Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2014-01-06 · Civilinė byla Nr. 2-4746-541/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-06
Bylos Nr.
2-4746-541/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29199-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė
Ieškovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Atsakovas
A. V.
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4746-541/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29199-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 42.10.; 73.2.6.1.; 116.5.1.; 116.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikainčio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui A. V. dėl dalies išmokėtų sumų priteisimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu iš atsakovo prašo priteisti 1 406,95 Lt išmokėtą sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2012-11-15 įvyko eismo įvykis, kurio metu kaltas dėl eismo įvykio A. V., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas ieškovą, kuris atlygino 2 813,90 Lt dydžio nuostolius, susijusius su transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimu eismo įvykio metu. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu ieškovo apdraustą transporto priemonę vairavo atsakovas, kuris neturėjo 7 metų vairavimo stažo, o sudarius transporto priemonės draudimo sutartį ir vėliau pasikeitus transporto priemonės savininkui, ieškovui nebuvo pranešta apie pasikeitusią draudimo riziką, ieškovas įgijo 50 procentų dydžio nuo išmokėtos sumos atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, t. y. 1 406,95 Lt. Atsakovui buvo išsiųsta pretenzija sumokėti nurodytą dalį sumos, tačiau atsakovas ieškovo reikalavimo neįvykdė (b. l. 2-4).

Atsakovui ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (b. l. 39, 40). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, ieškovo prašymu, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas su M. V. 2012-01-17 sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. SGB 1004212, pagal kurią ieškovas apdraudė transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę nuo sutartyje nurodytų rizikų (b. l. 16-17). Draudimo sutarties galiojimo terminas nuo 2012-01-22 iki 2013-01-21. Draudimo sutarties 1.5. p. numatyta, kad draudimo įmoka paskaičiuota įvertinant riziką, jog transporto priemonė nebus naudojama asmenų su mažesniu nei 7 m. vairavimo stažu. 2012-11-14 tarp M. V. ir atsakovo A. V. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas įgijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Nustatyta, kad 2012-11-15 d. 13:30 val., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu kaltas dėl eismo įvykio A. V., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Vairuotojo pažymėjimas atsakovui A. V. išduotas 2012-02-20 (b. l. 18). Dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovas, remiantis žalą pagrindžiančiais dokumentais, išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 2 813,90 Lt dydžio draudimo išmoką (b. l. 20-32, 34). 2013-07-31 pretenzija dėl dalies išmokėtų sumų grąžinimo ieškovas pareikalavo atsakovą sumokėti 50 proc., t. y. 1 406,95 Lt, nukentėjusiam asmeniui išmokėtos sumos (b. l. 33).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.993 straipsnio 1 dalimi, prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Pagal CK 6.1010 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai draudėjas privalo pranešti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus jis sužinojo. Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalimi, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 62.2. p. nustato, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Be to, draudimo sutarties 2.2.4. punkte numatyta, kad jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį. Nustatyta, kad draudimo sutartį su ieškovu sudarė M. V., pardavęs transporto priemonę atsakovui A. V., kuris buvo 2012-11-15 įvykusio eismo įvykio kaltininkas, ir įvykio metu neturėjo 7 m. vairavimo stažo, tačiau, nuosavybės teise įsigijęs transporto priemonę (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), nepranešė ieškovui apie pasikeitusią su prieš tai buvusiu automobilio savininku sudarytos draudimo sutarties riziką. Ieškovas pasikeitusią draudimo riziką įvertino 50 proc. ir kreipėsi į atsakovą dėl atitinkamos sumos grąžinimo, tačiau byloje įrodymų, kad atsakovas ieškovui žalą atlygino, nepateikta (CPK 178 straipsnis).

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė įstatyme numatytos pareigos informuoti ieškovą apie padidėjusią draudimo riziką, taip pat į tai, jog atsakovas neginčija ieškovo reikalavimo, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 406,95 Lt draudimo išmokos.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Vadovaujantis minėtomis CK normomis iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 406,95 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-11-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 54,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, b. l. 7).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 95,94 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų, t. y. juridinio skyriaus darbuotojų darbo apmokėjimui skirtų išlaidų. Nurodo, kad ieškovas absoliučioje daugumoje bylų nesinaudoja advokato ar advokato padėjėjo paslaugomis, o specialiai šiam tikslui samdo darbuotojus, kurių pagrindinė darbo funkcija yra būtent teisminis atstovavimas, taigi šių darbuotojų darbo apmokėjimui skiriamos lėšos neabejotinai turi būti laikomos būtinomis ir pagrįstomis ieškovo išlaidomis, kurios yra apskaičiuojamos pagal vidutinius vienos ieškovo Juridinio skyriaus darbuotojų darbo valandos kaštus, ir yra žymiai mažesnės už išlaidas, kurios būtų skirtos advokatų ar advokatų padėjėjų paslaugoms apmokėti (b. l. 5, 6).

CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad ieškovas, būdamas juridiniu asmeniu, efektyviai savo veiklai užtikrinti, samdo tam tikros srities darbuotojus, tokiu būdu sukurdamas darbo teisinius santykius ir prisiimdamas su tuo susijusias pareigas, todėl jo patiriamos išlaidos - pinigų sumos, išmokamos darbuotojams už jiems pavestų atlikti funkcijų vykdymą - traktuotinos kaip darbo užmokestis ir negali būti prilyginamas bylinėjimosi išlaidoms CPK prasme. Ieškovo pasirinktas tam tikros jo veiklos srities (šiuo atveju atstovavimo teisminiuose ginčuose) vykdymo būdas samdant atitinkamas funkcijas atliekančius darbuotojus lemia šios veiklos atlikimo išlaidų specifiką, kylančią iš darbo teisinių santykių, bet ne iš teisinių paslaugų teikimo teisinių santykių. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo samdomų darbuotojų teisininkų ir advokatų bei advokatų padėjėjų teisinis statusas bei teisių ir pareigų apimtis civiliniame procese skiriasi, o ieškovo argumentas, kad tokiu būdu ieškovas patiria mažesnes išlaidas ir dėl to jos turi būti priteisiamos, nepagrįstas, priešingai - ieškovas, pasirinkdamas tokį veiklos būdą, pats sumažina savo išlaidas, kadangi kiekvienu atveju samdant advokatą ar advokato padėjėją, kaip pats teigia, jos būtų didesnės. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog ieškovo prašomos priteisti išlaidos neatitinka priteisiamoms bylinėjimosi išlaidoms keliamų reikalavimų, o valandinio juridinio skyriaus darbuotojo darbo užmokesčio kriterijus, nesant kitų įrodymų, kad tokios išlaidos buvo faktiškai patirtos (konkrečiam darbuotojui atlikti mokėjimai ar pan.), be kita ko, nepagrindžia ir ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų realumo reikalavimo, todėl šios bylinėjimosi išlaidos (95,94 Lt) iš atsakovo nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis minėtomis teisės normomis ir CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 406,95 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus šešis litus 95 ct) draudimo išmokos, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 406,95 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-11-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,00 Lt (penkiasdešimt keturis litus 00 ct) žyminio mokesčio ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, į. k. 50003210451, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, į. k. 300633222, naudai.

Ieškovo prašymo priteisti kitas bylinėjimosi išlaidas (95,94 Lt) netenkinti.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Jolanta Vėgelienė