- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-13
- Bylos Nr.
- 1-41-295/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18820-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Nukentėjusysis
- T. S.
- Civilinis atsakovas
- AAS „(duomenys neskelbtini) “
- Kaltinamasis
- Ž. P.
- Advokatai
- Darius Karvelis, Igoris Manzurovas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis montuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis Ž. P., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis ir dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
jis, 2017 m. balandžio 19 d., apie 16:37 val., Vilniuje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 330D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą <...> perėjoje įėjusį pėsčiąjį. <...>“, t. y. važiavo Žirmūnų gatve, kryptimi nuo Verkių gatvės pusės, o artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties Žirmūnų g. 136-u namu, buvo neatidus ir neatsargus, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, įvažiavo į perėją ir automobilio priekine dalimi partrenkė jo atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę pusę perėja ėjusį pėsčiąjį T. S.. Eismo įvykio metu nukentėjo pėsčiasis T. S., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis Ž. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis Ž. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę jam inkriminuojama nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis, vairuodamas automobilį BMW 330D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 19 d. Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, dėl savo neatidumo ir neatsargumo, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas pėsčiasis T. S.. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis Ž. P. nuoširdžiai gailėjosi, ir teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo T. S..
Kadangi kaltinamasis Ž. P., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko tiek prokuroras, tiek nukentėjusysis ir jo atstovas bei kaltinamasis ir jo gynėjas, o taip pat ir civilinio atsakovo atstovas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis).
Teismas mano, kad kaltinamojo Ž. P. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais (kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, nukentėjusiojo T. S. parodymais, o taip pat teismo medicinos ekspertų pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata), todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo Ž. P. kaltė kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu įrodyta, o jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, kadangi dėl kaltinamojo padaryto kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo T. S. sveikata ir kaltinamasis Ž. P. šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi jis nenumatė, jog dėl jo neatidumo ir neatsargumo automobiliu įvažiuojant į pėsčiųjų perėją, gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes bei vairavimo patirtį, galėjo ir turėjo tai numatyti.
Kaltinamojo Ž. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, o taip pat tai, kad jis gera valia atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos žalos.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdį ir konkrečias eismo įvykio aplinkybes, taip pat į kaltinamojo Ž. P. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bei į jo asmenybę, kuris anksčiau neteistas ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų už administracinius nusižengimus, taip pat į tai, kad kaltinamasis Ž. P. dirba, ir teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią ir prokuroro teismui pasiūlytą bausmę – baudą, netaikant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje.
Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis Ž. P. prisipažino esąs kaltas, šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtina bausmė turi būti sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
BK 47 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 €, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 buvo patvirtintas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų. Kaltinamasis Ž. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė 2017 m. balandžio 19 d., o įstatymai, griežtinantys bausmę arba kitaip sunkinantys nusikalstamą veiką padariusių asmenų teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis), todėl skiriant kaltinamajam Ž. P. baudą, turi būti vadovaujamasi baziniu bausmių ir nuobaudų dydžiu, t.y. 37,66 €, galiojusiu nusikalstamos veikos padarymo metu. Be to, nustatant kaltinamajam Ž. P. skirtinos baudos dydį, taip pat turi būti vadovaujamasi įstatymu, galiojusiu nusikalstamos veikos padarymo metu (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), o ne įstatymu, kuris galioja šiuo metu, kadangi Lietuvos Respublikos 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653, įsigaliojusiu 2017 m. spalio 6 d., buvo sugriežtinta bausmė (padidintas minimalus baudos dydis už nesunkius nusikaltimus), o kaip minėta, įstatymai, griežtinantys bausmę arba kitaip sunkinantys nusikalstamą veiką padariusių asmenų teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.
Bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis T. S. pareiškė 3837,69 € dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašė išieškoti iš kaltinamojo Ž. P. 837,69 € turtinės žalos ir 3000 € neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiojo T. S. teigimu, iki traumos jis pagal verslo liudijimą dirbo auto šaltkalviu, o dėl patirtos traumos jis negalėjo dirbti ir negavo jokių pajamų, todėl nukentėjusiojo nuomone, jam turėtų būti atlyginta dviejų mėnesių minimalaus mėnesio algos dydžio netektas darbo užmokestis, kuris sudaro 760 € (380x2=760), taip pat nukentėjusiojo T. S. teigimu, 77,69 € jis išleido vaistams ir ramentams įsigyti, todėl bendra nusikalstama veika jam padaryta turtinė žala sudaro 837,69 €.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą, o BPK 109 straipsnyje yra numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.987 straipsnyje yra nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau ir – Privalomojo draudimo įstatymas) ir jo pagrindu sudaromos draudimo sutartys yra skirtos užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo civilinę atsakomybę, įvykus draudimo įvykiui, šiuo atveju eismo įvykiui, visiškai ar iš dalies išvengtų neigiamų turtinių padarinių (Privalomojo draudimo įstatymo 1 straipsnis, CK 6.254 straipsnio 1 dalis). Privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, ar tam tikrais, įstatyme numatytais, atvejais Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Šiame įstatyme numatyti pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo būdai yra alternatyvūs, todėl iš ko reikalauti jam padarytos žalos atlyginimo, pasirenka pats nukentėjusysis. Iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje (toliau ir – Draudimo bendrovė) pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis T. S. 2017 m. liepos 24 d. pateikė Draudimo bendrovei prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Taigi, už kaltinamojo Ž. P. eismo įvykio metu padarytą žalą turi atsakyti draudikas, kadangi kaltinamasis Ž. P. su AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialu Lietuvoje buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, todėl reikalauti iš kalto asmens žalos atlyginimo nukentėjusysis gali tik tuo atveju, jeigu draudimo išmokos suma mažesnė už padarytą žalą nukentėjusiajam (Privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, CK 6.254 straipsnio 2 dalis).
Nustatant eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir apskaičiuojant draudimo išmoką, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija), patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau ir – Taisyklės) 6 punktu, kuriame nurodyta, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, kitų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio. Tuo atveju, jeigu nukentėjęs asmuo nesutinka dėl apskaičiuotos sumos neturtinės žalos dydžio, jis turi teisę kreiptis į atsakingą draudiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo neviršijant Privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje neturtinei žalai nustatytos maksimalios draudimo sumos, o šalims nesusitarus – į teismą. Privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje yra numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų nuo 2012 m. birželio 11 d. yra – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Draudimo bendrovė nukentėjusiajam T. S. išmokėjo 1572,93 € draudimo išmoką, kurią sudarė už:
a) vaistus pagal pateiktus čekius – 52,93 €;
c) neturtinę žalą 1500 €.
Draudimo bendrovės nukentėjusiajam T. S. išmokėta draudimo išmoka neviršija pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą numatyto maksimalaus išmokos dydžio, todėl jeigu nukentėjusysis T. S. mano, kad jam yra išmokėta nepagrįstai maža draudimo išmoka, tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo, jis turi teisę kreiptis su pretenzija į Draudimo bendrovę, o šalims nesusitarus, į teismą civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka. Kadangi už nukentėjusiajam T. S. eismo įvykio metu padarytą turtinę ir neturtinę žalą pagal įstatymus turi atsakyti ne kaltinamasis Ž. P., o jo civilinę atsakomybę apdraudusi Draudimo bendrovė, nukentėjusiojo T. S. civilinis ieškinys kaltinamajam Ž. P. šioje dalyje turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Kaip nepagrįstas turi būti atmestas ir nukentėjusiojo T. S. reikalavimas kaltinamajam Ž. P. atlyginti dalį prarasto darbo užmokesčio. Baudžiamojoje byloje yra atlyginama tik reali nukentėjusio asmens patirta žala, o nukentėjusysis T. S. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių savo teiginį, kad jis realiai neteko viso ar dalies savo uždarbio, ir šią jo patirtą žalą atsisakė atlyginti Draudimo bendrovė. Be to, kaltinamasis Ž. P. savo noru, kaip kompensaciją už eismo įvykio metu nukentėjusiojo patirtą traumą, 2017 m. gegužės 9 d. sumokėjo nukentėjusiajam T. S. 300 eurų, todėl teismas daro išvadą, kad ir šioje dalyje nukentėjusiojo T. S. civilinis ieškinys turi būti taip pat atmestas.
Nukentėjusysis T. S. prašė išieškoti iš kaltinamojo Ž. P. nukentėjusiojo turėtas 600 € dydžio išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, šių išlaidų teismas gali neišieškoti ar jų dydį sumažinti, tik atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį. Kaltinamasis Ž. P. dirba, jokių objektyvių duomenų, kad jo turtinė padėtis yra bloga, kaltinamasis teismui nepateikė, todėl teismas mano, kad iš kaltinamojo Ž. P. turi būti išieškotos nukentėjusiojo T. S. turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
Ž. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL (1129,80 €) dydžio baudą.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo nuosprendžiu Ž. P. paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 20 (dvidešimties) MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897, t.y. 753,20 € – septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 centų) dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalies pagrindu, Ž. P. nustatyti trijų mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.
Kardomosios priemonės Ž. P. neskirti.
Nukentėjusiojo T. S. pareikštą 3837,69 € dydžio civilinį ieškinį, kuriuo jis prašė išieškoti iš kaltinamojo Ž. P. 837,69 € turtinės žalos ir 3000 € neturtinės žalos atlyginimą, atmesti kaip nepagrįstą.
Išieškoti iš Ž. P. nukentėjusiojo T. S. naudai 600 € (šešis šimtus eurų) nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo T. S. atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.