Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

1. V. G. buvo kaltinama tuo, kad ji keletą metų, nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko (2010 metais įsigijusi vieną katę, o per penkerių metų laikotarpį – tyrimo nenustatytą kiekį kačių), savo namuose – dviejų kambarių (53,70 kv. m.) bute, adresu (duomenys neskelbtini), žiauriai elgėsi su gyvūnais, o būtent: gyvūnų laikymui nepritaikytose patalpose antisanitarinėmis sąlygomis, tai yra nedidelio ploto bute, pilname išmatų ir šiukšlių, aklinai uždariusi, be gryno oro laikė 21 katę, kurių tinkamai neprižiūrėjo, dalies jų (tyrimo metu nenustatytas skaičius) nesterilizavo, leisdamas neribotai daugintis, neskiepijo, šėrė bei girdė nepakankamai ar netinkamai, susirgusioms katėms neteikė kvalifikuotos veterinarinės pagalbos, neatskyrė sveikų ir sergančių gyvūnų, dėl to katės išsekusios nuo bado, dehidratacijos, vidaus ir išorės parazitų bei ligų, baltomis gleivinėmis, nuplikusiais šašuotais kailiais, pilnais blusų, erkių ir kirminų, kankinosi, kol 2015-09-08 (duomenys neskelbtini)draugijos Vilniaus skyriaus darbuotojai paėmė 10 kačių, iš 3 leisgyvius kačiukus, ypač sunkios būklės, išvežė į veterinarijos kliniką ir 2015-09-10 paėmė likusias 11 kačių, iš kurių vieną kačiuką išvežė į veterinarijos kliniką, kur jam nustatytas stiprus opinis-pūlinis ausų uždegimas,. Inkriminuojami veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 310 str.1d.

2. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamoji V. G. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, nurodydamas, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamosios kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Taip pat teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas gyvūnų žūties faktas. Teismas akcentavo, jog teisminio nagrinėjimo metu nė vienas iš apklaustų liudytojų, tai yra (duomenys neskelbtini) namo gyventojų, nepatvirtino, jog buvo rasta katinų lavonų. Todėl sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, jog buvo nustatyta katinų žūtis. Be to, teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nesurinkta neginčytinų įrodymų, jog V. G. bute laikytiems katinams buvo nustatyti negrįžtami anatominiai pakitimai ar negrįžtami funkciniai pakitimai. Atsižvelgiant į tai teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas būtinasis nusikaltimo sudėties požymis, o būtent žiauraus elgesio su gyvūnu, jo kankinimo padariniai – gyvūno žūtis arba suluošinimas. Dėl nusikaltimo subjektyviosios pusės apylinkės teismas nurodė, jog šioje baudžiamojoje byloje neįrodyta subjektyvinė pusė, tai yra neįrodyta kaltinamosios V. G. tyčia. Teismas pažymėjo, jog nė vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, jog V. G. būtų žiauriai elgusis su gyvūnais, jų nemaitinusi ar laikiusi juos be gryno oro, ji pati ėmėsi veiksmų, kad užtikrinti katinų priežiūrą. Teismas nurodė, kad byloje nesurinkta duomenų, jog V. G. savo elgesiu sąmoningai siekė žiauriai elgtis su bute laikomais katinais. Išnagrinėjęs bylą, teismas darė išvadą, jog neįrodyta kaltinamosios V. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 str. 1 d. (2015-06-23 įstatymo Nr. XII-1830, įsigaliojusi 2015-07-15 redakcija), kadangi nenustatytos nusikalstamos veikos pasekmės, būtent gyvūno žūtis arba suluošinimas ir kaltinamosios V. G. tyčia žiauriai elgtis su gyvūnais, sukeliant pasekmes.