Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. P. 2024 m. gegužės 11 d. apie 23 val. 00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankos kumščiu sudavė vieną kartą J. J. į kaktos dešinę pusę, taip nukentėjusiajai J. J. dėl galvos sumušimo sukėlė fizinį skausmą; tęsdamas nusikalstamą veiką, ranka sudavė J. P. ne mažiau du kartus ir spyrė jam kojomis ne mažiau du kartus į įvairias kūno vietas bei trankė kėde jam į nugarą du kartus, taip nukentėjusiajam J. P. sukėlė fizinį skausmą bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės apatinės lūpos žaizdos.

Kaltinamasis V. P., apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo žmona L. P.. Šie namai priklauso jo žmonos sūnui R. B., jis yra leidęs jiems čia gyventi, todėl čia gyvena apie 6 metus laiko. Šis jų gyvenamasis namas yra iš dviejų galų, tai yra kitoje namo pusėje, kurios adresas yra (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynai J. J. ir J. P.. Jo žiniomis jie yra sugyventiniai. Su šiais kaimynais sutaria gerai, nesipyksta, jokių konfliktų tarp jų niekada nėra buvę. Su kaimynais bendrauja dažnai, kadangi su J. dažnai susitinka namo kieme, pasišneka, mažiau bendrauja su jos sugyventiniu J., nes jis yra aklas, todėl dažniausiai būna savo namuose. Taip pat bendrauja ir tada, kai J. jo paprašo padėti išvesti J. į lauką pasivaikščioti, padeda jai apsitvarkyti namus, nes ji irgi sunkiai mato, nuperka jiems parduotuvėje maisto produktų, kurių nupirkti paprašo J.. Visa tai atlieka geranoriškai, kadangi stengiasi palaikyti gerus kaimyniškus santykius. 2024 m. gegužės 11 d., dienos metu, tikslaus laiko nepamena, pjovė kaimynės J. kieme esančią žolę, kadangi ji dieną prieš buvo prašiusi tai padaryti. Nupjovus jos žolę, kaimynė jam kaip atlygį davė 15 eurų bei 1 litro talpos plastmasinį butelį alaus, kurio maždaug pusę butelio išgėrė vienas. Likusį alų pasidėjo savo namuose ant stalo ir nuėjo pjauti savo kieme esančios žolės. Jam bepjaunant žolę, maždaug apie 15 val. 30 min., tikslaus laiko nepamena, nuėjo užsipilti į trimerį (žoliapjovę) benzino, o tuo metu J., kuri buvo namo kieme, davė jam 20 eurų ir paprašė, kad nueitų iki parduotuvės ir nupirktų jai 2 butelius degtinės ir 2 butelius alaus. Jis sutiko tai padaryti, nuėjo iki ,,Norfos“ parduotuvės, kurioje nupirko du butelius 0,5 litro talpos ,,Kristalinės“ degtinės ir du 1 litro talpos plastmasinius butelius ,,Tradicinio“ 6 laipsnių stiprumo alaus. Visą tai nupirkęs sugrįžo namo ir perdavė alkoholinius gėrimus J., kuri jam pasiūlė alkoholį gerti kartu. Jis su pasiūlymu sutiko, žolės toliau nebepjovė ir apie 16 val. 00 min., tikslaus laiko nepamena, nuėjo pas ją į namus, atsisėdo virtuvėje ir pradėjo gerti alkoholinius gėrimus. Namuose taip pat buvo ir J. sugyventinis, tai yra jo kaimynas J., kuris gulėjo lovoje, kambaryje. J. buvo pasiūliusi J. su jais kartu išgerti, tačiau J. atsisakė ir su jais kartu alkoholio negėrė. Viso vakaro metu, kai virtuvėje jis kartu su J. gėrė, jie nesipyko, nekonfliktavo, taip pat bendravo ir J., su juo taip pat nesipyko, jokio konflikto nebuvo. Viso vakaro metu, kiek prisimena, kartu su J. išgėrė vieną degtinės butelį, kurį jis buvo nupirkęs parduotuvėje, po to pradėjo gerti antrą tos pačios ,,Kristalinės“ degtinės butelį, tačiau ar jie jį išgėrė iki galo, pasakyti negali, nes neprisimena. Begeriant antrą butelį degtinės jie vis išeidavo su J. į kiemą parūkyti, kiek prisimena, dar buvo šviesu, nesutemę, o po kažkurio parūkymo, laiko tiksliai nepamena, sugrįžo į virtuvę ir gėrė degtinę toliau, tačiau kiek jos išgėrė ir ar po to gėrė alaus, to neprisimena, pasakyti negali. Kiek prisimena, viso vakaro metu nei su J., nei su J. nekonfliktavo, nesipyko. Gali pasakyti, kad kai yra padauginęs alkoholinių gėrimų, kitą dieną jis daug ko neprisimena, taip jam pastaruoju metu būna dažnai, nes alkoholio išgeria tikrai labai daug. Taip buvo ir 2024 m. gegužės 11 d., kuomet jis gėrė su kaimyne alkoholį ir ar prieš kaimynus naudojo fizinį smurtą, ar juos mušė, ar konfliktavo su jais, neprisimena, tačiau taip galėjo būti, jis labai dėl to gailisi ir pažada daugiau taip nebedaryti. Atsimena, kad vėliau nakties metu jis buvo Lazdijų policijos komisariato laikino sulaikymo patalpoje ir ten buvę policijos pareigūnai paaiškino, kad jis buvo sulaikytas dėl to, kad yra įtariamas, jog galėjo sumušti savo kaimynus.

Vėlesnės apklaustos metu įtariamasis V. P. parodė, kad 2024 m. gegužės 11 d., tikslaus laiko neprisimena, galimai apie 23 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tą dieną buvo išgėręs labai daug alkoholio, kiek prisimena išgėrė gal 4 butelius degtinės ir kažkiek alaus, todėl buvo stipriai neblaivus ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui), kadangi nevaldė savo veiksmų ir mažai ką prisimena, jis rankos kumščiu sudavė vieną kartą J. J. į kaktos dešinę pusę, taip nukentėjusiajai J. J. galėjo sukelti fizinį skausmą, bei ranka sudavė prie stalo sėdinčiam J. P. ne mažiau du kartus ir spyrė jam kojomis ne mažiau du kartus į įvairias kūno vietas, kokias tiksliai, neprisimena ir, kiek prisimena, trankė kėde jam į nugarą du kartus, tokiu būdu nukentėjusiajam J. P. galėjo sukelti fizinį skausmą bei padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl ko jis pradėjo juos mušti, nurodyti negali, mano, jog dėl to, kad buvo išgėręs per daug alkoholio. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Pažada daugiau nenusikalsti. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu. Jam yra žinoma, jog Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi jo atžvilgiu civilinį ieškinį 118,98 eurų sumai dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tai yra dėl to, kad J. P. dėl sveikatos sutrikdymo buvo gydytas sveikatos priežiūros įstaigoje. Pažada žalą atlyginti. Pasirašydamas apklausos protokolą nurodė, jog nurodytą sumą gaus ir sumokės tik po poros mėnesių po gauto teismo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo V. P. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusysis J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su sugyventine J. J. gyvena (duomenys neskelbtini). Namas yra dviejų galų ir kitoje pusėje gyvena V. P.. 2024 m. gegužės 11 d. vakare kaimynas V. P. nupjovė prie namų žolę ir vėliau atėjo į svečius, visi sėdėjo kambaryje prie stalo ir jo sugyventinė su V. P. išgėrė degtinės. Jiems sėdint prie stalo apie 23 val. V. P. nieko nesakęs ranka ne mažiau penkis kartus trenkė jam į galvą, dėl jo nuvirto nuo kėdes ant grindų, tuomet jis pasakė, kad atiduotų telefono pultelį ir kojomis pradėjo spardyti jam į įvairias kūno vietas ne mažiau penkis kartus, taip pat jį trankė kėde ne mažiau penkis kartus. Kai V. P. jį mušė, jautė fizinį skausmą.

Nukentėjusioji J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventiniu J. P., kuris turi regėjimo negalią. Kitame namo gale, (duomenys neskelbtini) gyvena V. P.. 2024 m. gegužės 11 d. po pietų, tiksliau laiko neprisimena ir nurodyti negali, ji pas V. P. paprašė, kad jis jų kieme nušienautų žolę, kadangi abu su J. P. yra silpnos sveikatos. Maždaug po pusės valandos jis atėjo pas juos į kiemą ir nupjovė žolę. Už nupjautą žolę ji jam davė 0,5 litro talpos butelį degtinės ir pinigų, t. y. 16 eurų. V. P. pasiūlė butelį išgerti pas juos namuose, jie priėmė jį į namus. Degtinę gėrė prieškambaryje, gėrė dviese, J. P. sėdėjo tame pačiame prieškambaryje, degtinės negėrė. Nepabaigus gerti degtinės V. P. išėjo namo. Nurodė, kad V. P. pas juos atėjo jau neblaivus. Maždaug po 20 min. jis sugrįžo ir atsinešė dar butelį degtinės, kurią taip pat gėrė. Begeriant jis išėjo į kiemą parūkyti. Sugrįžo maždaug po 5 min., kažkodėl buvo piktas. Atėjęs į prieškambarį dar išgėrė stikliuką degtinės, atsistojo ir nieko nesakęs rankos kumščiu jai trenkė į kaktos dešinę pusę, tai buvo apie 23 val., o J. pradėjo mušti po poros minučių, apie 23.02 val. Ji jo dar paklausė, už ką jis jai trenkė, nes jam nieko nepadarė ir nieko nesakė. Dar pasakė, kad iškvies policiją. Jis keikdamasis pasakė, kad policijos nebijo ir juos užmuš. Ji išsigando ir išėjo į kiemą kviesti policijos. Eidama į kiemą ji dar mat, kaip V. P. užpuolė J. P. ir pradėjo mušti, rankomis sudavė smūgius J., sudavė du smūgius į galvą ir sprandą bei du kartus įspyrė kažkur į šonus. J. tuo metu sėdėjo prie stalo. Kiek dar smūgių sudavė, ji nematė, nes išbėgo į kiemą, tik girdėjo, kaip J. šaukė ir prašė, kad V. nustotų jį mušti. Ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, trumpuoju numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Po atlikto skambučio pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kaip V. paėmė kėdę ir du kartus trenkė J. į nugarą. V. mušdamas J. šaukė, kad J. prarijo jo banko kortelę, jis paims peilį ir J. išmėsinės bei pasiims kortelę. Daugiau per langą nežiūrėjo, kieme laukė policijos. Laukdama ji dar girdėjo, kaip J. šaukė ir prašė, kad jo nemuštų. Atvykus policijai jie visi įėjo į namo vidų. Įėjus pamatė, kad J. buvo atsiklaupęs netoli sienos ir rankomis atsirėmęs į grindis. V. stovėjo prieškambaryje. Tuo metu atvyko ir greitoji pagalba. V. P. išsivedė policija, o ją su J. GMP išvežė į ligoninę. Dėl suduoto smūgio į galvą ji jautė fizinį skausmą, bet galvoje sužalojimų neliko, tačiau ligoninėje galvą peršvietė, lūžių nebuvo. Po įvykio policija jai nustatė 1,25 promilių girtumą. Dėl suduoto smūgio ir patirto fizinio skausmo V. P. pretenzijų nebeturi, taip pat nebeturi ir J. P.. Pas teismo med. ekspertus nesikreipė. Nori, kad šis ikiteisminis tyrimas kuo greičiau baigtųsi.

Iš pareiškėjo J. P. 2024 m. gegužės 12 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėjas nurodė, jog 2024 m. gegužės 11 d. apie 23 val. jį (J. P.) sumušė jo kaimynas V. P.. Mušė rankomis į veidą bei spardė kojomis į įvairias kūno vietas, dėl to jis jautė stiprų fizinį skausmą. Prašo kaimyno atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš J. J. 2024 m. gegužės 12 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2024 m. gegužės 11 d. apie 23 val. 00 min. ją sumušė kaimynas V. P., kuris jos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje rankos kumščiu jai sudavė vieną kartą į galvą. Po šių kaimyno veiksmų ji jautė fizinį skausmą. Prašo kaimyno atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti jį įstatymų nustatyta tvarka.

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio T. B. 2024 m. gegužės 12 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. gegužės 11 d. dirbdamas kartu su vyriausiąja patrule S. G., apie 23 val. 11 min. iš Alytaus AVPK budėtojo jis gavo pranešią, kad pranešėją sumušė kaimynas P. V., dabar muša kitą asmenį. GMP nereikia, sujungta su AVPK. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja J. J., kuriai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,25 prom. neblaivumas. Moteris aiškino, kad pas juos namuose yra atėjęs kaimynas V. P., kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,22 prom. neblaivumas, su kuriuo gėrė alkoholinius gėrimus. Geriant alkoholinius gėrimus, V. P. pradėjo rėkti ir sudavė pranešėjai vieną smūgį į veidą. Moteris pasakojo, kad po jai suduoto smūgio V. P. iškart pradėjo mušti J. P., tada moteris pabėgo skambinti policijai. J. P. nurodė, kad V. P. jam sudavė neaiškų kiekį smūgių į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis ir galimai kėde. Ant J. P. veido matėsi sumušimai, mėlynė po akimi, veidas buvo visas kruvinas. Jiems įėjus į namą V. P. iškarto buvo sulaikytas panaudojant fizinę jėgą ir uždėta spec. priemonė antrankiai. Atvykusi GMP brigada J. J. ir J. P. išsivežė į VšĮ Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur J. P. nustatyti galvos sumušimai ir prakirsta kraujuojanti lūpa, o J. J. buvo nustatytas galvos sumušimas. V. P. sulaikytas ir patalpintas į Alytaus AVPK laikino sulaikymo patalpas.

Iš 2024 m. gegužės 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (su priedu) matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamojo namo kambarys, esantis (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo kambaryje tiesiai prie sienos stovi stalas, ant kurio užtiesta klijuotė, ant stalo sudėti įvairūs buitiniai daiktai, šalia stalo stovi medinė kėdė su atlošu. Kambario dešinėje pusėje stovi spintelė, šalia jos stovi medinė kėdė su atlošu. Po palange ant plytelių matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo. Taip pat buvo apžiūrėta medinė kėdė su atlošu, kuri buvo atnešta iš kambario apžiūrai ir paimta. Daugiau grumtynių požymių nepastebėta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas iš PRĮR pavadinimu ,,BPC skambu io ra as (ID 92277858500, skambu io prad ia_ 2024 m. gegužės 11 d. 23_08_38)“. Įrašo trukmė 3.42 min. Pokalbio metu operatorius skambinusio asmens paklausia, kokia pagalba reikalinga, skambinantis asmuo nurodo, jog reikia policijos, nes ją sumušė atėjęs girtas kaimynas V. P., taip pat jis dabar muša aklą žmogų ir jį užmuš, nurodo savo adresą, teigia, jog greitosios med. pagalbos gal nereikia. Sujungus su policija, pranešėjas nurodo analogiškas aplinkybes, savo adresą, akcentuoja, jog kaimynas dabar daužo aklą žmogų.

Iš 2024 m. rugpjūčio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtų ant policijos pareigūnų esančių kūno kamerų vaizdo įrašų ,,PSS-20240511-232811UTC+0300, PSS-20240511-233811UTC+0300, PSS-20240511-233151UTC+0300, PSS-20240512-085323UTC+0300“ matyti, kad:

vaizdo įrašo pavadinimu ,,PSS-20240511-232811UTC+0300“ trukmė 8.39 min. Vaizdo įraše fiksuota, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, prie įėjimo durų stovi senyvo amžiaus moteris su akiniais, plaukus susirišusi į kasą, dėvinti tamsios spalvos megztinį. Pareigūnė eidama klausia moters, ar ji kvietė, moteris nieko neatsako, tiesiog stovi prie durų. Pareigūnė įeina į namus, kambaryje, tik įėjus į namus, ant grindų klūpi vyras, dešinėje pusėje prie sienos, netoli lango vyras, kuris klūpi ant grindų, laikosi kaire ranka už kėdės, kuri taip pat stovi prie sienos, o dešine ranka laiko medinę lazdą. Girdisi moters riksmas ir žodžiai ,,daužo, daužo“, kairėje kambario pusėje sukryžiavęs rankas stovi vyras, vilkintis raudonos spalvos megztinį (V. P.). Pareigūnas įeidamas į namus paklausia ,,kas čia darosi“, vyras raudonu megztiniu atsako ,,nieko“, pareigūnas priremia vyrą prie sienos. Girdisi moters riksmas ,,daužė mane daužė, akinius numetė, viską, šitą žmogų sudaužė, suspardė, viską“, girdisi klūpinčio ant žemės vyro (nukentėjusiojo J. P.) žodžiai ,,sumušė“, po ko vėl girdisi moters žodžiai ,,atėjo girtas, dar bonką atsinešė, šitas P. V., niekad niekad taip nebuvo, niekad“. Girdisi triukšmas, dejavimai, atvyksta greitosios medicinos pagalba, užeina į namus, pareigūnas išveda vyrą raudonu megztiniu iš namų į policijos automobilį. Pasodinę vyrą (įtariamąjį V. P.) į laikino sulaikymo kamerą, pareigūnai grįžta į įvykio vietą, kur medikai apžiūrinėja sumuštą asmenį. Moteris nurodo, kad ji pranešė policijai apie įvykį ir nurodė, kad yra J. J.. Moteris nueina ieškoti sumušto vyro asmens dokumento. Medikė nurodo, kad kol kas mato tik lūpos žaizdą. Nustatoma sumušto vyro tapatybė, kad tai J. P.. Sumuštas vyras verkia. Protokole nurodoma, jog daugiau nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui vaizdo įraše neužfiksuota;

vaizdo įrašo pavadinimu ,,PSS-20240511-233151UTC+0300“ trukmė yra 1.44 min., vaizdo įraše matoma kaip medikai apžiūrinėja sumuštą J. P., pareigūnas mediko paklausia, ar labai sumuštas, medikas pasukioja galvą į šalis, parodydamas, kad ne. Apžiūrimas vyras kalba, tačiau žodžiai nesuprantami. Daugiau nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui vaizdo įraše neužfiksuota;

vaizdo įrašo pavadinimu ,,PSS-20240511-233811UTC+0300“ trukmė yra 1.18 min., įraše matoma, kaip pareigūnas klausia sumuštojo J. P., ar gėrė ir ar daug gėrė, J. P. atsako, kad išgėrė 50 gramų stikliuką. Pareigūnas klausia, kuo J. P. mušė, J. J. atsako, kad viskuo. Tikrinamas J. P. blaivumas, bet blaivumo patikrinti nepavyksta, nes nesugeba įpūsti į alkoholio matuoklį. Asmenys nurodo, kad V. P. jiems niekas, tiesiog gyvena viename name. Medikė nurodo, kad lūžimų ant J. P. nestebi, stebi tik lūpos žaizdą. Vaizdo įrašas nutrūksta;

vaizdo įrašo pavadinimu ,,PSS-20240512-085323UTC+0300“ trukmė 1.39 min., jame matoma, kaip pareigūnai atvyksta dienos metu į įvykio vietą, namo duris atidaro J. J.. Pareigūnai nurodo, kad priims pareiškimą, J. J. nurodo, jog dar turi pretenzijų kaimynui. Pareigūnai pasikviečia moterį į tarnybinį automobilį priimti pareiškimą. Daugiau nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui vaizdo įraše neužfiksuota.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 214/2014 (06) matyti, jog J. J. nustatytas galvos sumušimas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminio poveikio žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo duodama esant bylos medžiagos duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 215/2014 (06) matyti, jog J. P. nustatyta muštinė apatinės lūpos žaizda. Sužalojimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Nesant medicinos dokumentuose detalaus objektyvių trauminio poveikio žymių lokalizacijos aprašymo, nėra galimybės nustatyti trauminių poveikių skaičių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

Iš 2024 m. liepos 18 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (su priedu) matyti, jog buvo atliktas liudytojos (nukentėjusiosios) J. J. parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu J. J. paaiškino ir parodė įvykio aplinkybes vietoje. J. J. sutikus, policijos tarnybiniu transportu buvo nuvykta į vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur 2024 m. gegužės 11 d. apie 23 val. 00 min. buvo sumušti J. J. ir J. P.. Atvykus į vietą, J. J. nurodė vietą, t. y prieškambarį (foto Nr. 1), kur jie gėrė degtinę, nurodė, kur sėdėjo J. P. (foto Nr. 2), nurodė, kur sėdėjo J. J. (foto Nr. 3) ir kur sėdėjo V. P. (foto Nr. 4). Nepabaigus gerti degtinės V. P. išėjo namo pro namo kampą (foto Nr. 5). Maždaug po 20 min. jis sugrįžo ir atsinešė dar butelį degtinės į prieškambarį. J. J. ir V. P. toliau gėrė degtinę (foto Nr. 6). Begeriant degtinę V. P. pasakė, kad eina į kiemą parūkyti. Sugrįžo maždaug po 5 min., buvo piktas. Atėjęs į prieškambarį dar išgėrė stikliuką degtinės, atsistojo ir nieko nesakęs rankos kumščiu jai (J. J.) trenkė į kaktos dešinę pusę (foto Nr. 7). J. J. jo paklausė, už ką jis trenkė, dar pasakė, kad iškvies policiją. Jis (V. P.) keikdamasis pasakė, kad policijos nebijo ir juos užmuš. J. J. išsigando ir išėjo į kiemą kviesti policijos (foto Nr. 8). Eidama į kiemą ji dar matė, kaip V. P. užpuolė J. P. ir pradėjo mušti (foto Nr. 9). Matė, kaip jis rankomis sudavė smūgius J., du smūgius į galvą ir sprandą bei du kartus įspyrė kažkur į šonus (foto Nr. 10). J. tuo metu sėdėjo prie stalo. Daugiau V. P. veiksmų J. P. atžvilgiu ji nematė, nes išbėgo į kiemą. Tik girdėjo būdama kieme, prie namo kampo (foto Nr. 11), kaip J. šaukė ir prašė, kad V. nustotų jį mušti. Būdama lauke ji paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Po paskambinimo pažiūrėjo pro langą (foto Nr. 12) ir pamatė, kaip V. paėmė kėdę, ant kurios sėdėjo, ir du kartus trenkė J. į nugarą (foto Nr. 13). V. mušdamas J. šaukė, kad J. prarijo jo banko kortelę, jis paims peilį ir J. išmėsinės bei pasiims kortelę. Daugiau pro langą ji nežiūrėjo, tik girdėjo triukšmą namuose. Atvykus policijai įėjo su pareigūnais į namo vidų. Įėjus pamatė, kad J. buvo atsiklaupęs ir rankomis atsirėmęs į grindis netoli lango (foto Nr. 14). Tuo metu atvyko ir greitoji pagalba. V. P. išsivedė policija, o ją su J. GMP išvežė į ligoninę.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš nukentėjusius J. J. ir J. P., tai yra rankos kumščiu sudavė vieną kartą J. J. į kaktos dešinę pusę, taip nukentėjusiajai J. J. dėl galvos sumušimo sukeldamas fizinį skausmą; tęsdamas nusikalstamą veiką, ranka sudavė J. P. ne mažiau du kartus bei spyrė jam kojomis ne mažiau du kartus į įvairias kūno vietas bei trankė kėde jam į nugarą du kartus, taip nukentėjusiajam J. P. sukėlė fizinį skausmą bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės apatinės lūpos žaizdos. Taigi tarp visų kaltinamojo atliktų neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo abiem nukentėjusiems bei nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam J. P. yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties, tiek nukentėjusiųjų parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai, sukeltas pasekmes nukentėjusiems patvirtina ir specialisto išvados. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamojo V. P. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis V. P., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. V. P. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

Dėl bausmės skyrimo bei kitų klausimų

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis V. P. padarė baigtą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamasis V. P. Lietuvos Respublikoje anksčiau buvo teistas, tačiau nusikaltimo padarymo metu teistumas jau buvo išnykęs, todėl baudžiamojo įstatymo prasme yra laikomas neteistu, daug kartų baustas administracine tvarka ir nesumokėjęs didelės dalies baudų, charakterizuojamas tik patenkinamai. Kaltinamasis dirba pagal užimtumo didinimo programą, pragyvena iš gaunamos socialinės pašalpos. V. P. psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų apskaitoje neįrašytas, taigi abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar bus įgyvendinta už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus jam prokurorės pasiūlytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų bei aplinkybių pagrindu kaltinamajam skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į visas kaltinamąjį V. P. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant kuo labiau individualizuoti jam skiriamą laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymo metu jam skiriamas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas ir 5 dalies 4 punktas).

Kaltinamojo V. P. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis V. P. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. gegužės 11 d. 23 val. 05 min. iki 2024 m. gegužės 12 d. 14 val. 16 min. Šis laikas įskaitomas į V. P. paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 13 dalis).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė panaikinama tik pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 118,98 eurų žalos atlyginimo už nukentėjusiajam J. P. suteiktas gydymo paslaugas. Kai žalos suma yra mažesnė negu 300 eurų Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal norminius aktus nesudaro sutarčių dėl savanoriškai atlyginamos žalos (Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tvarkos aprašo 32 punktas). V. P. su ieškiniu sutinka, nurodo neturėjęs tyrimo metu lėšų jo atlyginimui (asmuo bedarbis). Ieškinys pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų apskaitos išrašu, todėl tenkinamas. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų už nukentėjusiojo J. P. gydymą sumokėjo 118,98 eurų. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi sužalojimai nukentėjusiajam J. P. buvo padaryti tyčiniais neteisėtais V. P. veiksmais, todėl pastarajam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas nukentėjusiosios gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš V. P. lėšos 118,98 Eur atlyginimui žalos PSDF biudžetui (CK 6.283 straipsnio 1 dalis) ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistiną sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esanti ,,Swedbank“, AB, b. k. 73000.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant V. P. per penkis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per visą bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. P. laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant V. P. per penkis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per visą bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti V. P. į jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 11 d. 23 val. 05 min. iki 2024 m. gegužės 12 d. 14 val. 16 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 118,98 Eur (vieno šimto aštuoniolikos eurų 98 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai (Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius, įmonės kodas 188783796, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti V. P., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2. Nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

3. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

4. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.