Kauno apygardos teismo nutartis

2018-08-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-667-290/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-28
Bylos Nr.
1S-667-290/2018
Teisminio proceso Nr.
1-38-1-00015-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
A. Ž.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-667-290/2018Proceso Nr. 1-38-1-00015-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.; 2.5.19
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. Ž. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau - Komisija) 2018 m. birželio 27 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. 2013 m. kovo 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų. Bausmės pradžia – 2010 m. gegužės 28 d., o pabaiga – 2020 m. gegužės 28 d. 2018 m. birželio 27 d. Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos A. Ž. nurodydama, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, tačiau 2018 m. liepos 23 d. teismo nutartimi skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti šią 2018 m. liepos 23 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartį bei 2018 m. birželio 27 d. Komisijos nutarimą.Nuteistojo teigimu, jis į Komisiją kreipėsi jau ketvirtą kartą, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam jau galėjo būti taikomas nuo 2015 m. Pirmosios instancijos teismas formaliai nurodė nuo jo nepriklausančias aplinkybes, kurių jis niekaip negali įtakoti. Jis yra neįgalus ir tik gavęs gydytojų leidimą, įsidarbino bei įgijo specialybę. Skunde nurodo, kad teismas neįsigilino į esmines aplinkybes ir pateikė formalų atsakymą. Nutartyje neteisingai nurodyta bausmės pradžia, kad praeityje yra teistas 4 kartus. Mano, kad yra visos įstatyme numatytos aplinkybės taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistasis pažymi, kad Komisija dirbo pažeisdama numatytus reikalavimus, kad beveik iškart po nutarimo jo atžvilgiu buvo išformuota. Vienas iš įtakingų Komisijos narių turi prieš jį asmeninį nusistatymą, o metams renkamas Komisijos narys joje dirbo virš 3 metų. Tai buvo esminė priežastis, kodėl nebuvo taikytas lygtinis paleidimas. Po paskutinio asmens pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys sistemą jam nebuvo sumažinti, nors įsidarbino. Nuteistojo A. Ž. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, aukštesnysis teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Skundo nagrinėjimui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. Ž. priklauso vidutinės rizikos grupei – 42 balai, o tai apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra abejonių nekelianti aplinkybė, leidžianti nuspręsti, kad lygtinis paleidimas šiuo metu būtų efektyvus. Pažymėtina ir tai, kad remiantis BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, be šių aplinkybių, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir (ar) pažanga ją mažinant, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Nors skundu apygardos teismui nuteistasis teigia, jog šiuo metu jo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau iš byloje pateiktų duomenų yra akivaizdu, kad šiuo metu akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje vis tik nenustatyta, ką pagrįstai skundžiamu nutarimu konstatavo tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas.Bylos duomenys patvirtina, kad už gerą elgesį A. Ž. keturis kartus buvo paskatintas, kad įgijo siuvėjo specialybę ir nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. įsidarbino VĮ ,,M. A.“ siuvėju, dalyvauja įvairiose nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę, elgesio korekcijos programose. Visos šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Ž. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys kintamieji veiksniai yra gyvenimo stilius ir draugai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis kai kurį netinkamą savo elgesį ir jo pasekmes yra linkęs minimizuoti bei racionalizuoti, save pateisinti. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad praeityje bausmės vykdymo atidėjimo metu pažeidė nustatytus reikalavimus, bausmės atlikimo laikotarpiu pažeidinėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimus. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kelia abejonių, kad būdamas laisvėje jis dorai gyvens visuomenėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, kadangi praeityje yra net 3 kartus teistas, kartą jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis pažeidė nustatytus reikalavimus. Tai rodo, kad tiek būdamas laisvėje, tiek įkalinimo įstaigoje, A. Ž. yra linkęs nepaisyti įstatymų nustatytų vidaus taisyklių ir jas pažeisti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis atlikdamas bausmę net 10 kartų buvo baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, tame tarpe už ypač grubius, t. y. įsigijimas, gaminimas arba laikymas uždraustų daiktų. Nors nuobaudos šiuo metu yra nebegaliojančios, tačiau vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio korekciją ir sprendžiant ar yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, vertinamas jo elgesys per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po 2017 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos posėdžio, kada anksčiau buvo svarstytas A. Ž. lygtinio paleidimo klausimas, nuteistasis vėl pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles. Šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis nėra linkęs paisyti jam taikomų apribojimų netgi būdamas itin apsunkintomis sąlygomis, t. y. kai jo laisvė yra suvaržyta, elgiasi nenuosekliai. Nors nuteistasis savo skunde apygardos teismui ir nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis yra neįgalus, kad šiuo metu dirba, o tai turėjo įtakoti Socialinio tyrimo išvadą ir balus pagal OASys metodiką, atkreiptinas dėmesys, kad teismas vertina ne atskiras nuteistojo elgesio korekcijas, o aplinkybių visumą ir jas įvertinęs priima sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis tik nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. įsidarbino VĮ ,,M. A.“, o iki tol dėl riboto darbingumo bausmės atlikimo laikotarpiu su prašymu dėl darbo nesikreipė. Be to, nuteistojo atžvilgiu yra gauti vykdomieji raštai, skolas jis yra padengęs tik iš dalies, nors įkalinimo įstaigoje išleidžia beveik visas iš artimųjų atsiųstas pinigines lėšas (per metus gavo 6476,71 Eur, o išleido 6371,78 Eur). Tokiu būdu galima daryti išvadą, jog finansinis nestabilumas gali turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamumui, juo labiau, kad praeityje yra teistas už vagystes, turto prievartavimą, o paskutiniuoju nuosprendžiu – už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti. Konstatuotina, kad finansinių problemų nuteistasis nėra linkęs spręsti efektyviais būdais, todėl negalima daryti išvados, kad A. Ž. elgesys yra koreguojamas teigiama linkme ir leistų spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas būtų efektyvus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė – 42 balai, nuo praėjusio vertinimo nesumažėjo nei vienu balu, kas neabejotinai atskleidžia, tai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi. Tuo labiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą sudaro 25 statiniai ir 17 kintantys balai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, taip įrodydamas, jog siekia išimtinai teigiamos savo elgesio korekcijos. Aptartų duomenų visuma neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, jog šiuo metu jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, juo labiau negalima spręsti, kad laisvėje taikomi apribojimai šiuo atveju jau pasiektus savo tikslus, o nuteistasis nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų. Esant šioms aplinkybėms, abejoti tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti A. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Skundo argumentai, kad žemesniosios instancijos teismas nutartyje neteisingai nurodė bausmės vykdymo pradžią ir teistumus, pagrįsti, su jais apeliacinės instancijos teismas sutinka, tačiau klaidos nelaikytinos esminėmis ir turinčiomis įtakos sprendimo priėmimui. Dėl skundo argumento, kad komisijos narys buvo šališkas, nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, o ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima konstatuoti Komisijos nario šališkumą svarstant nuteistojo A. Ž. prašymą.Įvertinus aukščiau išdėstytą daroma išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija bei apylinkės teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, naikinti ją skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo A. Ž. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai : Giedrius EndriukaitisJurgis KiškisArūnas Paštuolis