Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-153-557/2014

Teisėja L. Paulauskaitė Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00172-2012-3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. kovo 31 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Š. R. ir P. P. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

Š. R. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

P. P. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuosprendžiu nuteistos ir R. B. bei K. Š., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Nuosprendžiu nukentėjusiojo D. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš nuteistųjų Š. R., P. P., R. B. ir K. Š. solidariai priteista D. K. 2953,12 Lt turtinės žalos, 10 000 Lt neturtinės žalos bei 393,25 Lt teisinės pagalbos atlyginimui. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš nuteistųjų Š. R., P. P., R. B. ir K. Š. solidariai priteista Valstybinei ligonių kasai 2839,14 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. R. ir P. P. nuteisti už tai, kad 2012-07-07 apie 06.00 val. viešoje vietoje - Palangos m. Vytauto g. 123, prie kavinės „Mojo Lounge“, grupėje kartu su R. B., K. Š. ir dar trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įžūliai, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų bendrais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai - plūsdamiesi necenzūriniais žodžiais, kartu su kitais nuteistaisiais sudavė kumščiais ir įspyrė nukentėjusiajam A. Š. į veidą, galvą, kairį petį, šonus ir nugarą nenustatytą skaičių, bet ne mažiau 13 smūgių, R. B. suduodant smūgius taip pat ir su plastmasiniu buteliu, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, tęsdami nusikalstamą veiką, kartu su kitais nuteistaisiais bendrais veiksmais sudavė ir įspyrė nukentėjusiajam J. Š. į galvą ir į veidą nenustatytą skaičių, bet ne mažiau 10 smūgių, R. B. suduodant smūgius taip pat ir su plastmasiniu buteliu, tokiais veiksmais padarė šiam nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą bei sugadino nukentėjusiojo turtą – mobiliojo ryšio telefono „Nokia N8“ ekraną 1050 Lt vertės, tęsdami nusikalstamą veiką, bendrais veiksmais sudavė rankomis ir įspyrė nukentėjusiajam D. K. į galvą, veidą ir rankas nenustatytą skaičių, ne mažiau 20 smūgių, R. B. suduodant smūgius taip pat ir plastmasiniu buteliu, tokiais veiksmais šiam nukentėjusiajam padarė kairiojo alkūnkaulio skeveldrinį lūžimą, nesunkiai sutrikdė sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Š. R. ir P. P. nuteisti ir už tai, kad 2012-07-07 apie 06.00 val. viešoje vietoje - Palangos m. Vytauto g. 123, prie kavinės „Mojo Lounge“, grupėje su R. B., K. Š. ir trimis ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, iš chuliganiškų paskatų tyčia sudavė kumščiais ir įspyrė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam D. K. į kairiąją ranką, R. B. suduodant plastmasiniu buteliu, padarė kairiojo alkūnkaulio skeveldrinį lūžimą, ilgiau kaip 10 dienų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. K. sveikatą.

Apeliaciniais skundais nuteistieji Š. R. ir P. P. prašo nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog su nuosprendžiu, kuriuo yra pripažinti padarę dvi nusikalstamas veikas, nesutinka, jis laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. BPK 20 str. 1 d. yra pateikiama įrodymų baudžiamajame procese sąvoka. BPK 20 str. 3 d. yra nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius - ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvada tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Šiuo atveju yra įsitikinę, kad teismas nuosprendyje turėjo ir privalėjo individualizuoti jų veiksmus bei nurodyti konkrečius įrodymus, kuriais grindžiama jų kaltė sudavus smūgius nukentėjusiesiems, o ne remtis tik tokiais duomenimis, kurie kelia pagrįstų abejonių. Jie nuo pat sulaikymo momento, tiek teisme paaiškino, kad nei vienam iš nukentėjusiųjų jokių smūgių nesudavė, o smūgius sudavė kitam jaunuoliui. Nukentėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo metu taip pat neįvardijo jų, kaip asmenų, kurie jiems sudavė konkrečius smūgius. Jie tik nurodė, kaip ir liudytojas G. A., kurio parodymai nuosprendyje net nėra fiksuoti, kad jie galėjo būti tų jaunuolių grupėje. Todėl mano, kad teismas šališkai vertino ir nuosprendyje jų kaltės klausimą sprendė remdamasis tik ta aplinkybe, kad jie galėjo būti konfliktuojančių jaunuolių grupėje, kuri vartojo smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad aplinkybes akivaizdžiai atspindi teismo posėdžio metu peržiūrėta filmuota įvykio medžiaga. Mano, kad teismas šiuo atveju taip pat buvo šališkas, nes jie savęs filmuotoje medžiagoje neatpažino (kiti nuteistieji taip pat), kokie konkretūs asmenys užfiksuoti filmuotoje medžiagoje, niekas netyrė ir nesiaiškino. Tačiau teismas, kaip matyti iš nuosprendžio, tai palaikė tinkamu įrodymu, nors įstatymas reikalauja, kad būtų remiamasi tinkamai ištirtais bei abejonių nekeliančiais įrodymais. Šiuo atveju vien vaizdo medžiaga, patvirtinanti vykstantį konfliktą, o ne konkrečius konflikte dalyvaujančius asmenis, negali būti laikoma neginčytinu įrodymu ir tuo pagrindu priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Atsižvelgdami į nurodytus motyvus ir argumentus mano, kad teismas juos turėjo išteisinti, nes byloje nėra jokių konkrečių, tinkamai ištirtų bei dėl jų kaltės abejonių nekeliančių įrodymų. Taip pat teismas tokiu atveju neturėjo teisės iš jų priteisinėti turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo bei Valstybinės ligonių kasos naudai.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Š. R. ir P. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteisti už tai, kad pažeidė viešąją tvarką bei nukentėjusiajam D. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą. Apeliantai su jų atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu kategoriškai nesutinka, anot jų, byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jų kaltę padarius inkriminuotus nusikaltimus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą, ištirdamas teisiamojo posėdžio metu nepakankamai ištirtą rašytinę bylos medžiagą, bei įvertinęs įrodymus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuteistųjų Š. R. ir P. P. kaltės klausimu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. kaip viešosios tvarkos pažeidimas bei pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų.

Nepagrįstai nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad byloje nėra jokių konkrečių, dėl jų kaltės abejonių nekeliančių įrodymų. Nuteistųjų Š. R. ir P. P. kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, be jų pačių dalinio kaltės pripažinimo, įrodo nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, byloje esantis filmuotas vaizdo įrašas, apžiūros protokolai, kita bylos medžiaga.

Teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 124-125) nuteistasis Š. R. parodė, kad į Palangą atvyko su P. P., R. B. ir K. Š.. Atvykę ėjo išgerti, ir P. P. įrėmė į galvą šautuvą. Kas įrėmė, neatsimena. Buvo apie šešis asmenis. Vienas iš jų jam sudavė, tada jis sudavė atgal. Po to jis vėl pajuto smūgius, tad atsisukęs įspyrė. Po to juos sulaikė ir nuvežė į policijos komisariatą. Su nukentėjusiaisiais nekofliktavo iš viso, konfliktavo ne su tais.

Apeliaciniame skunde nuteistasis Š. R. taip pat teigia, jog nei vienam iš nukentėjusiųjų jokių smūgių jis nesudavė, smūgius sudavė kitam jaunuoliui.

Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 70-71, parodymai perskaityti teisiamojo posėdžio metu) nuteistasis Š. R. parodė, kad apie 6 val. ryto susiruošė eiti namo, kai netoli kavinės, prie medinių lentų tako, kuris veda į kopas, susidūrė su vaikinų kompanija. Tiksliai neprisimena, kaip viskas vyko, nes buvo girtas, bet, atrodo, vaikinai juos užkabino ar tai praeinant pečiu palietė, gal dar kažką pasakė. Tarp jų kompanijos ir tų vaikinų kompanijos kilo žodinis konfliktas. Kiek prisimena, šio konflikto metu buvo sumušti keli asmenys, kuriems jis sudavė smūgius. Pripažįsta, kad sudavė ne daugiau kaip 2 smūgius kumščiu į galvą, petį, tik nežino, kuriam nukentėjusiajam. Taip pat koja spyrė gal 2-3 kartus kažkuriam nukentėjusiajam į nugarą, petį. Kiek pamena, jis sumušė du asmenis. Jis buvo sulaikytas kavinės „Mojo Lounge“ apsaugos darbuotojų, vėliau atvyko policijos pareigūnai ir pristatė juos į policijos komisariatą. Visos įvykių sekos, kaip viskas buvo, kada ir kuris pirmas iš nukentėjusiųjų buvo sumuštas, kurioje konkrečiai vietoje jie buvo sumušti, jis neprisimena, vietų negali parodyti, tačiau neneigia, kad sumušė nukentėjusiuosius. Teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 125) perskaičius šiuos parodymus, nuteistasis Š. R. juos patvirtino.

Apeliaciniame skunde nuteistasis P. P. taip pat teigia, jog nei vienam iš nukentėjusiųjų jokių smūgių jis nesudavė, smūgius sudavė kitam jaunuoliui.

Teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 125-126) jis parodė, kad prie kopų susidūrė su kažkokiu vaikinu pečiais. Pastarasis išsitraukė šautuvą ir įrėmė jam į galvą, pradėjo grasinti. Kitas pastarojo draugas priėjęs iš nugaros jam trenkė. Tada jis atsisuko ir trenkė jam atgal. Paskui visi supuolė ir pradėjo muštis. Po to apsauginiai jį surakino ir policija išsivežė.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nuteistojo P. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2, b. l. 115-116), kur jis buvo parodęs, kad priėjęs nepažįstamas vaikinas atkišo į jį juodos spalvos daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir pasakė: „nori, peršausiu tau kelienus“. Kaip jis suprato, tas vaikinas buvo su kompanija kitų vaikinų, kurie vėliau dalyvavo muštynėse, nes matė, kad jie kartu atėjo prie kavinės. Tada prie kavinės kilo muštynės. Jis pajuto smūgį iš nugaros į galvos sritį. Atsisukęs pamatė keturis asmenis, du iš vaikinų puolė ant jo, norėjo jam suduoti, bet nesudavė. Jis susimušė tik su vienu iš vaikinų. Tam vaikinui, su kuriuo jis susimušė, sudavė ne daugiau dviejų smūgių kumščiu į galvos sritį. Su koja niekam nespyrė, daugiau smūgių nesudavė, nes jį sulaikė kavinės apsaugos darbuotojai. Kas galėjo sumušti įtarime nurodytus asmenis, nežino, nes, kaip minėjo, jis pats tik ne daugiau dviejų smūgių sudavė. Kaltę pripažįsta tik dėl tų dviejų smūgių sudavimo. Teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 126) perskaičius šiuos parodymus, nuteistasis P. P. parodė, jog nelabai tokie parodymai, paaiškino, jog jaunuoliai, su kuriais buvo ir nukentėjusysis, buvo prie kavinės. Jis ne su jais sukonfliktavo. Jis mušė ne nukentėjusiuosius, o kitus asmenis, mušėsi su žmonėmis iš tos kompanijos, kurie laikė įrėmę šautuvą.

Iš aukščiau aptartų nuteistųjų Š. R. ir P. P. parodymų matyti, jog nors ikiteisminio tyrimo metu jie pripažino ir ne visas inkriminuotas aplinkybes (suduotų smūgių skaičių, kelių nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo smurtauta ir pan.), tačiau patvirtino, kad konfliktavo ir mušėsi su nukentėjusiųjų vaikinų grupe. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu jie iškėlė naują versiją, kad konfliktavo ir mušėsi ne su nukentėjusiaisiais, o su visai kita vaikinų grupe. Tokios pozicijos jie laikosi ir savo apeliaciniuose skunduose, tačiau tokią jų versiją paneigia byloje surinkti įrodymai.

Vaizdo įraše bei jo apžiūros protokoluose (t. 1, b. l. 25-28, 29-35, 36), be kita ko, užfiksuota, kaip ketvirtasis jaunuolis, kuris vilkėjo juodos spalvos kelnes, juodos spalvos megztinį baltos spalvos apykakle ir rankogaliais, buvo be galvos apdangalo, kojomis spardo gulinčius jaunuolius, paskui bėga link žalios spalvos marškinėliais apsirengusio jaunuolio, rankomis smūgiuoja nugriuvusiam ant smėlio; penktasis jaunuolis, kuris vilkėjo juodos spalvos šortus, juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, be galvos apdangalo, trumpai kirptais tamsios spalvos plaukais, spardo gulinčius jaunuolius; viena iš merginų, kuri vilkėjo rožinės spalvos suknelę be rankovių, jos plaukai šviesūs, rankoje turimu daiktu suduoda vienam gulinčiam jaunuoliui; antroji mergina, kuri vilkėjo šviesios spalvos kelnes – bridžus, baltos spalvos megztuką, plaukai tamsios spalvos, eina link jaunuolio su žaliais marškinėliais, vieną kartą jam įspiria ir antrą kartą bando spirti jaunuoliui.

Teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 129) peržiūrėjus vaizdo įrašą nuteistieji neigė, kad filmuotoje medžiagoje yra nufilmuoti būtent jie. Tačiau pastebėtina, jog nors nuteistoji R. B. teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 126-128, 129) neigė, kad ji nufilmuota vaizdo įraše, neigė buvusi apsirengusi su rožinės spalvos suknele, nurodė, kad tokios suknelės neturi, o nuteistoji K. Š. (t. 4, b. l. 128-129) neigė spyrusi nukentėjusiajam, nurodė, kad konflikte ji nedalyvavo, jos apkaltinamojo nuosprendžio neskundžia, tokiu būdu jos sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis jų kaltės klausimu ir pripažįsta, kad vaizdo įraše užfiksuota mergina, vilkinti rožinės spalvos suknelę, yra nuteistoji R. B., o tamsiais plaukais mergina, vilkinti šviesios spalvos kelnes – bridžus ir baltos spalvos megztuką, yra nuteistoji K. Š..

Tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 24) vyresnioji tyrėja D. A. nurodė, jog sulaikius įvykio vietoje ir pristačius į Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK, Š. R. vilkėjo juodos (tamsios) spalvos šortus, juodos (tamsios) spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, buvo be galvos apdangalo, o P. P. vilkėjo juodos (tamsios) spalvos kelnes, juodos (tamsios) spalvos megztinį ar baltinius baltos spalvos apykakle ir rankogaliais. Kaip matyti, vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija apie nuteistųjų Š. R. ir P. P. įvykio metu vilkėtą aprangą visiškai sutampa su vaizdo įraše užfiksuotų, muštynėse dalyvavusių ir smurtą naudojusių asmenų, apžiūros protokoluose įvardintų kaip ketvirtasis jaunuolis ir penktasis jaunuolis, apranga.

Kartu vaizdo įrašas bei vyresniosios tyrėjos tarnybinis pranešimas patvirtina, kad nuteistieji Š. R. ir P. P. smurtą naudojo nukentėjusiųjų A. Š., J. Š. ir D. K., o ne kitų vaikinų, kaip kad teigia apeliantai, atžvilgiu. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog vaizdo įraše užfiksuotas jaunuolis, vilkintis žalios spalvos marškinėlius ir šviesios spalvos šortus, yra D. K., ant žemės gulintys du asmenys yra A. Š. ir J. Š.. Iš vaizdo įrašo matyti, jog vienas iš ant žemės gulinčių vaikinų vilkėjo baltos spalvos šortus ir geltonos spalvos marškinėlius, o kitas – juodos spalvos šortus ir raudonos spalvos marškinėlius. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 69-70) nukentėjusysis J. Š. parodė, kad jis įvykio metu vilkėjo baltos spalvos šortus ir geltonos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius, vadinasi, juodos spalvos šortus ir raudonos spalvos marškinėlius vilkintis, vaizdo įraše užfiksuotas ant žemės gulintis asmuo yra A. Š.. Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog, priešingai negu teigia apeliantai, byloje buvo nustatyta, kurie iš vaizdo įraše užfiksuotų asmenų yra nuteistieji Š. R., P. P., R. B. ir K. Š., o kurie - nukentėjusieji A. Š., J. Š. ir D. K..

Nepagrįsti nuteistųjų Š. R. ir P. P. apeliacinių skundų argumentai, kad nukentėjusieji jų neatpažino ir neįvardijo kaip asmenų, smurtavusių jų atžvilgiu. Nukentėjusysis A. Š. teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 97-101) parodė, kad mušė ta pati kompanija iš keturių kaltinamųjų. Buvo ir daugiau žmonių, buvo apie 8 žmones, tačiau šitie asmenys tikrai buvo. Patvirtino, kad visi keturi kaltinamieji dalyvavo muštynėse ir sudavė smūgius, nuo kurių jam buvo sužalota ranka, petys, veidas. Nurodė, jog mušė kojomis ir rankomis. Patvirtino, kad visi kaltinamieji mušė ir jo brolį. Nurodė, jog kaltinamieji Š. R. ir P. P. jam sudavė, tačiau kuris ir kiek sudavė, nėra įsitikinęs, tačiau yra įsitikinęs, kad jie sudavė. Nukentėjusieji J. Š. bei D. K. teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 101-103, 103-107) taip pat patvirtino, kad Š. R. ir P. P. muštynėse tikrai buvo ir naudojo fizinį smurtą.

Tai, kad nuteistieji Š. R. bei P. P. dalyvavo muštynėse ir nukentėjusiųjų atžvilgiu naudojo fizinį skausmą, patvirtina ir liudytojų parodymai.

Liudytojas G. A., kurio parodymais teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą nuosprendį, tačiau kurio parodymai, kaip teisingai pastebėjo apeliantai, nebuvo užfiksuoti nuosprendyje, teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 122-123) parodė, kad paryčiais pamatė einančią jaunuolių grupę, kurie nešėsi jų baro gėrimus. Kadangi buteliai markiruoti, tapo aišku, kad tai jų baro gėrimai, todėl buvo paprašyta gėrimus atiduoti. Jaunuoliai šoko į akis, išvadino, kad jie kabinėjasi. Iš karto buvo priešiškai nusiteikę iki spjaudymosi, tačiau jiems jie pasakė, kad eitų namo ir nedarytų sau problemų. Galvojo, kad viskas tuo pasibaigs. Jie pasuko eiti, o du žmonės atėjo priešais juos. Jie apsižodžiavo. Paskui pamatė, kad apie 50 m nuo jų pastato ta grupė jaunuolių daužo tuos žmones. Veidų neatsimena, tačiau visas veiksmas yra nufilmuotas. Filmavo jis. Filmuotoje medžiagoje pakankamai aiškiai matosi profiliai. Filmuotoje medžiagoje aiškiai matosi, kaip grupė jaunuolių – keturi jaunuoliai ir mergina daužo gulinčius žmones. Vėliau įsikišo apsaugos darbuotojai ir buvo iškviesta policija.

Liudytojas P. V. teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 119-121) parodė, jog sukonfliktavo dvi jaunų žmonių kompanijos. Įvyko žodinis konfliktas ir kivirčas. Buvo iškviesta apsaugos tarnyba ir policija. Konfliktas įvyko tarp pro šalį ėjusios kompanijos ir tų pačių žmonių, kurie grąžino jiems gėrimus. Teismui perskaičius šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 132-134) duotus parodymus, jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. V. parodė, kad su jaunuolių kompanija išsiaiškinus dėl gėrimų, kompanija nurimo ir paėjo atokiau nuo kavinės kelių metrų atstumu bei susėdo. Jis vis dar girdėjo iš jų pusės priekaištus jo bei kavinės atžvilgiu. Kaip tik tuo metu pro kavinę ėjo ar ketino prieiti ir prisėsti keturių vaikinų grupė. Minėti keturi vaikinai, kuris iš jų konkrečiai, nežino, išgirdę minėtų jaunuolių užgauliojimus, pasakė kažkokią pastabą. Tada tarp abiejų jaunuolių grupių kilo žodinis konfliktas, kuris netrukus peraugo į muštynes. Matė, jog pirmieji muštis puolė minėti vaikinai, kurie pirmi atėjo ir nešėsi alkoholio butelius. Jie puolė ant atėjusių vaikinų, jis matė, kad buvo suduodami smūgiai, spiriama kojomis, pargriuvę vaikinai buvo spardomi, jiems buvo suduodami smūgiai. Matė, kad vėliau atėjusių vaikinų kompanija gynėsi nuo juos užpuolusių jaunuolių, dengdamiesi kūno vietas rankomis. Nematė, kad mušami jaunuoliai būtų atgal smūgiavę juos užpuolusiems vaikinams. Agresyviausi iš grupės jaunuolių, kurie buvo muštynių iniciatoriai, buvo tie, kuriuos vėliau apsaugos darbuotojas sulaikė ir perdavė policijos pareigūnams. Kaip vėliau sužinojo, tai Š. R. ir P. P.. Minėti jaunuoliai tikrai mušė nukentėjusiuosius, sudavė jiems smūgius.

Liudytojas D. M. teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 110-112) parodė, jog būdamas prie baro pamatė, kad netoli jūros vyksta muštynės, mušė D. ir J.. A. irgi atėjo sumuštas. Jis matė bendrą muštynių vaizdą, savo draugus, vaikinus, kurie bandė bėgti ir kuriuos apsaugos darbuotojai sulaikė. Buvo sulaikyti tie asmenys, kurie mušė.

Liudytojas A. B., kuris yra nuteistųjų pažįstamas, teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 123-124) parodė, jog dėl praėjusio laiko įvykių neprisimena. Teismui perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 153) duotus parodymus, jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad Š. R. ir P. P. prašė parvežti iki Kėdainių. Jie pasakojo, jog įvyko kažkoks tarpusavio konfliktas ir tarpusavyje susimušė.

Liudytojas D. S., kuris taip pat yra nuteistųjų pažįstamas, teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 124) teismui perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 154) duotus parodymus, juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. S. parodė, kad Š. R. ir P. P. grįžtant į Kėdainius pasakojo, kad prie jūros įvyko tarpusavio konfliktas ir tarpusavyje susimušė.

Specialisto išvadose (t. 1, b. l. 56, 67, 79-80) konstatuota, jog A. Š. ir J. Š. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, D. K. – nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Aukščiau aptarta įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad nuteistieji Š. R. ir P. P. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų A. Š., J. Š. ir D. K. atžvilgiu. Fizinis smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudotas viešoje vietoje – paplūdimyje, prie kavinės „Mojo Lounge“, stebint pašaliniams asmenims. Apylinkės teismas pagrįstai tokį nuteistųjų elgesį vertino kaip įžūlų, kadangi jie viešoje vietoje nukentėjusiųjų atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, būdami fiziškai pranašesni prieš nukentėjusiuosius (nuteistųjų Š. R. ir P. P. grupėje buvo septyni asmenys, tuo tarpu nukentėjusieji buvo tik trys), elgėsi itin agresyviai, moralės požiūriu nepriimtinai, nebuvo paisoma elementariausių visuomenėje galiojančių moralės bei elgesio normų. Tokiu elgesiu buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kadangi prieš nukentėjusiuosius viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys neabejotinai dėl to pasijuto šokiruoti ir nejaukiai, dėl kilusių muštynių į įvykio vietą buvo iškviesti apsaugos darbuotojai bei policija, malšinti konfliktą ėmėsi ir kavinės darbuotojai. Apylinkės teismas taip pat teisingai nuteistųjų Š. R. ir P. P. paskatas kvalifikavo kaip chuliganiškas, kadangi fizinis smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo pradėtas naudoti dėl menkavertės dingsties – nuteistųjų atžvilgiu išsakytos pastabos ar jų užkliudymo prasilenkiant, ir dėl žemų paskatų – noro pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekio priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos bei nukentėjusiuosius. Nors nuteistieji buvo iškėlę versiją, kad jų atžvilgiu buvo demonstruojamas ginklas ir grasinama, bei kad neva ne jie, o nukentėjusieji pradėjo konfliktą, tačiau joks ginklas įvykio vietoje ar pas nukentėjusiuosius nebuvo rastas, niekas iš kitų apklaustų asmenų nenurodė matę, kad nukentėjusieji būtų turėję ginklą ir juo grasinę, o liudytojai patvirtino, kad konflikto iniciatoriai buvo būtent nuteistieji.

Nuteistųjų Š. R. ir P. P. veiksmai, atsižvelgus į kilusias pasekmes – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą bei nesunkų nukentėjusiojo D. K. sveikatos sutrikdymą – teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Nepagrįstai nuteistieji Š. R. ir P. P. savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje privalėjo individualizuoti jų veiksmus. Dėl konflikto pobūdžio, trukmės, jame dalyvavusių asmenų skaičiaus nėra galimybės tiksliai individualizuoti, kiek smūgių, į kurias kūno vietas kiekvienas nuteistasis sudavė kiekvienam nukentėjusiajam. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje). Teismų praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai, jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda, baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Kad nagrinėjamu atveju nuteistieji veikė vieninga tyčia ir juos jungė susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką, rodo jų elgesys nusikalstamų veikų darymo metu – nuteistieji buvo pažįstami, jie buvo vienos jaunuolių grupės nariai, visi jie smurtinius veiksmus atliko kitos jaunuolių grupės narių atžvilgiu, jie savo veiksmais pritarė kitų bendrininkų veiksmams, kartu vienu metu po kelis asmenis puolė nukentėjusiuosius. Smurtaudami, fizinį smurtą naudodami ir į gyvybiškai svarbias kūno vietas (galvą, veidą) bei itin pavojingais veiksmais (spyriais), nuteistieji suprato, kokios pasekmės nukentėjusiųjų sveikatai gali kilti, tačiau nepaisydami to vis tiek elgėsi pavojingai ir nusikalstamai. Šiuo atveju pripažįstama, jog nėra svarbu, kiek smūgių kuris nuteistasis sudavė kuriam nukentėjusiajam, jie, kaip bendravykdytojai, atsako bendrai ir baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį bei punktą.

Kadangi nuteistųjų Š. R. ir P. P. kaltė įrodyta, jie privalo atlyginti jų nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam D. K. padarytą žalą bei dėl šio nukentėjusiojo gydymo Valstybinės ligonių kasos patirtus nuostolius, todėl apylinkės teismas, priešingai negu teigia apeliantai, teisėtai ir pagrįstai iš jų priteisė turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo D. K. naudai ir turtinės žalos atlyginimą Valstybinės ligonių kasos naudai. Apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajam D. K. turtinę ir neturtinę žalą bei priteisdamas Valstybinei ligonių kasai turtinę žalą, rėmėsi rašytiniais bylos įrodymais, nukentėjusiojo paaiškinimais, įvertino CK numatytus neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijus, kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes. Apeliantai nepateikė jokių argumentų, kodėl, jų nuomone, priteistos sumos būtų nepagrįstos ar neteisingos, jie civilinių ieškinių priteisimą ginčija tik dėl to, kad, anot jų, jie jokių nusikalstamų veikų nepadarė. Tačiau kadangi įrodyta priešingai, civiliniai ieškiniai iš nuteistųjų priteisti teisėtai ir pagrįstai.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms nuteistųjų Š. R. ir P. P. apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta. Apeliantus išteisinti ar kitokiu būdu keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų Š. R. ir P. P. apeliacinius skundus atmesti.