Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens B. P. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-388-482/2012 pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs dėl pažeidžiamų asmenų (dėl psichikos sutrikimo) teisių apribojimo, kaip asmens teisių apribojimo instituto, reikšmės, šio instituto svarbą ne kartą savo praktikoje pabrėžė ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialiniais ir teisiniais padariniais iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę keiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo atstovu pagal įstatymą, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad, sprendžiant žmogaus veiksnumo apribojimo klausimą, yra pavojus pažeisti fundamentalias asmens teises, todėl tokio proceso inicijavimui turi egzistuoti svarūs argumentai, o jo metu turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys į tinkamą asmens, tariamai stokojančio veiksnumo, teisių apsaugą, privalo būti užtikrinamas teisingas bylos nagrinėjimas (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis – teisė į teisingą bylos nagrinėjimą). Kadangi asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių apribojimas, taip pat Konvencijos 8 straipsnyje (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir kituose Konvencijos straipsniuose įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais – psichinis sutrikimas turi būti „tokio pobūdžio ar laipsnio“, kad pateisintų šios priemonės taikymą (žr., pvz., Shtukaturov v. Russia, no. 44009/05, 27 March 2008, § 94, Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; Bensaid v. United Kingdom, no. 44599/98, judgement of 6 February 2001), tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008, 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2007). Kita labai svarbi nuostata, kurią yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, – asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, taip pat yra dalyvaujantis byloje asmuo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis), todėl jis turi visas suinteresuoto asmens teises, o teismo, nagrinėjančio bylą dėl neveiksnumo nustatymo, pareiga – užtikrinti šių teisių teismo procese gerbimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2007).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas savo motiną B. P. pripažinti neveiksnia. Nurodė, kad jai reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra ir globa, motinai buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, dėl savo sveikatos būklės ji negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti (b.l. 1-2). Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 10 d. sprendimu pareiškimą tenkino ir pripažino B. P. neveiksnia. Teismas nustatė, kad teismo psichiatrijos ekspertizės 2012-05-08 aktu Nr. 84TPK-54/2012 B. P. diagnozuota psichikos sutrikimas- kliedesinis sutrikimas, dėl savo psichikos būklės ji negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Pripažinus asmenį neveiksniu, teismas nurodė, kad yra pagrindas pradėti bylą dėl šiam asmeniui globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo ( b.l.38-39).

Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad teismas išnagrinėjo bylą, nepranešus apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant, taip pat nebuvo paskirtas advokatas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantės argumentais. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį byloje dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu dalyvaujantys asmenys yra pareiškėjas, taip pat asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, ir globos institucija, kaip suinteresuoti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinio asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, dėl sveikatos būklės, patvirtintos eksperto išvada, negalima iškviesti ir apklausti teisme ar įteikti jam teismo dokumentus, teismas bylą nagrinėja šiam asmeniui nedalyvaujant. Iš išdėstytų procesinio įstatymo nuostatų darytina išvada, kad nurodyta proceso dalyvių sudėtis yra būtina, išskyrus atvejį, kai asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, dėl savo sveikatos būklės, patvirtintos eksperto išvada, negali dalyvauti teismo posėdyje. Tai reiškia, kad byla dėl asmens pripažinimo neveiksniu nedalyvaujant šiam asmeniui, kai dėl jo eksperto išvadoje nepatvirtinta ar eksperto neišaiškinta, jog jis pagal psichinę būklę negali dalyvauti teismo posėdyje, negali būti nagrinėjama. Juolab šiam asmeniui nedalyvaujant, negali vykti teismo posėdis, kuriame iš esmės svarstomas jo neveiksnumo nustatymo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-370/2008).

Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje 2012-03-29 nutartimi buvo paskyręs B. P. teismo psichiatrinę ekspertizę (b.l.11-12). Teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvadoje nurodoma, kad B. P. serga psichikos sutrikimu- kliedesinis sutrikimas. Dėl savo psichinės būklės ji negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Atsižvelgiant į B. P. sveikatos būseną, kviesti ją į teismo posėdį galima (b.l.27-28). Iš bylos duomenų matyti, kad teismas 2012-06-20 nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje ir nurodė apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešti pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriui (b.l. 29). 2012-07-10 teismo posėdžio protokole nurodyta, kad B. P. dėl sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdyje (b.l.36-37). Taigi, nagrinėjamos bylos duomenimis, 2012-07-10 teismo posėdyje dalyvavo tik pareiškėjas ir suinteresuoto asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus atstovė (b.l.36-37). Kaip pirmiau minėta, teismas 2012-07-10 posėdžio protokole nurodė, kad B. P. dėl sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdyje. Tačiau, byloje duomenų patvirtinančių, kad apeliantė dėl sveikatos būklės negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, nėra. Todėl neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad apeliantė negali dalyvauti teismo posėdyje. Be to, teismas 2012-06-20 nutartimi, skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nepagrįstai nesivadovavo (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi ir nepranešė B. P. apie teismo posėdžio laiką, nors kaip nurodoma teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvadoje, B. P. į teismo posėdį kviesti galima (b.l.27-28).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoją teismų praktiką, kad atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam šio asmens savarankiškumui ir laisvei, jo tiesioginis dalyvavimas teismo procese yra būtinas ne tik dėl jo, kaip byloje dalyvaujančio asmens, procesinių teisių (teisės būti asmeniškai išklausytam, teisės pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, teisės duoti paaiškinimus, dėstyti argumentus ir teikti prašymus, teisės išdėstyti savo nuomonę baigiamojoje kalboje) įgyvendinimo užtikrinimo, bet ir dėl galimybės teisėjui susidaryti objektyvią nuomonę apie asmens, kuri prašoma pripažinti neveiksniu, psichinę būklę bei gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto išvados, kuri teismui nėra privaloma ((duomenys neskelbtini) straipsnis), tikrumą bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-370/2008).

Taigi, nustačius tokias aplinkybes yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino apeliantės procesinių teisių, tai yra, teismas nesiėmė priemonių, jog apeliantei apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką būtų pranešta tinkamai, o išnagrinėjo bylą iš esmės bei priėmė skundžiamą sprendimą. (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir datą, jeigu toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo skundą. Nagrinėjamos bylos atveju byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta apeliantei apie teismo posėdį tinkamai nepranešus, jai teismo posėdyje nedalyvaujant ir šia aplinkybe grindžiant savo apeliacinį skundą, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimas panaikinamas (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu ir byla perduotina Vilkaviškio rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.