- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- 2-690-943/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00496-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,MDJ“, M. Č.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Imber“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,MDJ“ ir M. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties, kuria buvo tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Imber“ ieškinį minėtiems atsakovams dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama solidariai priteisti iš atsakovų 286 225,36 Eur žalos atlyginimo ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat paprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų UAB „MDJ“ ir M. Č. nekilnojamuosius daiktus, o taip pat kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis ieškinio reikalavimų ribose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas vertino, kad ieškovės atžvilgiu gali būti priimtas palankus teismo sprendimas, t. y. ieškinys tikėtinai pagrįstas.
5. Teismas, įvertinęs, kad įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimu, sudarant tarp šio ginčo šalių 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutartį, yra nustatyti atsakovų piktavališki veiksmai (tyčinis susitarimas), dėl kurių ieškovė patyrė prašomą priteisti žalą, sprendė, kad yra pakankamas pagrindas atsakovus laikyti nesąžiningais.
6. Be to, teismas nustatė, kad reikalavimo suma atsakovams yra itin didelė, todėl sprendė, kad yra pagrindas prašymą tenkinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskirajame skunde apeliantai UAB ,,MDJ“ ir M. Č. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovė neįrodė vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, nes nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7.2. Ieškovė savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė nei vieno atvejo, kada atsakovai būtų bandę paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
7.3. Ieškovė naudojasi laikinųjų apsaugos priemonių institutu ne pagal paskirtį. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktas siekiant daryti ekonominį spaudimą M. Č. ir tokiu būdu įgyti nesąžiningą pranašumą tarp atsakovo M. Č. ir J. Č. (ieškovės UAB „Imber“ direktorės) kilusiame konflikte.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė teismo prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui patvirtina tai, jog prašoma priteisti suma yra didelė;
8.2. Be to, atsakovai elgėsi nesąžiningai – žinodami, kad nėra patalpų valdytojai/savininkai neteisėtai gavo iš patalpų faktinių nuomininkų/naudotojų nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas ir dėl to nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi.
11. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis didelės ieškinio sumos prezumpcija ir įvertinęs atsakovų nesąžiningumą. Apeliantų įsitikinimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad didelė ieškinio suma sudaro teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be to, ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu naudojasi ne pagal paskirtį.
Dėl didelės ieškinio sumos kriterijaus
12. Vertinant ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pasisakytina dėl didelės ieškinio sumos kriterijaus kaip pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se (liet. pati savaime) negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.).
13. Nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika leidžia sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog vien didelė ieškinio suma pati savaime nelemia poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o vien šio kriterijaus nustatymas nesudaro teisinio pagrindo tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Svarbu pažymėti, jog, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, tiesioginės sąsajos tarp pareikšto reikalavimo sumos ir galimos grėsmės būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra.
Dėl atsakovų (ne)sąžiningumo
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016). Atsakovų nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.).
15. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovų nesąžiningus ketinimus, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, į jų turimą turtą negalėtų būti nukreipiamas išieškojimas. Teismas nesutinka su atsakovų dėstomais argumentais, kad jų galimas siekis vengti vykdyti būsimą galimai nepalankų teismo sprendimą yra grindžiamas tik ieškovės prielaidomis ar deklaratyviais teiginiais. Nagrinėjamo ginčo kontekste galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovų veiksmai galimai yra nesąžiningi. Svarbu pažymėti, kad Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2-2627-748/2017 buvo sprendžiamas klausimas dėl 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Imber“ (sudarant ginčo sutartį UAB „Imber“ atstovavo šioje byloje atsakovo procesiniu statusu dalyvaujantis M. Č.) ir UAB „MDJ“, pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu (kaip sudarytos dėl piktavališko susitarimo). Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimu pripažinta, jog nagrinėtas reikalavimas yra pagrįstas, o minėta nuomos sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento dėl piktavališko susitarimo. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje prašoma priteisti žala kildinama būtent iš negaliojančiu pripažinto 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos sandorio. Taigi, atsakovų (ir/ar vadovų) veiksmai sudarant ir vykdant nurodytą nuomos sutartį, sudaro pagrįstas prielaidas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismo įsitikinimui apie galimus atsakovų nesąžiningus ketinimus/veiksmus, o tai leidžia pripažinti ir egzistuojant grėsmę būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Dėl procesinės bylos baigties
16. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, šioje byloje leidžia kvestionuoti atsakovų nesąžiningumą, konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui ir spręsti, jog šiuo konkrečiu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.