu pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis). Sudarytos sutarties pagrindu rangovas iki 2015 m gruodžio 31 d. įsipareigojo atlikti Rangos darbus, numatytus Sutarties 4.4 punkte bei Suteikti šiems darbams 5 metų garantiją (Sutarties 7.3.8 straipsnis; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.698 straipsnis; Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 41 straipsnis). Užsakovas siekdamas užtikrinti bendradarbiavimą tarp šalių bei atsižvelgdamas į sutarties metu atsiradusias aplinkybes prie Sutarties pasirašė Sutarimą Nr. 1, kurio pagrindu darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2016 m. lapkričio 30 d. Sudarytos Sutarties pagrindu Atsakovas atliko Rangos darbus, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, šias aplinkybes patvirtina 2017-02-07 Pasirašytas Statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Vis dėlto, nepraėjus Atsakovo suteiktam 5 metų garantiniam terminui, Ieškovui atlikus statinio apžiūras buvo nustatyti atliktų rangos darbų defektai (2019 m. spalio 10 d. Statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. kovo 24 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas). Apie šiuos užfiksuotus defektus Ieškovas 2020-05-08 raštu kreipėsi į Atsakovą su prašymu iki 2020 m. gegužės 28 d. pašalinti nurodomuose aktuose užfiksuotus defektus. Siekiant išsiaiškinti ar per Ieškovo suteiktą terminą Atsakovas pašalino nurodytus defektus 2020 m. birželio 2 d. Ieškovas dar kartą atliko statinio apžiūrą, kurios pagrindu buvo sudarytas Apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Defektiniame akte matyti, kad Vykdytojas po pirminio prašymo defektų nepašalino bei nesiėmė jokių veiksmų. Ryšium su tuo Ieškovas, siekdamas komunikacijos ir derybų keliu išspręsti susidariusią situaciją bei atsižvelgdami į 2020 m. sausio 16 d. Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento pateiktą rekomendaciją, 2020 m. rugpjūčio 26 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą bei suteikė papildomą terminą iki 2020 m. rugsėjo 15 d. pašalinti Visus nurodomus defektus. Atsakovas į pateiktus prašymu ir raginimus nereagavo. Visas šias aplinkybes patvirtino ir apžiūros metu darytos bei kartu su 2020 m. birželio 2 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) byloje pateikiamos nuotraukos. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 36 str. nustato, kad statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) - 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, - 20 metų. Statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas Civilinio kodekso nustatyta tvarka atsako už statinio sugriuvimą ar per garantinį terminą nustatytus defektus. LR CK 6.697 str. 1 d. taip pat nustato, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. LR CK 6.698 str. 3 d. nustato, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus nusidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Atsakovas iki šiol nėra ištaisęs visų garantiniu laikotarpiu išryškėjusių Rangos darbų defektų, todėl Ieškovas, siekdamas bendraturčių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo yra priverstas Teismo prašyti įpareigoti Atsakovą pašalinti garantiniu laikotarpiu išryškėjusius Rangos darbų defektus, kurie yra numatyti 2020 m. birželio 2 d. Apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens įgaliotas asmuo nurodė, kad garantinis laikotarpis buvo iki 2022-02-07. 2019 m. gegužės akte liuko skarda nesurūdijusi. 2018-2019 m. tikrino, buvo švarus smėlis po plytelėmis, dabar jau su priemaišomis. Atsakovas tvarkė trūkumus. Buvo patikrinti visi skundai, tik po to buvo galima priduoti pastatą valstybinei komisijai. Jei neatitiktų kažkas, būtų neįmanoma priduoti. Parapeto dalykai pakankamai dažni. Daromas oro tarpas po skarda, jis nestabilus, garantiniu laiku jis patvarkomas, pareguliuojamas, būna ir sniegas. Baigiasi garantinis laikotarpis, prasideda eksploatacinis. Nėra pastato, kad išlaikytų ilgai tą nuolydį. Plastikinio bortelio vėlesnėje projekto laidoje nėra. Skundais buvo užversta prieš pat pridavimą valstybinei komisijai, todėl viską tikrino tuo metu. Skundai tik K. Po plytelėmis turėjo būti smėlis pagal projektą. 2016-2020 nebuvo klausimų dėl laiptų.

9. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2015-03-27 buvo sudaryta rangos darbų sutartis dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaunas, renovacijos, iki 2016-11-30 (t. 1, b. l. 6-52). Pateiktas statybos užbaigimo aktas (t. 1, b. l. 53-70). Ieškovė 2020-05-08 kreipėsi į atsakovę dėl defektų pašalinimo (t. 1, b. l. 71). Pateiktas raštas dėl skundų (t. 1, b. l. 72-73). Ieškovė pateikė 2020-03-24 defektavimo aktą (t. 1, b. l. 74-76), 2019-10-10 statinio apžiūros aktą (t. 1, b. l. 77-82), 2020-08-26 pretenziją atsakovei (t. 1, b. l. 83-86), atsakovės raštą (t. 1, b. l. 87-91), 2021-03-03 apžiūros aktą (t. 1, b. l. 92-95) 2022-01-18 specialisto išvadą (t. 2, b. l. 90-150), K. skundus (t. 2, b. l. 169-178), sutartį dėl techninės priežiūros (t. 2, b. l. 179-181), techninę dokumentaciją (projektą) ekspertui (t. 3, b. l. 79-200; t. 4, b. l. 1-200; t. 5, b. l. 1-165), statinio apžiūros aktus (t. 5, b. l. 168-184), statinio tech. priežiūros žurnalą (t. 5, b. l. 185-199), statybos patikrinimo aktus ir kitą su darbų priėmimu susijusią dokumentaciją (t. 6, b. l. 1-167), atliktus darbus ir apžiūros aktus (t. 6, b. l. 169-196), duomenis apie laiptų būklę iki remonto.

10. Atsakovas pateikė 2016-12-12 pažymą apie statinio atitiktį projektui (t. 1, b. l. 117-118), raštus (t. 1, b. l. 119-120, 125-126, 127-132, 137-157), 2018-11-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t. 1, b. l. 133-136), atsakymą dėl K. skundų (t. 1, b. l. 158), 2018-11-21 savininkų pareiškimą (t. 1, b. l. 159), 2021-08-31 ekspertizės aktą (t. 1, b. l. 172-203), tech. prižiūrėtojo ryšį su ieškovu (t. 2, b. l. 186-200; t. 3, b. l. 1-9), techninę dokumentaciją ekspertui (t. 3, b. l. 74-77a).

11. Trečiasis asmuo pateikė techninės priežiūros sutartį (t. 2, b. l. 44-50), raštą (t. 2, b. l. 52), protokolą (t. 2, b. l. 53-56), pažymą apie gruntą (t. 2, b. l. 57), 2018-11-18 ir 2018-11-20 savininkų pareiškimą (t. 2, b. l. 59), raštus (t. 2, b. l. 60-62, 64-73), duomenis apie statybos užbaigimo aktą (t. 2, b. l. 63), priedą (t. 2, b. l. 74), 2018-02-09 susirinkimo protokolą (t. 2, b. l. 75-78), raštą apie skundų kiekį (t. 7, b. l. 48), SPSC raštą dėl pašalintų trūkumų (t. 7, b. l. 49-50), nuogrindos projekto laidos (t. 7, b. l. 51-52), Statybos inspekcijos 2019-05-21 patikrinimo duomenis (t. 7, b. l. 53-69).

12. Pateiktas teismo ekspertizės aktas (t. 7, b. l. 7).

13. Nagrinėjamu atveju šalys (UAB Ž. – senas ieškovo pavadinimas) sudarė 2015-03-27 rangos darbų su projekto parengimu pirkimo sutartį dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaunas, renovacijos, iki 2016-11-30 (t. 1, b. l. 6-52). Pagal sutarties 4.6 punktą statybos rangos darbų pabaiga laikomas momentas, kai bus užbaigti visi Sutartyje numatyti darbai, ištaisyti defektai, pasirašyti Darbų priėmimo - perdavimo aktai, statinys pripažintas tinkamu naudoti teisės aktų nustatyta tvarka, Užsakovui perduotas Statybos užbaigimo aktas (pasirašytas visų statybos užbaigimo komisijos narių) ir visi statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir su tuo susiję dokumentai, kurios teisėtai privalo saugoti Užsakovas. Iš pateiktų įrodymų (t. 2, b. l. 63) matyti, kad statybos užbaigimo aktas įregistruotas 2017-02-07. Nuo šios datos skaičiuotini garantiniai statybos darbų terminai.

14. Atsakovo vertinimu, ieškovas praleido senaties terminą reikalavimams atsakovui reikšti. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 str.). Atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 str. 2 d.). Reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi šio kodekso šeštojoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 str. 11 d.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (CK 1.130 str. 2 d.). Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti (CK 1.130 str. 3 d.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.).

15. Rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį (CK 6.697 str. 1 d.). Rangovas atsako už objekto defektus, jeigu defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų (CK 6.698 str. 1 d.). Nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) (CK 6.698 str. 2 d.). Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis (CK 6.694 str. 1 d.). Vadovaujantis Rangos sutarties 4.6 punktu, atsižvelgiant į šalių susitarimą, statybos rangos darbų pabaiga nagrinėjamu atveju yra 2017-02-07. Reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.667 str. 1 d.). Kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (CK 6.667 str. 3 d.).

16. Nagrinėjamu atveju atsakovo vertinimu ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes ieškovui jau seniau buvo žinomi statybos darbų trūkumai, jie paaiškėdavo ir iš kasmetinių apžiūrų, taip pat ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą, kad jis ištaisytų vienokius ar kitokius trūkumus. Šiuo atveju pirmiausiai pastebėtina tai, kad bylos duomenimis dėl įvairių trūkumų šalys bendravo ilgą laiką, o atsakovas vis važiuodavo juos tvarkyti. Tą nurodė ir pats atsakovas, kad dėl vieno buto gyventojų skundų įmonės darbuotojams ir jam pačiam teko daug kartų vykti į Kauną ir tvarkyti visokius ieškovo nurodytus trūkumus. Esant tokiai situacijai nėra pagrindo teigti, kad ieškovas praleido terminą pateikti ieškinį, kadangi ieškinio senatis pagal CK 6.667 str. 3 d. garantinio termino metu pradedama skaičiuoti nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (CK 1.130 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, ir atsakovas pats tą pripažino, kad dėl ieškovo nurodytų trūkumų atsakovo darbuotojai vykdavo jų tvarkyti, todėl vertintina, kad ieškinio senaties terminas dėl tokių veiksmų nutrūkdavo (pvz. susirašinėjimas t. 1, b. l. 119-120, 125-126, 130-131, 137-157). Taip pat toks atsakovo elgesys davė pagrindo ieškovui vertinti, kad atsakovas bendradarbiauja ir kreiptis į teismą nėra poreikio Be to, ginčo atveju įrodinėjimo dalyku yra trūkumai, kurie ieškovo vertinimu atsirado dar garantinio laikotarpio metu, todėl faktiškai nėra svarbu, kada ieškovas apie juos sužinojo, nes pagal įstatymą atsakovas už juos atsako per visą garantinį laikotarpį, jei trūkumai atsirado garantiniu laikotarpiu. Taip pat galima būtų vertinti, kad ieškovui nurodžius trūkumus, o atsakovui jų vis tinkamai iki galo nesutvarkant, tokie trūkumai tampa trunkamojo pobūdžio - jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.).

17. Kaip minėta, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, tačiau šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 str. 1 d.). Rangos atveju ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (CK 6.667 str. 3 d.). Todėl vien žinojimo, jog kažkokie trūkumai atsakovo nebuvo ištaisyti, faktas ieškinio senaties termino skaičiavimo nagrinėjamu atveju nepradeda. Taip pat ir šalių susirašinėjimas įvardinant trūkumus, kurie turėtų būti ištaisyti garantiniu laikotarpiu, nelaikytinas tuo teisiniu pareiškimu apie trūkumus, po kurio jau kreipiamasi į teismą. Ieškovas 2020-05-08 kreipėsi į atsakovą dėl defektų pašalinimo iki 2020-05-28 (t. 1, b. l. 71). Šį raštą būtų galima laikyti oficialia pretenzija, pareiškimu apie trūkumus. Tačiau iš susirašinėjimo (t. 1, b. l. 125-126) matyti, kad atsakovas į raštą sureagavo ir 2020 m. gegužės 19-22 d. (galbūt ir 22-24 d. (t. 1, b. l. 88) jo darbuotojai vyko į vietą taisyti trūkumų, taip pat ir susijusių su nuogrinda, parapetu, laiptinių aikštelėmis. Tokiu būdu galima konstatuoti, kad ieškinio senaties terminas nutrūko atsakovui pripažinus savo prievolę, atvykstant tvarkyti trūkumų (CK 1.130 str. 2 d.).

18. Ieškovas 2020-08-26 vėl kreipėsi į atsakovą dėl defektų pašalinimo iki 2020-09-15 (t. 1, b. l. 83-86). Šį raštą galima laikyti oficialia pretenzija, pareiškimu apie trūkumus, kadangi iš atsakovo rašto (t. 1, b. l. 87-91) matyti, kad atsakovas vykti į vietą taisyti trūkumų nebeketina. Tokiu atveju ieškovas ieškinį turėjo pareikšti iki 2021-08-25, o pareiškė 2021-06-02, kas reiškia, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Kita vertus, ieškovas į atsakovą dėl parapeto defekto pašalinimo kreipėsi dar ir 2021-04-01 (t. 1, b. l. 130), o atsakovas savo 2021-05-17 rašte nurodė, kad 2021-05-11 atliko darbus, didino parapeto nuolydžius (t. 1, b. l. 131). Taigi, dalinai bendradarbiavimas nebuvo nutrūkęs net ir tuo metu.

19. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu atliktų daugiabučio namo atnaujinimo (renovacijos) darbų faktiniai gavėjai ir naudotojai yra to namo gyventojai, o ne ieškovas, kuris yra tik būsto administratorius. Todėl pagal praktinę prasmę darbų rezultato naudos gavėjai yra namo gyventojai, kurie šiuo atveju yra paprasti žmonės, vartotojai, ne verslininkai. Atsižvelgiant į tai, ginčo situacija turi būti vertinama per šią prizmę, kad nebūtų pažeisti daugiabučio namo gyventojų teisėti interesai, kadangi jiems tenka pareiga išmokėti nemenkas sumas už atliktą renovaciją, už ką jie turi teisę gauti kokybišką namo renovacijos galutinį rezultatą bei šio rezultato kokybės garantiją įstatymų nustatytais terminais. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Ieškovo atstovės vertinimu ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, tačiau tai nustačius turėtų būti atnaujinamas. Teismo vertinimu ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Tačiau jei dėl kokių nors priežasčių būtų vertinama, kad jis formaliai dėl visų ar dalies trūkumų buvo praleistas, konstatuotina, kad dėl sprendimo 19 punkte nurodytų aplinkybių būtų pagrindas jį atnaujinti, nes byloje kalba eina apie trūkumus, atsiradusius garantiniu laikotarpiu, ir patį ieškinį pareiškus garantiniu laikotarpiu.

20. Atsakovas taip pat vertino, kad pradinį ieškinį pateikė neįgaliotas asmuo. Su tuo nėra pagrindo sutikti, kadangi kartu su ieškiniu buvo pateiktas įgaliojimas A. P. atstovauti ieškovą teismuose CPK 56 str. 2 d. 3 p. pagrindu, taip pat pateiktas šio asmens teisininko diplomas (t. 1, b. l. 96-97). Juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų patronuojančio juridinio asmens, patronuojamo juridinio asmens arba patronuojančio juridinio asmens patronuojamo juridinio asmens darbuotojai (išskyrus valdymo organų narius), turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 56 str. 2 d. 3 p.). Nagrinėjamu atveju ieškinį pateikė įgaliotas tam asmuo, o bylą vedė advokato padėjėja, todėl procesas buvo tinkamas ir įmanomas. Net jei būtų laikoma, kad ieškinį padavė neįgaliotas asmuo, toks trūkumas išsprendžiamas įpareigojant į bylą įstoti tinkamam atstovui. Toks atstovas byloje buvo.

21. Ieškovas pradiniame ieškinyje nurodė dešimt trūkumų, patikslintame – penkis trūkumus. Dėl penkto trūkumo - po 2 laiptinės įėjimo laiptų aikštele, užkastas ir neužarmuotas polisterolas – ieškovo atstovė posėdžio metu nurodė, kad jis 2023-05-17 ekspertizės akte nekonstatuotas, todėl šio reikalavimo atsisakė. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes byla dėl penkių trūkumų, nurodytų pradiniame ieškinyje, ir dėl penkto trūkumo, nurodyto patikslintame ieškinyje nutrauktina. Bet kuriuo atveju penktas patikslinto ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į tai, kad teismo ekspertizės akte jis nebuvo nustatytas, yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

22. Atsakovas nurodė, kad pastato renovacijos darbai buvo atlikti tinkamai, darbų priėmimo procese dalyvavo įvairios valstybinės institucijos, todėl ieškovas nebegali reikalauti taisyti savo nurodytų trūkumų. Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos medžiagą, galima sutikti, kad statybos užbaigimo ir darbų perdavimo metu trūkumų nebuvo. Tačiau reikalinga įvertinti, ar tokie trūkumai neatsirado vėliau, per trumpiausią įstatymo numatytą garantinį terminą akivaizdiems trūkumams atsirasti – penkis metus, taip pat galimiems paslėptiems trūkumams – dešimt metų (CK 6.698 str.).

23. Vienas iš ieškinio reikalavimų yra dėl to, kad nuogrindos plytelės sudėtos senos, vietomis susikraipiusios, neįrengtas 15 cm pagrindas, plastikinis bortelis sumontuotas nelygiai. Ginčo dėl to, kad nuogrindos plytelės palei dalį namo buvo sudėtos senos, byloje nėra. Atsakovo atstovas nurodė, kad tokį sprendimą priėmė pats užsakovas. Galbūt taip buvo taupomos lėšos vykdant statybos darbus. Pastebėtina, kad rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CK 6.695 str. 3 d.). Iš projektinės dokumentacijos nematyti, kad atsakovas buvo įpareigotas sudėti būtinai tik naujas plyteles. Bet kuriuo atveju toks trūkumas yra akivaizdus, todėl dėl jo galėjo būti pareikštos pretenzijos dar statybos darbų priėmimo metu. Šis trūkumas negali būti laikomas atsiradusiu garantiniu laikotarpiu. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl senų nuogrindos plytelių yra nepagrįstas.

24. Dėl neįrengto 15 cm pagrindo pastebėtina, kad į bylą buvo pateikta tiek pradinė, tiek projekto A laidos (t. 7, b. l. 51-52). Iš projekto A laidos matyti, kad vietoj numatyto pradinio sutankinto smėlio pagrindo ir 15 cm žvirgždo-skaldos sluoksnio buvo numatytas tik sutankintas gruntas. Todėl ieškinio reikalavimas dėl neįrengto 15 cm pagrindo yra nepagrįstas. Dėl plastikinio bortelio nelygaus sumontavimo byloje akivaizdžių duomenų nėra. Iš 2020-06-02 akto matyti tik viena vieta (viena nuotrauka), kur yra nedidelis išlinkimas palei plytelių sandūrą (t. 1, b. l. 85), tačiau jis yra mažareikšmis. Be to, jei tai laikyti trūkumu, tai yra akivaizdus trūkumas, kuris buvo matomas ir perduodant statybos darbus, todėl vadovaujantis CK 6.662 str. 3 d. ieškovas nebeturi teisės reikalauti jį ištaisyti. Manytina, kad priimant darbus toks trūkumas ir nebuvo laikomas trūkumu.

25. Dėl susikraipiusių plytelių pastebėtina, kad iš daugybės į bylą pateiktų nuotraukų galima daryti išvadą, kad jos vietomis yra pasikraipiusios vertikalaus nuolydžio prasme. Kokia to priežastis, tiksliai įvertinta nebuvo, tačiau manytina, kad to priežastimi gali būti nepakankamai gerai sutankintas pagrindas (gruntas) po plytelėmis. Panašiai nurodoma ir 2022-01-18 ieškovo pateiktoje specialisto išvadoje (t. 2, b. l. 92). Buvo šiltinamas ir namo pamatas, todėl gana giliai judinamas žemės sluoksnis palei namo pamatą, tą patvirtino ir atsakovo įgaliotas asmuo. Todėl per laiką dėl plytelių svorio, drėgmės poveikio žemės sluoksnis po nuogrindos plytelėmis galėjo nevienodai nusėsti ir dėl to iškraipyti plytelių nuolydžius. Iš pateiktų Statinio apžiūros aktų matyti, kad ši problema pastebėta dar nuo 2017 m. ir aktuose pažymima visus penkerius garantinius metus. Atsižvelgiant į tai, šis trūkumas laikytinas atsiradusiu garantiniu laikotarpiu. Atsakovė, tvarkydama jai nurodomus trūkumus, šios problemos arba tinkamai neišsprendė, arba visai nesprendė. Atsakovė nurodė, kad nuogrindos plytelės buvo kilnojamos ne vieną kartą įvairių asmenų, tikrinant po jomis esantį gruntą, po ko jos galimai nebuvo sudėtos lygiai. Tačiau iš pateiktų aktų matyti, kad toks trūkumas įvardintas anksčiau nei prasidėjo tikrinimai, dar 2017 metais, todėl vertintina, kad tokie trūkumai atsirado ne dėl plytelių kilnojimo. Be to, nelygiai stovinčių plytelių yra gerokai daugiau nei jų buvo tikrinama. Pagal 2023-05-17 ekspertizės aktą plytelių nuolydis turėjo būti 2,5 laipsnio, o iš prie akto pateiktų nuotraukų CD laikmenoje matyti, kad tokio nuolydžio didelėje dalyje pamatuotų vietų nėra, o nuokrypis nuo 2,5 laipsnio yra didelis, todėl jo negalima laikyti mažu, nereikšmingu trūkumu, nereikalingu tvarkymo. Taip pat įmanoma, kad ne visų plytelių nuokrypiai atsirado vienu metu, nes iš atsakovo pateiktų raštų matyti, kad atsakovas nurodo nuogrindą tvarkęs. Todėl gali būti, kad kai kurie nuokrypiai atsirado anksčiau, kiti vėliau, tačiau toks faktas pažymimas kasmetiniuose apžiūros aktuose, nors ir nenurodant konkrečios lokacijos. Iš atsakovo pateikto 2018-11-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t. 1, b. l. 133-136) matyti, kad akivaizdaus plytelių įlinkimo ar įsmukimo neužfiksuota. Šiuo klausimu svarbu pastebėti, kad kalba eina ne apie akivaizdžius išsikraipymus, bet tik apie tinkamą nuolydį nuo sienos, kas plika akimi akivaizdžiai nebūtinai ir turi matytis. Būtent toks trūkumas ir ištaisytinas. Teismo vertinimu, tai nesudėtingas statybos darbas, kadangi tam tikromis atsakovo pasirinktomis priemonėmis tik reikalinga užtikrinti maždaug vienodą ir pakankamą nuolydį nuo sienos. Atsakovo pateiktame 2021-08-31 ekspertizės akte nurodyta, kad nuogrindos išsiklaipymų nepastebėta, tačiau nėra duomenų apie tai, kad buvo matuotas visos nuogrindos nuolydis ir kad jis yra tinkamas. Tuo tarpu ieškovo pateiktoje 2022-01-18 specialisto išvadoje nurodyta, kad nuolydis yra netinkamas ir skirtingas.

26. Pažymėtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės nuogrindos nebeliko dėl šaligatvio rekonstrukcijos, ten buvo įrengtas naujas šaligatvis, todėl šioje vietoje konstatuoti nuogrindos trūkumų nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes atsakovas įpareigotinas sutvarkyti apie namą esančią, išskyrus nuo K. gatvės pusės, kur sudėtas naujas šaligatvis, nuogrindą taip, kad ji turėtų bent 2,5 laipsnio nuolydį nuo pastato. Toje vietoje, kur ant šaligatvio gali užvažiuoti automobiliai, atsakovas atsakingas tik už pirmos eilės plytelių palei namo sieną tinkamą nuolydį, kur automobiliai vargu ar gali užvažiuoti, nekliudydami sienos (pvz. veidrodėliais). Pažymėtina ir tai, kad formuojant nuolydį plytelių kraštinės tarpusavyje taip pat turi sueiti viename aukštyje, kad nebūtų prasikeitimų.

27. Vienas iš ieškinio reikalavimų yra dėl to, kad yra nesuformuoti nuolydžiai ant laiptinių įėjimo stogelių, prie sienos nėra prieglaudų. Vadovaujantis 2023-05-17 ekspertizės aktu pagal projektą nebuvo numatyta, kad ant laiptinių stogelių prie sienos būtų prieglauda. Taip pat vertintina, kad toks statybos darbas būtų akivaizdus, todėl matomas ir perduodant statybos darbus, dėl ko vadovaujantis CK 6.662 str. 3 d. ieškovas nebeturi teisės reikalauti jį ištaisyti. Manytina, kad ir priimant statybos darbus toks stogelio remonto būdas, koks buvo atliktas, nebuvo laikomas trūkumu. Atsižvelgiant į tai, šis reikalavimas netenkintinas.

28. Dėl nesuformuotų nuolydžių ant laiptinių įėjimo stogelių pastebėtina, kad priimant darbus pretenzijų dėl tokio pobūdžio trūkumų nebuvo pareikšta. Iš to galima daryti išvadą, kad statybos užbaigimo metu viskas buvo atlikta tinkamai, o stogelių trūkumai atsirado vėliau. Iš su 2023-05-17 ekspertizės aktu CD laikmenoje pateiktų nuotraukų matyti, kad stogelių viršus turi įdubimų, o nuolydis vietomis nėra tinkamas. Pagal projektą nuolydis turėtų būti 3 procentai. Vienoje vietoje matyti net prasisunkiantis iš po izoliacinės dangos vanduo. Todėl vertintina, kad tokie trūkumai turėtų būti tvarkomi. Tačiau būtina nustatyti, ar už juos atsakingas atsakovas. Toks trūkumas, kai susiformavo įdubos ant stogelių, yra akivaizdus, todėl garantinis terminas tokiu klausimu laikytinas penkeri metai. Tuo tarpu nuolydžius pamatuoti galima priimant statybos darbus. Ar tai buvo atliekama, byloje duomenų nėra, tačiau ieškovas tokią teisę turėjo. Todėl vadovaujantis CK 6.662 str. 3 d. ieškovas nebeturi teisės reikalauti tokį trūkumą ištaisyti, jei jis būtų buvęs nuo pat darbų perdavimo momento. Iš statinio apžiūros aktų (t. 5, b. l. 168-184) matyti, kad tik 2017-05-15 fiksuotas prilydomos bituminės vieno laiptinės stogelio dangos susibangavimas. Vėlesniuose aktuose jokie trūkumai, susiję su laiptinių stogeliais nebefiksuojami, todėl vertintina, kad nurodytą trūkumą atsakovas kažkuriuo metu ištaisė. Jokių trūkumų nepastebėta ir 2022-05-23 akte, t. y. kai jau buvo pasibaigęs akivaizdžių trūkumų tvarkymo garantinis terminas. Toks trūkumas nenurodomas ir ieškovo pateiktoje 2022-01-18 specialisto išvadoje. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismo vertinimu tokie stogelių trūkumai atsirado vėliau, jau pasibaigus garantiniam laikotarpiui ir atsakovas už juos neatsakingas, kadangi tai laikytina nebe garantiniu, o po jo sekančiu eksploataciniu laikotarpiu atsiradusiu trūkumu. Be to, ieškovo reikalavimas pareikštas tik dėl nesuformuotų nuolydžių, apie kuriuos jau pasisakyta prieš tai. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, šis ieškovo reikalavimas netenkintinas.

32. Ieškovas kaip vieną taisytinų trūkumų nurodė ir tai, kad dalis parapeto apskardinimų neturi nuolydžio į stogo pusę ir vietomis yra įdubę. Toks trūkumas buvo įvardinamas statinio apžiūros aktuose dar nuo 2017 metų (t. 5, b. l. 168-184). Iš atsakovo pateiktų raštų matyti, kad ta problema buvo žinoma ir ne kartą tvarkoma. Taigi, atsakovas pripažino tokį trūkumą, taip nutraukdamas senaties terminus. Tikėtina, kad darbų perdavimo metu viskas buvo gerai, nes pastabų dėl to nebuvo, todėl darytina išvada, kad tokie trūkumai pradėjo atsirasti vėliau, garantiniu laikotarpiu. Taip pat nėra aišku, ar tokie trūkumai atsirasdavo tose pačiose, ar naujose vietose. Atsakovas tokius trūkumus tvarkė, tačiau arba netinkamai, arba jie atsirasdavo nauji. Iš ieškovo pateiktos 2022-01-18 specialisto išvados matyti, kad parapetų nuolydis 23 metrų ilgyje neatitinka statybos techniniame reglamente numatyto 2,9 laipsnių nuolydžio. Iš atsakovo pateikto 2021-08-31 ekspertizės akto matyti, kad pastabų dėl nuolydžio nėra, tačiau buvo matuota tik penkiuose taškuose. Iš 2023-05-17 ekspertizės akto matyti, kad didelė dalis parapeto apskardinimo yra išsibangavę, nėra suformuoto teisės aktais privalomo nuolydžio. Eksperto vertinimu nustatytų trūkumų, taip pat ir šio, priežastis yra netinkamai parinkti konstrukciniai sprendiniai netinkamos arba netinkamai panaudotos statybinės medžiagos. Su tokia eksperto išvada galima sutikti. Kitaip būtų sunku paaiškinti, kodėl nuolat teko tvarkyti parapeto nuolydį, tačiau reikalingo ir ilgaamžio rezultato taip ir nebuvo pasiekta. Pažymėtina, kad tokio nuolydžio būtinumas privalomai numatytas teisės aktais, todėl šio klausimo negalima argumentuoti tuo, kad poveikį daro vėjas ar krituliai. Parapeto apskardinimas turėjo būti atliktas taip, kad laikytų ilgesnį laiką, o ne turėtų būti tvarkomas nuolat. Pavyzdžiui, dėl įdubimų pastebėtina, kad po parapetais padėtos tik dvi lentos, todėl nemaža dalis skardos paviršiaus neturi atramos. Dėl to ir galimas skardos išsibangavimas, veikiant vėjui ir sniegui. Taip pat vargu ar tinkamu remonto būdu galima įvardinti montažinių putų naudojimą, toks remonto būdas tikrai neatitinka jokių projekto sprendinių.

33. Byloje kilo klausimas, kaip turėtų būti vykdomas teismo sprendimas, jei atsakovas būtų įpareigotas sutvarkyti parapeto nuolydžius, kadangi jau yra pasibaigęs penkerių metų garantinis laikotarpis akivaizdiems trūkumams. Šiuo atveju pastebėtina, kad byla buvo iškelta dar garantiniu laikotarpiu, todėl atsakovui šiuo laikotarpiu sutikus sutvarkyti nuolydžio trūkumus būtų buvę išvengta spekuliacijų, ar nuolydžio trūkumų tam tikrose vietose neatsirado jau po garantinio laikotarpio pabaigos. Atsakovui to padaryti nesutikus, faktinės dabartinės situacijos pasekmės tenka atsakovui. Taip pat pastebėtina, kad teismo vertinimu parapetas nuolydžio neišlaiko dėl jo tvirtinimo prie parapeto sprendimų, kurie tiek garantiniu laikotarpiu, tiek šiuo metu yra tie patys, todėl ir jų nulemti trūkumai iš esmės kilę dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių problemų, jau nebekeliant klausimo dėl to, ar apskritai toks tvirtinimo būdas atitinka projektą.

34. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovas įpareigotinas ištaisyti parapeto skardos nuolydžio trūkumus tose vietose, kur tai reikalinga, kad visur būtų pasiektas statybų metu galiojusio STR numatytas 2,9 laipsnio nuolydis. Kadangi nuolydį galima pamatuoti, tokie statybos darbai turėtų būti laikomi akivaizdžiais, dėl ko ateityje toks klausimas atsakovui nebegalėtų būti keliamas. Taip pat pastebėtina, kad pati parapeto skarda yra nesurūdijusi, todėl vertintina, kad ją keisti nėra poreikio. Turi būti tik suformuoti tinkami nuolydžiai, galimai pritvirtintas papildomas laikantysis pagrindas (dar viena lenta ar kitoks statybinis sprendimas), galbūt pritaikyti kažkokie papildomi tvirtinimo sprendiniai, o skarda, kur reikalinga ir kiek įmanoma ištiesinta, kad nebūtų akivaizdžių, didelių įdubimų ar iškilimų, kaip matoma su 2023-05-17 ekspertizės aktu pateiktose nuotraukose. Iš nuotraukų matyti, kad yra ir vietų, kur skarda kažkodėl nėra nei įdubusi, nei iškilusi, ji tiesi, vadinasi toks statybos rezultatas yra įmanomas.

35. Atsakovas motyvavo savo poziciją tuo, kad jokie kiti gyventojai pretenzijų dėl renovacijos neturėjo. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad keletas gyventojų nurodė, jog pretenzijų neturi. Tačiau tokio dydžio name manytina yra žymiai daugiau butų savininkų. Taip pat nebūtinai visiems gyventojams vienodai rūpi renovacijos rezultatai. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad skundus iš esmės piktybiškai rašė tik vieno buto savininkai. Tačiau tai nepaneigia jau nustatytų aplinkybių dėl tam tikrų nekokybiškų darbų atlikimo. Dėl laiptų aikštelių apgadinimo atsakovas nurodė, kad jas galėjo apgadinti pirmame aukšte, pastato viduje remontą darę statybininkai. Visgi sprendžiant pagal nuotraukas tokia aplinkybė labai mažai tikėtina, kadangi laiptai patys savaime atrodo prastos būklės, o ji sukelta nepakankamai gerai atlikto remonto.

36. Ieškovas ieškiniu taip pat reikalauja skirti atsakovui 50 Eur baudą kiekvieną dieną, jei būtų nevykdomas teismo sprendimas. Konkrečiau šis prašymas nemotyvuotas. Priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 str. 1 d.). Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų (CPK 273 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju tokius statybos darbų trūkumus gali atlikti ne vien atsakovas, tą gali padaryti ir ieškovo pasitelktas kitas asmuo. Atsižvelgiant į tai, bauda atsakovui nenumatytina, tačiau nustatytina, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.