Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Daivai Ašmianienei, vertėjaujant vertėjai Liucynai Vasiliauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., jo atstovui advokatui Vladislav Latušinskij, nukentėjusiajam A. Š., jo atstovui advokatui R. L., Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovui R. I., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, Vilniaus r., nedirbančio, administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2015 m. rugsėjo 6 d. apie 19:00 val., Vilniaus r., Nemenčinėje, Kranto g. 2, vairuodamas automobilį M. B. S320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį T. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 9, 114, 126, punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

A. G. posėdžio metu nepripažino padaręs pažeidimą ir paaiškino, kad grįžo iš reiso ir pastatė kieme automobilį, nuėjo į svečius pas gimines. Automobilį priparkavo blogai, nes kaimynas buvo pastatęs automobilį taip, kad jis nesugebėjo įvažiuoti į kiemą. Kai ėjo iš giminių sutiko kaimyną, pasakė, kad šis blogai stato automobilį. Susiginčijo ir nuėjo namo. Praėjo keturios dienos, sekmadienio vakare grįžo iš giminių, atsigulė miegoti, atsikėlė apie 9 val. ryto, atsisėdo ir važiavo į darbą. Po darbo grįžo namo, savaitę buvo namuose, po reiso ilsėjosi. Ketvirtadienį paskambino kažkoks žmogus, prisistatė pareigūnu, liepė atvažiuoti į policiją Mėnulio g., atvažiavus nufotografavo automobilį, sudarė schemą, įdrėskimai ant apgadintų automobilių neatitinka. Kaimyno automobilyje didelis įbrėžimas, pas jį vienas nedidelis įbrėžimas. Paties automobilis apibraižytas iš visų pusių, kaimynas, su kuriuo susiginčijo yra tas pats, kuriam priklauso „Toyota“ automobilis A. Š..

Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad grįžo su šeima namo, pastatė automobilį prie namų. Einant laiptinėje namo, gal antrame aukšte sutiko su A. G., kilo ginčas dėl parkavimo vietos. Vaikas stovėjo šalia, prasidėjo neramios kalbos, vaikas išsigando, žmona su vaiku nuėjo namo. Jie išėjo į lauką, pakalbėjo, matė, kad pokalbis eina į niekur, pasakė: „ramiai kitą dieną pakalbėsim, kada išsiblaivysi“ ir išėjo namo. Žmona buvo namie, žiūrėjo pro langą, sako: „ žiūrėk, automobilis pajudėjo“. Paskambino greitai 112, tačiau kol apsirengė, pakeliui į lauką sutiko A. G. laiptinėje. Buvo šokas, kaimynas pasakė: „žiūrėk, tau įvažiavo į automobilį.“ 112 pasakė, kad jei žmogus nevairuoja, nieko nebus, pasakė: „laukit, atvažiuos pareigūnai.“ Kažkiek laiko laukė pareigūnų, atvykę surašė protokolą. Žmona pro virtuvės langą matė, kad pajudėjo automobilis. Ji matė, kad automobilis „Mercedes“ pradėjo judėti iš vietos, buvo mintis, kad šis nori išvažiuoti. Kaimynas pasakė, kad įvažiavo, įvardijo, kur, parodė – priekinės kairės pusės sparną. Buvo sugadintas kairės pusės priekinis sparnas, o „Mercedes“ buvo galinės pusės įbrėžimas ant bamperio. Jam priklausantis automobilis buvo apgadintas ir iš anksčiau. Tą kartą pamatė naujus automobilio sugadinimus – priekinio sparno įlenkimą. Ant bamperio esantys apgadinimai buvo iš anksčiau. Policijos pareigūnai atvažiavo kažkur po dviejų valandų. 2016-02-22 posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad sparno įlenkimo iki įvykio tikrai nebuvo, mano, kad ir stiprių įbrėžimų nebuvo

Liudytojas D. N. parodė, kad buvo eismo įvykis, pamena, kad automobiliai buvo apžiūrėti. Apgadinimų aukštis, mechanizmas atitiko. Pasiskambino tam, kuris pranešė, paklausė, su kuriuo galu, kampu kliudė, buvo sustatyti automobiliai. Automobiliai kieme stovėjo ir atbulas važiuodamas apgadino kitą automobilį. Apgadinimai atitinka ir matosi iš nubrozdinimų, kaip sustatyta, yra likusios žymės jog automobilis judėjo ir kampu galėjo liesti bamperį. Nebuvo šoninis slydimas, buvo įlenkimas galiniu bamperiu galiniu kampu. Nubrozdinimas nėra tęstinis, yra kontaktinis. Nėra slydimo, tiesiog taškinis apgadinimas. Bamperiui daug nereikia jei čia kontaktuos, čia įlinks, nuo šitos vietos jam bus spaudimas. Jei kontaktuoja būtent toj vietoj, jis neturi pasikelt iki tos vietos, toj vietoj yra sparno pats tvirčiausias taškas, iš tos vietos lenksis, toj vietoj bus spaudimas. Nebūtinai reikia, kad bamperis būtų aukštesnis. Slydimo žymių nebuvo, pagal apgadinimus automobilis turėjo judėti lėtai, stūmimas į vidinę pusę buvo, garso stipraus nebuvo.

L. R. Dulinskas parodė, kad nukentėjusysis paaiškino, kad kito automobilio savininkas apgadino šio automobilį ir išėjo. Automobilį apžiūrėjo tamsiu paros metu, nufotografavo. Matėsi, kad automobilis „Mercedes“ buvo apgadintas, apgadinęs automobilis stovėjo šalia, nebuvo paslėptas. Buvo šoniniai prasibraukymai matėsi, kad tą vakarą padaryti švieži apgadinimai. Matėsi „Mersedeso“ apgadinimai, abejonių nekėlė, buvo liudytojai, kurie matė, aiškino, kad ne pirmą kartą tokie incidentai vyksta. Nepamena, ar nukentėjusysis pasakė, kad kai kurie automobilio apgadinimai buvo iš anksčiau.

Liudytojas D. R. parodė, kad A. G. nepažįsta, su nukentėjusiuoju po įvykio susipažino. Buvo virtuvėje ir išgirdo, kad žmonės garsiai kalba, pažiūrėjo, A. G. ir A. Š. tarpusavyje pykosi. Nukentėjusysis nuėjo namo, A. G. įlipo į automobilį ir pradėjo manevruoti, durys buvo atidarytos, galu važiavo ir įdaužė „T. C.“. Smūgis nebuvo stiprus, automobilis pajudėjo. Išėjo iš namų, matė, kad nukentėjusysis, iškvietė policiją. Matė įvykį apie 15 m atstumu, A. G. buvo neadekvatus, siūbuodamas ėjo su buteliu degtinės ar brendžio. A. G. išlipo iš automobilio ir nuėjo, nieko nežiūrėjo, pats turbūt nesuprato, kad atsitrenkė. M. T. automobilio priekyje įlenkimą. A. G. automobilio neapžiūrėjo.

L. R. R. parodė, kad A. G. ir nukentėjusįjį pažįsta, abu kaimynai. Tą dieną sėdėjo prie kompiuterio, vasarą langas buvo atidarytas, girdėjo, kad abu kaimynai susiginčijo tarpusavyje, pakonfliktavo ir išsiskirstė. Po kažkiek laiko kaimynas A. G. grįžo atgal ir bandė perstatyti automobilį. Iš pirmo karto perstatyti nepavyko, šis atbuline eiga važiavo ir kliudė kito kaimyno automobilį. A. G. atbulas važiavo, galu kliudė mašinos priekį, jis ją nustūmė, net nebuvo smūgio. Jis labai lėtai važiavo, galu kliudė mašinos priekį, jis ją nustūmė, net nebuvo smūgio. Gali būti, kad net nepajautė, mašiną nustūmė atgal, įsirėmė ir pavažiavo į priekį. Mano, kad A. G. galėjo nepajausti, nes smūgio nebuvo, buvo tik mašinos nustūmimas.

2016-03-22 eksperto išvadoje Nr. 2016-11 konstatuota, kad užfiksuoti automobilio ‚T. C.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio kairės pusės ir priekinio kairio sparno apgadinimai negalėjo susidaryti vien dėl betarpiško kontakto su automobilio M. B. S 320 CDI, valst. Nr. HBA 22 užpakalinio bamperio dešine puse, nes: 1) apsibrozdinimai ant automobilio Toyota priekinio bamperio kairio šono, ties priekinio kairio posūkio rodiklio ertme, būdingi kontaktui su šiurkščiu (pvz. abrazyvinių savybių) paviršiumi, arba kontaktui su aštria daugiau vertikaliai išsidėščiusia briauna, t. y. su visiškai kitų savybių objektu, nei automobilio Mercedes užpakalinio bamperio dešinio šono apdaila; 2) automobilio Toyota priekinio bamperio kairiame šone susidarę tamsūs pėdsakai bei šio automobilio priekinio kairio sparno deformacija nesuderinama su automobilio Mercedes užpakalinio bamperio dešinio šono apgadinimais.

Teismo posėdžio metu eksperto išvadą teikęs ekspertas V. M. patvirtino teiktą išvadą, Parodė, kad ekspertizės atlikimui jam buvo pateikta visa administracinio teisės pažeidimo byla. Su liudytojų parodymais jis yra susipažinęs. Aiškindamas savo teiktą išvadą, ekspertas parodė, kad išvados dalis „vien dėl susidūrimo su Mercedes automobiliu“ reiškia, kad sugadinimai yra pakankamai intensyvūs ir dideli, tai turėjo būti smarkiai apgadintas ir automobilis Mercedes, bet jo pažeidimai nėra tokie dideli, todėl ir duota išvada, kad Toyota pažeidimai galėjo būti padaryti ne tik su automobiliu Mercedes. P. M. apgadinimus galima daryti išvadą, kad jis negalėjo taip smarkiai pagadinti Toyota automobilio.

(duomenys neskelbtini) str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas ir vidiniu, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio teismo, įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kartu teismas pažymi, kad eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kurios pagalba yra konstatuojamas tam tikrų aplinkybių buvimas arba nebuvimas. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Eksperto išvada, kaip ir kiti įrodymai, vertinama bendrame kontekste su kitais byloje tiriamais įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai D. R. ir R. R. parodė, kad jie tiesiogiai matė kaip A. G. vairuojamas automobilis Mercedes, važiuodamas atbulas kliudė automobilio Toyota priekį. Abu liudytojai patvirtino, kad smūgis nebuvo stiprus. Liudytojas R. R. papildomai nurodė, kad smūgio iš vis nebuvo, buvo tik automobilio pastūmimas. Nukentėjusysis A. Š. apklaustas teisme parodė, kad jam priklausantis automobilis Toyota iki įvykio jau buvo apgadintas, ne visus jo apgadinimus galėjo padaryti A. G. vairuojama transporto priemonė. Aiškindamas savo teiktą išvadą, ekspertas V. M. parodė, kad Toyota sugadinimai yra pakankamai intensyvūs ir dideli, todėl ir duota išvada, kad Toyota pažeidimai galėjo būti padaryti ne tik su automobiliu Mercedes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad eksperto išvados aprašomosios dalies 2.3 punkte (b. l. 127) nurodyta, kad vienareikšmiškų požymių, leidžiančių teigti, kad tikrai yra įvykęs automobilių Mercedes ir Toyota tarpusavio kontaktas (kad būtų susidariusi tik dalis užfiksuotų apgadinimų) nustatyti negalima. Teismo vertinimu eksperto V. M. išvados nepaneigia liudytojų parodymų dėl eismo įvykio – automobilių sąlyčio fakto. Priešingai, vertinant eksperto V. M. išvadas bendrame kontekste su liudytojų D. R., R. R. parodymais (matė automobilių susilietimą), nukentėjusiojo A. Š. parodymais (jam priklausantis automobilis Toyota buvo apgadintas ir anksčiau), transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu, liudytojų D. N., R. D. parodymais (atitiko transporto priemonių apgadinimų aukštis), teismas daro išvadą, kad tarp automobilių Mercedes ir Toyota kontaktas buvo, tačiau ne visi apgadinimai esantys ant automobilio Toyota buvo padaryti būtent šio kontakto metu. Taigi, teismas laiko nustatytu, kad A. G. 2015 m. rugsėjo 6 d. apie 19:00 val., Vilniaus r., Nemenčinėje, Kranto g. 2, vairuodamas automobilį M. B. S320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį T. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius nežymiai apgadino, t. y. padarė pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 2 d.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, A. G. veika buvo kvalifikuota ir pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. Siekiant tinkamai pritaikyti ATPK normą, svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, nes administracinio teisės pažeidimo veikos sudėtis – ATPK normoje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką, už kurią įstatymas numato administracinę atsakomybę, visuma. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas. Pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia ir vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia; sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-4-2011). (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad A. G. sukėlė eismo įvykį, kurio metu nežymiai apgadino kaimynui priklausantį automobilį. Jau buvo minėta, kad liudytojų D. R. ir R. R., kurie vieninteliai matė patį automobilių kontaktą, parodymais nustatyta, kad garsas po smūgio buvo silpnas, o liudytojo R. R. parodymais, jo (garso) iš vis nebuvo. Buvo tik automobilių įsirėmimas. Liudytojas R. R. apklausos metu parodė, kad smūgio nebuvo girdėti. A. G. galėjo nepajausti, nes smūgio nebuvo, buvo tik mašinos pastūmimas. Liudytojas D. R. taip pat parodė, kad jo vertinimu A. G. turbūt nesuprato, kad jis atsitrenkė, net nepažiūrėjo. Vertinant liudytojų parodymus, svarbu akcentuoti, kad nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad automobilis Toyota buvo apgadintas ir iš anksčiau, todėl atsižvelgiant į nustatytus vos matomus automobilio Mercedes apgadinimus, teismas daro išvadą, kad A. G. galėjo ir nepajausti, nepamatyti, jog atsirėmė į kitam asmeniui priklausantį automobilį. Vertinant A. G. veiksmus, pasitraukiant iš eismo įvykio vietos, svarbu pažymėti, kad nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad po įvykio A. G. sutiko laiptinėje, jis ėjo į namus, kartu persimetė keliais žodžiais. Po keturių dienų policijos pareigūnams iškvietus A. G. pasiaiškinti, jis neslėpė įvykio įkalčių, geranoriškai savo automobilį pateikė policijos pareigūnams, kurie 2015-09-11 jį apžiūrėjo. Pažymėtina, kad automobilis buvo apžiūrėtas po įvykio praėjus 5 dienoms, t. y. praėjus pakankamai laiko, per kurį siekiant paslėpti įvykio pėdsakus, buvo galima automobilį suremontuoti arba pakeisti jo atitinkamas dalis. Teismas vertindamas A. G. veiksmus (duomenys neskelbtini) str. prasme, taip pat pažymi, kad iš policijos pareigūnų 2015-05-11 sužinojęs, jog prieš 5 dienas apgadino kaimyno automobilį, sutiko atlyginti kaimynui ir valstybei padarytus nuostolius (b. l. 14). Teismas pažymi, kad pažeidimo tyrimo metu policijos pareigūnai turėjo visas galimybes nedelsiant patikrinti visas reikšmingas aplinkybes – tą pačią dieną apklausti ir M. B. vairuotoją A. G., reikalui esant patikrinti jo blaivumą, nes pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes po įvykio A. G. buvo namuose (tuo pačiu adresu kur policijos pareigūnai atliko pirminę įvykio vietos apžiūrą). Aptarti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai bei nustatytos faktinės eismo įvykio padarymo aplinkybės patvirtina, kad smulkaus eismo įvykio A. G. galėjo nepastebėti, ji nesiekė išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytos žalos, nepaslėpė automobilio, nesugadino pažeidimo tyrimo įkalčių, neapsunkino kaltininko nustatymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str. 1 d., nutrauktina. Analogiško teisės normų aiškinimo ir taikymo laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (2011-05-24 Vilniaus apygardos teismo nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)195/2011).

Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusysis A. Š. ir liudytojas D. R. parodė, kad A. G. transporto priemonę vairavo galimai būdamas neblaivus. Teismas pažymi, kad transporto priemonių vairuotojų neblaivumo nustatymo tvarka yra detaliai reglamentuota Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006-05-12 Nutarime Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamo etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ (toliau Taisyklės), kurio 3 p. numatyta, kad policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių II skyriuje įtvirtinta detali tvarka, kaip turi būti atliekamas neblaivumo tikrinimas. Aptartas teisinis reglamentavimas reiškia, kad transporto priemonių vairuotojų neblaivumas nustatomas specialiomis, metrologiškai patikrintomis priemonėmis arba atliekant specialius tyrimus, apžiūras. Vien asmens subjektyvaus manymo (nuomonės) nepakanka, jog būtų galima padaryti objektyvias išvadas dėl asmens apsvaigimo nuo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

A. G. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į A. G. asmenybę. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. G. nedirba, praeityje yra baustas administracine tvarka už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismas pažymi, kad šį pažeidimą A. G. padarė praėjus vos pusei metų po to, kai susigrąžino vairuotojo pažymėjimą, po to kai jis atimtas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Šios aplinkybės rodo, kad A. G. nėra linkęs itin drausmingai laikytis kelių eismo taisyklių. Įvertinus pažeidėjo asmenybę, bylos aplinkybes pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą, taip įvertinus užsitęsusį administracinio teisės pažeidimo tyrimą ir nagrinėjimą, tikslinga skirti sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, jos dydį parenkant lygų sankcijoje numatytam minimumui.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis proceso metu patyrė 300 eurų išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. ATPK 249 str. numatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. (duomenys neskelbtini) str. 2 d. be kita ko numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti atstovą ar turėjo kitų išlaidų, jas apmoka iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. (duomenys neskelbtini) str. 1 d. suteikia teismui teisę nuspręsti proceso išlaidas išieškoti iš nuteistojo. (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatyta, kad nukentėjusysis administracinio teisės pažeidimo byloje turi teisę naudotis advokato teisine pagalba. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis A. Š. tokia teise pasinaudojo, kas padėjo jam apginti jo teisėtus interesus ir teises, todėl išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir jos išieškotinos iš pažeidėjo A. G..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

A. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Administracinio teisės pažeidimo bylą A. G. atžvilgiu pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nutraukti.

Išieškoti iš A. G. nukentėjusiojo A. Š. (A. Š.) naudai 300 (tris šimtus) eurų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.