Alytaus apylinkės teismo nutartis

2015-07-02 · Byla Nr. TS-43-470/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-02
Bylos Nr.
TS-43-470/2015
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-02266-2009-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Snaigė Juknevičienė
Nuteistasis
E. B.
Kategorijos
Byla Nr. TS-43-470/2015
Proceso Nr. 1-10-1-02266-2009-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 2 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015-05-13 nutarimo Nr. 94-232 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2010-05-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d. – 1560 Lt bauda. 2011-01-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 3 d., 259 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. – galutine 6 metų laisvės atėmimo bausme. 2011-05-02 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2011-01-07 nuosprendis pakeistas ir E. B. nuteistas pagal BK 259 str. 2 d., 180 str. 3 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. – galutine 6 metų laisvės atėmimo bausme. 2011-07-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 4 d. – galutine 5 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme su 1560 Lt bauda. 2012-02-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2011-07-01 nutartis pakeista: vadovaujantis BK 63 str. 4 d. E. B. skirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė su 1560 Lt bauda. Bausmės pradžia – 2010-02-10, bausmės pabaiga – 2016-02-10. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2011-05-31. Liko atlikti 8 mėnesius 27 dienas laisvės atėmimo bausmės.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose 2015-05-13 priėmė nutarimą Nr. 94-232 netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuodama tuo, kad nors nuteistasis bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jas įsisavino, atliko įstatymo numatytą bausmės dalį, tačiau nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vidaus tvarkos taisykles įsisavino patenkinamai, todėl drausmine tvarka baustas net penkis kartus. Nors nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau nuteistojo elgesys vertinamas visos bausmės atlikimo metu ir tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Pataisos namuose nuteistasis dalyvauja labdaros ir paramos fondo „Garstyčios grūdas“ vykdomame projekte. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis, jeigu bus išleistas į laisvę lygtinai, tęs reabilitaciją minėtame projekte, tačiau pažyma apie tai, kad ten bus priimtas, nepateikta. Pažymi, kad nuteistasis būdamas laisvėje dirbo mažai, gaudavo valstybines pašalpas ir uždarbiaudavo neoficialiai. Pataisos namuose nedirba. Dėl įdarbinimo į pataisos namų administraciją nesikreipė. Nuteistasis turi didelių neišmokėtų ieškinių. Gauta vykdomųjų raštų. Laisvalaikį nuteistasis leisdavo beprasmiškai ir pagrinde ieškodavo lėšų narkotikams įsigyti. Nuteistasis siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų. Siekdamas, kad kiti paklustų, naudojo smurtą ar grasinimus smurtu. Paminėti reti nekontroliuojamo pykčio protrūkiai. Nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Apie savo tikslus kalba labai nekonkrečiai. Nuteistasis yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, kuris veda prie nusikaltimų. Taipogi socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis darbo nelaiko privalumu. Linkęs į lengvus, nusikalstamu būdu įgytus pinigus. Pagrindiniai rizikos veiksniai, didinantys nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos tikimybę ateityje, tai ankstesni nusikaltimai bei problemos vaikystėje (nusikaltimai pradėti jauname amžiuje), ankstesnės narkotikų vartojimo problemos, galimos finansinės problemos. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, pakartotinio smurtinio elgesio rizika vertinama kaip žema. Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. B. skundu su Komisijos išvadomis nesutiko. Skunde nurodė, kad Komisija visiškai neužsiminė apie teigiamus dalykus, kad jis yra skatintas tris kartus, daugiau metų nevartoja narkotinių medžiagų. Be to, nors dalyvauja labdaros ir paramos fondo „Garstyčios grūdas“ projekte, šio fondo vadovės charakteristika ir kiti dokumentai liudijantys apie jo elgesį dėl jam nežinomų priežasčių nebuvo parodyti Komisijai, nors jie pateikti kartu su jo asmens byla. Taip pat prašo Komisijos nutarimu pakartotinį svarstymą dėl lygtinio paleidimo, kuris atidėtas 6 mėnesiams sutrumpinti iki 3 mėnesių.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Laura Mačiulytė-Valaitė atsiliepimu į nuteistojo E. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015-05-13 nutarimo Nr. 94-232 netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nurodė, jog pritaria Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos sprendimui ir rekomenduoja nuteistajam šias socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones: tęsti reabilitaciją labdaros ir paramos fondo „Garstyčios grūdas“ programoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

Susipažinus su pateikta medžiaga, nustatyta, kad nuteistasis E. B. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jas įsisavino, todėl formaliai jis atitinka įstatymo numatytas sąlygas. Tačiau teismas, spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, turi atsižvelgti ne tik į formalaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą buvimą, bet privalo visapusiškai įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, t. y. nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, ankstesnius teistumus, nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, likusią neatliktą bausmės dalį, taip pat turi įvertinti psichologinės tarnybos išvadą dėl galimybės lygtinai paleisti nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos, pakartotinio nusikalstamumo rizikos laipsnį pagal socialinio tyrimo išvadą ir OASys programą. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis.

Nuteistasis E. B. bausmės atlikimo metu buvo skatintas keturis kartus, drausmine tvarka baustas penkis kartus, nors nuobaudos negalioja, tačiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Iš psichologinės tarnybos išvados matyti, kad pagrindiniai veiksniai, didinantys pakartotinio nusikaltimo padarymo tikimybę ateityje, tai bei problemos vaikystėje (nusikaltimai pradėti jauname amžiuje – nuo 15 metų, mokyklos nelankymas), ankstesnės narkotikų vartojimo problemos, galimos finansinės problemos (dideli neišmokėti ieškiniai, bauda). Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose nuteistasis nedirbo, raštu dėl įdarbinimo į pataisos namų administraciją nesikreipė. Nuteistasis nesiėmė priemonių atlyginti jam priteistų civilinių ieškinių. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad laisvalaikį nuteistasis leisdavo beprasmiškai, ieškodavo lėšų narkotikams įsigyti. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys programą yra įvertinta kaip vidutinė – 55 balai. Kriminogeniniai veiksniai: piktnaudžiavimas narkotikais, netinkamas elgesio modelio pasirinkimas, netinkamas pažįstamų rato pasirinkimas, nemokėjimas tvarkyti finansinių lėšų. Nuteistasis siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų. Siekdamas, kad kiti paklustų, naudojo smurtą ar grasinimus smurtu. Paminėti reti nekontroliuojamo pykčio protrūkiai. Nuteistasis ne visada įvertina savo veiksmų pasekmes. E. B. teistas ne vieną kartą, pakartotinis nusikaltimų darymas rodo nuteistojo didesnį polinkį nusikalsti ir leidžia manyti, kad jam paskirtos kriminalinės bausmės neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, ši aplinkybė yra svarbi vertinant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek ir užtikrinti teisingumo principą. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje. Įstatymo nustatytos bausmės dalies atlikimas, galimybė taikyti intensyvią priežiūrą nėra ir negali būti besąlygiški pagrindai taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį E. B. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be to pažymėtina, kad Komisija, nustatydama pakartotinio svarstymo dėl E. B. lygtinio paleidimo datą po šešių mėnesių, Lietuvos Respublikos BVK 164 str. 5 d. reikalavimų nepažeidė, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą šį terminą sutrumpinti.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, nuteistojo E. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015-05-13 nutarimo Nr. 94-232 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 364 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015-05-13 nutarimo Nr. 94-232 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Snaigė Juknevičienė