Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-03-05 · Civilinė byla Nr. e2-550-302/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
e2-550-302/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00083-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Atsakovas
biudžetinės įstaigos Lietuvos
Ieškovas
Suomijos bendrovės Uudenkaupungin Tyovene Oy
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-550-302/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00083-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.13 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos kariuomenės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės Suomijos bendrovės Uudenkaupungin Tyovene Oy ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos kariuomenei dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Suomijos bendrovė Uudenkaupungin Tyovene Oy ieškiniu prašo: 1) pripažinti neteisėtu bei panaikinti atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos kariuomenės (toliau – Lietuvos kariuomenė) 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą; 2) įpareigoti atsakovę pripažinti, kad ieškovės pasiūlymas atitinka viešojo pirkimo „Teršalų likvidavimo ir gelbėjimo laivo tarptautinis viešasis pirkimas“, pirkimo Nr. 424938 (toliau – Pirkimas Nr. 1), sąlygų reikalavimus ir įtraukti ieškovės pasiūlymą į pasiūlymų eilę; 3) pripažinti neteisėtu bei panaikinti atsakovės 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą baigti Pirkimo Nr. 1 procedūras atmetus visus pasiūlymus ir pradėti neskelbiamų derybų „Teršalų likvidavimo ir gelbėjimo laivo neskelbiamos derybos“ (Nr. 467354:1) procedūras (toliau – ir Pirkimas Nr. 2); 4) nutraukti Pirkimo Nr. 2 procedūras ir įpareigoti Lietuvos kariuomenę tęsti Pirkimo Nr. 1 procedūras.

2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę stabdyti neskelbiamas derybas „Teršalų likvidavimo ir gelbėjimo laivo neskelbiamos derybos“ (Nr. 467354:1) ir nesudaryti neskelbiamų derybų būdu vykdomo pirkimo „Teršalų likvidavimo ir gelbėjimo laivo neskelbiamos derybos“ (Nr. 467354:1) sutarties, o jei sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog neskelbiamų derybų objektas yra toks pats, kaip ir Pirkimo Nr. 1, perkančiajai organizacijai įvykdžius neskelbiamas derybas, išnyktų nagrinėjamo ginčo dalykas, t. y. ieškinio reikalavimų patenkinimas nebeturėtų prasmės, kadangi nebebūtų galimybės grįžti į iki pažeidimo buvusią stadiją, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi įpareigojo atsakovę Lietuvos kariuomenę sustabdyti neskelbiamas derybas „Teršalų likvidavimo ir gelbėjimo laivo neskelbiamos derybos“ (Nr. 467354:1) ir nesudaryti neskelbiamų derybų būdu vykdomo pirkimo „Teršalų likvidavimo ir gelbėjimo laivo neskelbiamos derybos“ (Nr. 467354:1) sutarties, o jei sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.

4. Kadangi ieškovė suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius ir teisinius argumentus bei įrodymus, kurie, ieškovės įsitikinimu, pagrindžia pareikštus reikalavimus, teismas sprendė, kad ieškinys negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.

5. Teismas nurodė, kad tiek Pirkimo Nr. 1, tiek Pirkimo Nr. 2 objektas yra teršalų likvidavimo ir gelbėjimo laivas. Teismo nuomone, Pirkimo Nr. 2 procedūrų sustabdymas nepažeis viešojo intereso, nes byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju terminas, per kurį turi būti įvykdytas Pirkimas Nr. 2, turėtų išskirtinę svarbą atsakovei, todėl šiuo atveju prioritetas turėtų būti suteiktas sąžiningai konkurencijai.

6. Be to, teismas pažymėjo, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi Pirkimo Nr. 2 procedūros jau yra prasidėjusios.

7. Nenustatęs, kad egzistuoja neatidėliotinas pagrindas kuo skubiau užbaigti Pirkimą Nr. 2, teismas darė išvadą, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kilsiančios neigiamos pasekmės savo esme bus mažesnės nei tos, kurios galėtų kilti Pirkimo Nr. 2 procedūrų nestabdant.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovė Lietuvos kariuomenė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Netenkinus minėto prašymo, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį, įpareigojant atsakovę nesudaryti neskelbiamų derybų būdu vykdomo pirkimo „Teršalų likvidavimo ir gelbėjimo laivo neskelbiamos derybos“ (Nr. 467354:1) sutarties, tačiau leidžiant vykdyti Pirkimo Nr. 2 procedūras. Su skundu pateikia naują rašytinį įrodymą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

8.1. Ieškovės pozicija dėl ieškinio prima facie (preliminaraus) pagrįstumo laikytina tik pačios ieškovės subjektyviu situacijos vertinimu. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė atsakingai, laikydamasi viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo, atliko Pirkimo Nr. 1 procedūras bei užtikrinimo pamatinių viešųjų pirkimų principų laikymąsi.

8.2. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė tyčia ir sąmoningai būtų pradėjusi neskelbiamų derybų procedūras tik tam, kad išvengtų grįžimo į iki pažeidimo buvusią padėtį ir išvengtų sutarties su ieškove sudarymo. Laikantis tokios ieškovės pozicijos, atsakovė turėjo atmesti ieškovės pasiūlymą ir tęsti Pirkimo Nr. 1 procedūras, o ne pereiti į neskelbiamų derybų būdu vykdomą pirkimą ir kviesti teikti pasiūlymus visus suinteresuotus dalyvius.

8.3. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė siekia apginti tik savo privatų interesą ir eliminuoti konkurenciją, neleidžiant perkančiajai organizacijai netgi pabaigti Pirkimo Nr. 2 procedūrų, kad būtų išsiaiškintas neskelbiamų derybų būdu vykdomo pirkimo laimėtojas ir nustatytas labiausiai perkančiosios organizacijos poreikius atitinkantis pasiūlymas.

8.4. Ieškovė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja reali būsimo galbūt jai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, nepateikė. Šiuo metu viešojo pirkimo sutartis su pirkimo laimėtoju nėra sudaryta, neskelbiamų derybų būdu vykdomos procedūros yra tęsiamos, jose turi teisę dalyvauti ir ieškovė. Teismui pripažinus ieškinio reikalavimų pagrįstumą, sutartis galėtų būti pripažįstama niekine teismo iniciatyva ir sprendžiama dėl jos teisinių pasekmių. Be to, ieškovė savo galbūt pažeistas teises ateityje galėtų ginti pasinaudodama žalos atlyginimo institutu.

8.5. Ieškovė reiškia reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones Pirkime Nr. 2, kuriame ieškovės interesas sąžiningai varžytis su kitais tiekėjais dėl laimėjimo niekaip nėra pažeidžiamas, kadangi Pirkimo Nr. 2 laimėtojo išrinkimas išimtinai priklauso nuo tiekėjo pateikto pasiūlymo, o ne nuo menamų ieškovės teisių pažeidimų Pirkime Nr. 1.

8.6. Dabartiniai turimų laivų pajėgumai nėra pakankami, o ginčo pirkimų objektas yra ypatingai svarbus valstybės pajėgumų funkcionavimui visos valstybės lygiu. Pirkimo procedūros buvo pradėtos 2019 m. liepos 15 d. ir, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, turėtų būti vėliausiai baigtos ir sutartis su laimėtoju sudaryta 2020 m. birželio mėn. Sutartyje numačius laivo pristatymą maksimaliam galimam 30 mėnesių terminui, sutartis turėtų būti vėliausiai įgyvendinta iki 2022 m. gruodžio mėn. Numatytų pagal iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga 2022 m. lapkričio 30 d., todėl, sustabdžius Pirkimo Nr. 2 procedūras, atsakovei iškyla grėsmė prarasti dalies su projektu susijusių išlaidų padengimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, o netekus dalies finansavimo, gali iškilti grėsmė apskritai neįsigyti Pirkimo Nr. 2 objekto.

8.7. Sustabdžius Pirkimo Nr. 2 procedūras bei įpareigojus atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties, visuomenei kiltų didesnė žala nei žala, kuri galbūt kiltų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju, jei ieškinys būtų pripažintas pagrįstu.

Atsiliepimas

9. Ieškovė Suomijos bendrovė Uudenkaupungin Tyovene Oy atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

9.1. Ieškinys yra prima facie pagrįstas, kadangi ieškinyje yra pateikti išsamūs argumentai dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų – nepagrįsto ir neteisėto ieškovės pasiūlymo atmetimo Pirkime Nr. 1, ir atitinkamai dėl neteisėtai baigtų Pirkimo Nr. 1 procedūrų bei neteisėtai pradėtų neskelbiamų derybų procedūrų, be to, su ieškiniu pateikti ir šiuos argumentus patvirtinantys rašytiniai įrodymai.

Šalies argumentai

9.2. Ieškovė turi teisinį suinteresuotumą prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones Pirkime Nr. 2, vykdomame neskelbiamų derybų būdu, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju būtų pažeistos ieškovės teisės. Neteisėtai nutraukusi Pirkimą Nr. 1, atsakovė neteisėtai iškart paskelbė Pirkimą Nr. 2 dėl to paties objekto, todėl ieškovė suinteresuota ginčyti tiek Pirkimo Nr. 1 procedūrų užbaigimą, tiek sprendimą skelbti Pirkimą Nr. 2 dėl to paties objekto neskelbiamų derybų būdu.

9.3. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, šiuo konkrečiu atveju tiek ieškovė, tiek visuomenė patirtų daugiau žalos nei patirtų atsakovė, jei būtų paliktos galioti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju ieškovė prarastų galimybę sąžiningai konkuruoti dėl pirkimo objekto teisėtai vykdomose viešojo pirkimo procedūrose, o žala visuomenei pasireikštų tuo, kad pirkimo sutartis būtų sudaryta su tiekėju, kuris buvo išrinktas neteisėtai atlikus Pirkimo Nr. 2 procedūras.

9.4. Ieškovė gina viešąjį interesą, kad viešojo pirkimo procedūros būtų vykdomos teisėtai.

9.5. Atsakovė neįrodė būtinybės kuo skubiau įsigyti pirkimo objektą. Atsižvelgiant į viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, įsiteisėjęs teismo sprendimas šioje byloje turėtų būti priimtas keleto mėnesių laikotarpyje, todėl Pirkimo Nr. 2 procedūrų vykdymas pernelyg neužsitęstų ir neapsunkėtų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pirkimo sutartis galėtų būti sudaryta 2020 m. birželio mėn. ir įgyvendinta iki 2022 m. gruodžio mėn., kaip to pageidauja atsakovė.

9.6. Atsakovė nepagrįstai skunde akcentuoja tai, kad gali būti prarastas ginčo pirkimui skirtas finansavimas, jei sutartis nebus įvykdyta iki 2022 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 05.3.1-APVA-V-011-01-0006 „Taršos incidentų Baltijos jūroje likvidavimo priemonės įsigijimas“ sutarties 4.3 papunktyje numatyta, kad finansavimo projekto įgyvendinimo trukmė gali būti pratęsta, o tai tik dar kartą patvirtina, jog nėra pagrindo pirmenybę šiuo atveju teikti skubotam Pirkimo Nr. 2 procedūrų vykdymui.

Atsiliepimas

9.7. Atsakovė remiasi tik abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais, kad laivą įsigyti yra būtina skubiai. Nors atsakovės turimi pajėgumai yra pasenę ir susidėvėję, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jie jau yra apskritai netinkami naudoti.

9.8. Atsakovės prašymas leisti vykdyti neskelbiamų derybų procedūras, neturint tikslo sudaryti sutartį, yra visiškai nesuprantamas ir nepagrįstas, be to, tokia situacija prieštarautų racionaliam perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimo, proporcingumo bei ekonomiškumo principams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

12. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – 2019 m. liepos 18 d. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 05.3.1-APVA-V-011-01-0006 „Taršos incidentų Baltijos jūroje likvidavimo priemonės įsigijimas“ sutartį Nr. 05.3.1-APVA-V-011-01-0006/KPS-176.

13. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

14. Atsižvelgiant į byloje sprendžiamo klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą (rašytinis procesas) bei tvarką (nepranešus apeliantei), taip pat siekiant teisingai išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir nustatyti, ar tikrai yra (buvo) susiklosčiusios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, apeliacinės instancijos teismas priima atsakovės su skundu teikiamą rašytinį įrodymą. Šis rašytinis įrodymas buvo išsiųstas ieškovei kartu su atskiruoju skundu, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovei šio dokumento turinys yra žinomas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / netaikymo

15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

16. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

17. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

18. Pažymėtina, kad, vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, teismas nenagrinėja, ar ieškinys yra iš esmės pagrįstas, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, tačiau įvertina, ar ieškinys atitinka teisės aktuose nustatytus jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, ar ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas nėra akivaizdžiai netinkamas.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui pateiktame ieškinyje suformulavo aiškius reikalavimus, išdėstė teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, sąlygojančius ieškinio pagrįstumą, kartu su ieškiniu pateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškinyje išdėstyti argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu.

20. Atsakovės argumentai, kuriais remdamasi ji teigia, kad esą jau šioje proceso stadijoje akivaizdžiai matyti, jog ieškovės reiškiami reikalavimai negalės būti tenkinami, yra susiję su kilusio ginčo esme, todėl jie šioje proceso stadijoje nevertinami.

21. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

22. Viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas interesų: visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala.

23. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju prioritetą teikė viešajam interesui, pasireiškiančiam pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimu, kadangi nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti Pirkimo Nr. 2 procedūras.

24. Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos kariuomenė atviro konkurso būdu vykdė tarptautinį viešąjį pirkimą „Teršalų likvidavimo ir gelbėjimo laivo tarptautinis viešasis pirkimas“, pirkimo Nr. 444973 (Pirkimas Nr. 1). Pirkimo objektas – teršalų likvidavimo ir gelbėjimo laivas. 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. LKVP-12-IS-75(23) perkančioji organizacija atmetė ieškovės pasiūlymą, kadangi nustatė, jog pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos 13 ir 69 skyriuose nustatytų reikalavimų. Taip pat atsakovė nurodė, kad visų tiekėjų Pirkime pateikti pasiūlymai buvo atmesti, todėl Pirkimo Nr. 1 procedūros yra baigiamos ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 71 straipsnio 1 dalies 1 punktu, visi tiekėjai, kurių pasiūlymai Pirkime Nr. 1 atmesti, kviečiami pateikti pasiūlymus neskelbiamoms deryboms.

25. Atsižvelgiant į atsakovės argumentus dėl to, kad ieškovė neturi suinteresuotumo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones Pirkime Nr. 2, visų pirma, pažymėtina, jog, jeigu bylą išnagrinėjus iš esmės, būtų pripažinta, kad atsakovė neteisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą ir neteisėtai nutraukė Pirkimą Nr. 1, tai atitinkamai būtų konstatuotas ir Pirkimo Nr. 2 procedūrų vykdymo neteisėtumas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, akivaizdu, kad ieškovė turi interesą ginčyti Pirkimo Nr. 2 teisėtumą ir prašyti jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (stabdyti procedūrų ar sutarties vykdymą), kad būtų išsaugota galimybė šalis grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

26. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą, todėl pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).

27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti viešųjų pirkimų teisėtumą, kadangi šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto.

28. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad už operatyvų ir racionalų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą ir jų baigtį atsakingi ne tik teismai, bet ir pačios proceso šalys. Teismų pareiga apginti viešąjį interesą, užtikrinti ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir tinkamai suderinti peržiūros procedūros priemones tiesiogiai priklauso nuo to, kaip ginčo šalys įgyvendina savo interesų gynybą.

29. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirkimo sutartis turi būti įvykdyta iki 2022 m. gruodžio mėn., o Pirkimo Nr. 2 dokumentuose yra numatytas 30 mėnesių sutarties įgyvendinimo terminas, tai leidžia daryti išvadą, jog net ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju, šalims operatyviai įgyvendinant savo teises, sutartį būtų įmanoma sudaryti 2020 m. birželio mėn. ir įgyvendinti iki 2022 m. gruodžio mėn., kaip to pageidauja pati atsakovė.

30. Atsakovė atskirajame skunde nepagrįstai akcentuoja, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju egzistuoja reali grėsmė prarasti ginčo pirkimui skirtą finansavimą, jeigu sutartis nebus įvykdyta iki 2022 m. gruodžio mėn. Iš į bylą su skundu pateikto Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 05.3.1-APVA-V-011-01-0006 „Taršos incidentų Baltijos jūroje likvidavimo priemonės įsigijimas“ sutarties 4.3 papunkčio matyti, kad yra numatyta finansuojamo projekto įgyvendinimo laikotarpio pratęsimo galimybė, o tai reiškia, jog, esant reikalui, projekto trukmė galės būti pratęsiama taip išvengiant finansavimo praradimo.

31. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantės nurodomi argumentai dėl būtinybės įsigyti pirkimo objektą kuo skubiau yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais dėl pirkimo objekto svarbos krašto apsaugos funkcijoms ir Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimas vykdyti. Nekvestionuotina, kad teršalų likvidavimo ir gelbėjimo laivas yra visuotinės reikšmės objektas, tačiau į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie bent preliminariai pagrįstų, jog dabartiniai Lietuvos kariuomenės turimi pajėgumai nėra pakankami atsakovei pavestoms funkcijoms (žmonių paieška, gelbėjimo operacijos ir teršalų likvidavimas) tinkamai atlikti. Be to, ir pati atsakovė procesiniuose dokumentuose neneigia, kad bet kuriuo atveju dabar turimus laivus ketinama naudoti dar beveik tris metus tol, kol bus galutinai įgyvendinta pirkimo sutartis, kas papildomai patvirtina, jog dabartiniai atsakovės pajėgumai yra tinkami naudoti.

32. Minėtų argumentų pagrindu konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo prioritetą teikti skubotam Pirkimo Nr. 2 procedūrų vykdymui, ignoruojant visuomenės interesą, jog viešųjų pirkimų procedūros būtų vykdomos teisėtai, o valstybės lėšos būtų naudojamos racionaliai ir skaidriai.

33. Priešingai, nei teigia atsakovė, ginčijamos laikinosios apsaugos priemonės skirtos ne tik ieškovės privatiems interesams ginti, bet ir siekiant užtikrinti viešąjį interesą: pirkimo procedūrų teisėtumą, lygiateisiškumą, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų įgyvendinimą.

34. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo Nr. 2 procedūros jau yra prasidėjusios ir vykdomos, darytina išvada, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi, sudarius sutartį su Pirkimo Nr. 2 laimėtoju, kiltų poreikis spręsti dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, spręsti alternatyvių sankcijų perkančiajai organizacijai skyrimo klausimą, kiltų dvigubo mokėjimo už sutartį situacija, o ieškovė net ir ieškinio tenkinimo atveju galėtų prarasti teisę sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

35. Atsakovės nurodoma galimybė ieškovei ginti savo teises, pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalėtų būti laikytina lygiaverte priemone ieškovės siekiamiems tikslams šioje byloje.

36. Atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁸ straipsnio 4 dalis ir 423⁹ straipsnis) bei tai, kad ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galimai pažeistų teisių gynybai, darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas, kadangi tokiu būdu užtikrinama, jog, atliekant viešojo pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

37. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pirmiau padarytą išvadą, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja reali grėsmė prarasti dalį projektui skirto finansavimo, spręstina, jog apeliantės prašymas įpareigoti ją nesudaryti pirkimo sutarties, leidžiat toliau vykdyti neskelbiamas derybas, nagrinėjamu atveju taip pat negali būti vertinamas kaip pagrįstas. Neskelbiamų derybų vykdymas, nežinant, ar bus galimybės sudaryti Pirkimo Nr. 2 sutartį, sąlygotų papildomas tiek perkančiosios organizacijos, tiek Pirkimo Nr. 2 dalyvių išlaidas, o tai prieštarautų racionalaus valstybės biudžeto išlaidų naudojimo principui bei neužtikrintų sąžiningų tiekėjų lūkesčio sudaryti Pirkimo Nr. 2 sutartį.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė