Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Anykščių rajone, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. S. 2014 m. kovo 15 d. apie 00.40 val. viešoje vietoje bendrabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), trečio aukšto koridoriuje ties kambario Nr. 54 durimis elgdamasis itin įžūliai dėl menkavertės dingsties, tyčia peiliu sudavė vieną smūgį D. D., ko pasekoje dėl durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos dešinės pusės žaizdos su kepenų sužalojimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje nukentėjusiajam D. D. dėl chuliganiškų paskatų padarė sunkų sveikatos sutrikdymą bei tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis V. S. prisipažino iš dalies, pripažindamas, jog sudavė vieną smūgį peiliu nukentėjusiajam, tačiau tvirtino, jog tokį veiksmą atliko, norėdamas apsiginti, nes jam grėsė pavojus dėl neteisėtų smurtinių nukentėjusiojo veiksmų. Kaltinamasis parodė, kad kaltinime nurodytą dieną iki 21 valandos buvo alaus bare. Buvo išgėręs daug alkoholio, neatsimena, kaip nuėjo pas pažįstamą, iš kurio į namus grįžo naktį apie 0.00 val. Eidamas savo namo trečio aukšto koridoriumi, sutiko nukentėjusįjį – kaimyną, kuris gyvena tame pačiame namo aukšte. Kitų asmenų koridoriuje nebuvo. Nukentėjusysis pradėjo žodinį konfliktą. Ką pasakė nukentėjusysis, neprisimena. Abu apsižodžiavo ir nukentėjusysis jam (V. S.) spyrė į kairę koją ir į kairį šoną. Po suduotų smūgių skaudėjo, pasilenkė, bet nenugriuvo. Abu stovėjo vienas priešais kitą panašiai vieno metro atstumu. Kai nukentėjusysis spyrė jam į kairį kelį, tada jis (V. S.) išsitraukė peilį, kurį laikė striukės išorinėje neužsegamoje kišenėje. Peilis buvo dėkle. Ištraukdamas peilį iš dėklo, peilio dėklą laikė kairėje rankoje, o peilį - dešinėje, paspaudė mygtuką ir iššoko peilio geležtė. Tada iš karto su peiliu dūrė nukentėjusiajam. Dūrė nesitaikydamas, tuo metu nukentėjusysis stovėjo prieš jį (kaltinamąjį), ar ką nors nukentėjusysis turėjo rankose, nematė, kaip nukentėjęs buvo apsirengęs, neprisimena. Kurioje koridoriaus vietoje įvyko konfliktas, negali tiksliai pasakyti. Po peiliu suduoto smūgio nukentėjusiajam parėjo namo, peilį išmetė pro savo buto langą, peilis buvo kruvinas, todėl – nebereikalingas, atsigulė, vėliau atvyko policijos pareigūnai, kuriems parodė, kur išmetė peilį. Suprato, kad sužalojo žmogų. Savo elgesį vertina blogai ir gailisi dėl savo veiksmų. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies ir mano, jog teisingas neturtinės žalos dydis yra 7000 litų.

Nukentėjęs D. D. parodė, kad įvykio dieną, po darbo atėjo pas A. P. ir abu gėrė alų. Atėjo kaltinamasis V. S. ir reikalavo alaus. V. S. niekas nekvietė. Tuo metu, jis (nukentėjusysis) buvo prisnūdęs. Kaltinamasis stovėjo kambaryje, o jis (nukentėjęs) sėdėjo ant sofos, kuri stovi prie buto durų. Kad kaltinamasis turėtų peilį, nematė. Jeigu būtų matęs, kad kaltinamasis turi peilį, į koridorių nebūtų ėjęs. Kaltinamajam pasakė, kad alaus neduos, liepė kaltinamajam išeiti iš buto. Kaltinamasis kvietė jį eiti į koridorių pasikalbėti, keikėsi. Konfliktas kambaryje kilo dėl alaus. Abu – jis ir kaltinamasis – išėjo į koridorių, kur jokių muštynių nebuvo, koridoriuje abu apsižodžiavo ir kaltinamasis greitai sudavė smūgį peiliu, po ko jis (nukentėjusysis) nugriuvo. Kitų žmonių koridoriuje nebuvo. Po to atėjo D. su žmona E. K., kuriems pasakė, kad jam įdūrė peiliu. Dėl patirto sužalojimo skausmą jaučia iki šiol, negali dirbti, vartoja vaistus. Reiškia 185 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį bei prašo priteisti iš kaltinamojo.

L. R. G. parodė, kad dirbo kartu su specialistu V. M. ir patruliu Ž. G., kai gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), bendrame koridoriuje peiliu sužalotas žmogus. Nuvykus į įvykio vietą, nukentėjusysis buvo išvežtas greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, o kaimynai pasakė, kad kaltinamasis yra užsirakinęs bute. Po ilgų derybų kaltinamasis, kuris buvo neblaivus, atidarė buto duris ir nurodė, kur yra nusikaltimo įrankis – peilis buvo išmestas pro buto langą. Peilį surado apie 15-20 metrų nuo namo. Kaltinamasis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Kaltinamasis bloga sveikata ar jam padarytais sužalojimais nesiskundė.

Liudytojas A. P. parodė, kad įvykio dieną pas jį į namus atėjo blaivus nukentėjusysis. Nuėjo į barą, kur nusipirko keturis vieno litro talpos butelius 7,5 stiprumo alaus. Bare abu išgėrė vieną butelį tokio alaus. Pradėjo gerti apie 22 val., dieną alkoholio nevartojo. Bare nukentėjusysis užmigo – gal dėl girtumo, gal dėl to, kad buvo pavargęs, nes atėjo iš darbo. Namo parsinešė tris vieno litro talpos butelius 7,5 stiprumo alaus, sugrįžo į barą parsivesti nukentėjusiojo. Kartu parėjo į jo (A. P.) namus, kur gėrė parsineštą alų. Buto durys buvo neužrakintos, atėjo kaltinamasis, kuris paprašė alaus, o nukentėjęs jam pasakė, kad reikia savo turėti. Kaltinamasis peilį rodė peilį, prašė alaus. Kaltinamasis išsitraukė atlenkiamą peilį, jį rodė – atlenkė peilį, vėl užlenkė ir sakė, koks geras peilis, įsidėjo į savo kišenę. Nesuprato, kodėl kaltinamasis rodė peilį. Peilis buvo pilkos spalvos, peilio geležtė – apie 10 cm ilgio. Nukentėjęs sakė, jog neduos alaus, tada abu kaltinamasis ir nukentėjusysis išėjo į koridorių. Už durų išgirdo tik kritimą ir pamatė, kad koridoriuje kaimynė bėgioja, nukentėjusysis guli ant žemės, o kaltinamasis – užsirakinęs savo bute. Kai kaltinamasis, būdamas jo (A. P.) bute, rodė peilį, jis (A. P.) V. S. pasakė, jog nekvailiotų kambaryje, kad nebūtų jokių nesąmonių.

Liudytoja E. K. parodė, kad 2014-03-15 vakare ėjo bendru koridoriumi ir matė, kaip kaltinamasis išlydėjo draugą. Kaltinamasis ir jo draugas buvo neblaivūs. Parėjo į savo kambarį, gal po puse valandos, išgirdo kritimo garsą, jokio konflikto nematė, triukšmo ar kitokių garsų negirdėjo. Pradarė duris ir pamatė ant žemės gulintį nukentėjusįjį D., kurio paklausė, kas atsitiko. Nukentėjusysis pasakė, jog jį su peiliu sužalojo kaltinamasis. Nukentėjęs nepasakė kaltinamojo vardo, bet pirštu parodė į kaltinamojo buto duris. Kaltinamojo butas prie A. P. buto. Liudytoja parodė, kad ji pakėlė nukentėjusiojo rūbus ir pamatė krūtinėje ties šonkauliais žaizdą. Atėjo jos vyras, pakėlė kitus kaimynus, ji iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Kaltinamojo įvykio vietoje nematė. Įvykis ją sukrėtė, bijo kaltinamojo, bijo eiti net iki tualeto ir tai sieja su įvykiu, kada buvo sužalotas nukentėjusysis.

Liudytoja I. Č. parodė, kad matė, kaip įvykio dieną nukentėjusysis atėjo pas A. P.. Naktį, apie pusę pirmos, ruošėsi miegoti, kai atėjo kaimynės E. vyras ir prašė kelti Ž. D., pasakydamas, jog sužalotas nukentėjusysis. Koridoriuje pamatė nukentėjusįjį nugriuvusį prie A. P. durų. E. laikė nukentėjusiajam užspaudusį šoną, nes nukentėjusysis kraujavo. Atvyko greitosios pagalbos medikai, policija. Nukentėjusysis dar spėjo pasakyti, kad jį sužalojo kaltinamasis ir vėliau prarado sąmonę. Kaltinamasis buvo užsirakinęs savo kambaryje. Policijos pareigūnai daugiau nei valandą įkalbinėjo kaltinamąjį atidaryti buto duris. Dėl nukentėjusiojo sužalojimo labai išsigando, verkė, nukentėjusysis silpo akyse, kol atvažiavo greitosios pagalbos darbuotojai, nukentėjusysis prarado sąmonę.

L. Ž. D. parodė, kad įvykio dieną apie pirmą valandą nakties miegojo, kai pradėjo loti šuo. Pabudo, koridoriuje girdėjosi šurmulys. Pravėrė buto duris ir koridoriuje pamatė prie A. P. durų gulintį sužalotą nukentėjusįjį. Su žmona išėjo į koridorių, žmona užspaudė žaizdą. Nukentėjusysis dar buvo sąmoningas, sakė, kad sužalojo kaimynas už tai, jog nedavė alaus. Atvykę greitosios pagalbos medikai nukentėjusįjį išsivežė. Prieš įvykį matė nukentėjusįjį ir kaltinamąjį. Kaltinamasis prieš įvykį buvo susižalojęs. Gal kur neblaivus buvo nukritęs. Visi dėl įvykio labai išsigando, labiausiai jis išsigando dėl vaikų, podukra, kuriai 12 metų, kažkurį laiką net bijojo eiti į tualetą.

Iš 2014-03-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), trečio aukšto bendro naudojimo koridorius, kur prie (duomenys neskelbtini) buto ant grindų rasta rusva dėmė panaši į kraujo dėmę, nuo kurios paimtas lyginamasis pavyzdys. Apžiūrint aplinką prie (duomenys neskelbtini) nuo vakarinės sienos rastas medžiaginis dėklas, kurio viduje yra atlenkiamas peilis su medine rankena, į kurią užlenkta geležtė. Nuo peilio paimtas kvapo ir biologinis bandiniai. Paspaudus mygtuką, peilio geležtė atlenkta ir ant geležtės buvo matyti rusvos spalvos dėmės panašios į kraują. Atlikus įvykio vietos apžiūrą peilis su dėklu paimtas (b. l. 4-14, 1 tomas).

Iš 2014-05-08 peilio ir dėklo apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2014-03-15 įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme rastas dėklas su peiliu. Dėklas – medžiaginis, juodos spalvos, su atlenkiamu galu, ant kurio yra lipni juostelė. Dėklas – 13,5 cm ilgio ir 3,5 cm pločio. Ant dėklo galo užlenkiamo krašto matyti medžiagos sutepimas su juodos ir pilkos spalvos žeme. Peilis – atlenkiamas, susideda iš medinės rankenos ir geležtės, kuri sulenkimo metu yra rankenos viduje. Peilis yra atlenkimas, nuspaudus atidarymo mygtuką, esantį ant rankenos. Sulenkto peilio ilgis – 12,5 cm, atlenkto – 22 cm, rankenos 12,5 cm, geležtės – 9,5 cm, rankenos plotis – 1,8 cm. Rankena yra dviejų dalių – viena rudos spalvos, medinė, viršūnė ir plaštakos įduba suapvalinta, sutvirtinta dviem metalo spalvos kniedėm, kita baltos spalvos metalo, ant kurios yra spaudžiamas į vidų mygtukas – paspaudus iššoka atsilenkiant peilio geležte. Ant viršutinių ir apatinių ašmenų matyti rudos spalvos dėmės panašios į kraują (b. l. 15-24, 1 tomas).

Iš 2014-03-15 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad VšĮ Panevėžio ligoninė slaugytoja pateikė nukentėjusiojo D. D. rūbus (b. l. 27, 1 tomas), kurių apžiūra fiksuota 2014-03-25 daiktų apžiūros protokolu. Matyti, jog darbiniame kombinezone kairiame jo šone ties liemeniu yra didelis plotas raudonos spalvos panašios į kraują; džemperio priekinėje dešinėje dalyje matyti lygaus paviršiaus kiauryminis medžiagos 23 mm ilgio pažeidimas – 250 mm nuo apatinio krašto į viršų ir 120 mm nuo šono į kairę. Ant džemperio priekio yra nemažai tamsios spalvos dėmių; vieno bliuzono priekyje įstrižai per vidurį perkirptas, priekinėje dešinėje dalyje matyti lygaus paviršiaus kiauryminis medžiagos 27 mm ilgio pažeidimas – 230 mm nuo apatinio krašto į viršų ir 85 mm nuo šono į kairę; kito bliuzono priekinėje dešinėje dalyje matyti lygaus paviršiaus kiauryminis medžiagos 25 mm ilgio pažeidimas – 210 mm nuo apatinio krašto į viršų ir 80 mm nuo šono į kairę; palaidinės dešinėje dalyje matyti lygaus paviršiaus kiauryminis medžiagos 18 mm ilgio pažeidimas – 220 mm nuo apatinio krašto į viršų ir 120 mm nuo šono į kairę (b. l. 29-39, 1 tomas).

Iš 2014-03-19 nukentėjusiojo D. D. veido ir rankų apžiūros protokolo matyti, jog ant veido ties kairiu antakiu matyti nelygaus paviršiaus tamsiai raudonos spalvos apie 15 mm randas; virš kairės akies ir po akimi matyti melsvos žalsvos geltonos spalvos 6x4cm dydžio kraujosruva (b. l. 54-58, 1 tomas).

Iš specialisto išvados Nr. G 609/14(05) matyti, kad D. D. nustatyta kiauryminė pjautinė-durtinė žaizda dešinėje krūtinės ląstos pusėje su kepenų sužalojimu. Sužalojimas padarytas vienu smūgiu aštriu duriančiai pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2014-03-14. Dėl kiauryminės pjautinės-durtinės krūtinės ląstos dešinės pusės žaizdos su kepenų sužalojimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje D. D. sveikata sutrikdyta sunkiai. Sužalojimas padarytas pašalinės jėgos poveikyje ir negalėjo būti padarytas pačiam susižalojant. Poodinė kraujosruva apie kairę akį D. D. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai prieš savaitę laiko iki užduotyje nurodyto įvykio. Medicinos dokumentuose sužalojimų, kurie būtų kovos ar savigynos pasekoje, neaprašyta. D. D. kraujyje rasta 3,02 promilių etilo alkoholio, tai atitinka sunkų girtumo laipsnį (b. l. 61-62, 1 tomas).

Iš 2014-04-16 liudytojo Ž. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytojas parodė vietą (duomenys neskelbtini) kieme, kur 2014-03-15 rado dėklą su peiliu (b. l. 90-92, 1 tomas).

Iš 2014-03-21 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog V. S. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą koridoriuje adresu (duomenys neskelbtini), kur pamatė priešais jam iš kairės pusės einantį vyriškį. Parodė, kaip, eidamas link savo buto, artėjo prie nukentėjusiojo. V. S. parodė vietą prie buto, kurio numeris (duomenys neskelbtini), kur kilo žodinis konfliktas su nukentėjusiuoju ir nukentėjusysis dešine koja spyrė į kairį šoną, po ko jis iš kairės striukės priekinės kišenės išsitraukė peilį ir, stovėdamas ištiestos rankos atstumu, t. y. apie 40 cm, dešinėje rankoje laikydamas peilį geležte į priekį dūrė vyriškiui į pilvą (b. l. 132-140, 1 tomas).

Iš 2014-05-08 daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, jog iš parodytų atpažinti penkių peilių V. S. atpažino peilį, kuriuo dūrė nukentėjusiajam ir po to išmetė pro buto langą į kiemą. Atpažintas peilis buvo tas, kuris rastas 2014-03-15 įvykio vietos apžiūros metu (b. l. 143-146, 1 tomas).

Iš 2014-03-17 specialisto išvados Nr. G427/14(05) matyti, jog V. S. nustatyta odos nubrozdinimai nosies srityje, viršutinės lūpos kairėje pusėje, smakro srityje, dešinės plaštakos 1-o piršto nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos delniniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, juosmens kairėje pusėje, dešinėje plaštakoje. Odos nubrozdinimai nosies srityje, viršutinės lūpos kairėje pusėje, smakro srityje, dešinės plaštakos 1-o piršto nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos delniniame paviršiuje ir poodinės kraujosruvos juosmens kairėje pusėje padarytos kietais bukais daiktais 5-7 dienos iki apžiūros (Tyrimas atliktas 2014-03-17). Įpjovimo žymių V. S. apžiūros metu nenustatyta. Poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose bei dešinėje plaštakoje padarytos kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2014-03-15. (b. l. 148-149, 1 tomas).

Iš asmens blaivumo testo matyti, jog V. S. 2013-03-15 01.45 val. nustatyta girtumas 0,99 promilės alkoholio (b. l. 168, 1 tomas). Iš 2014-03-15 tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, jog V. S. atrodė akivaizdžiai girtesnis nei buvo nustatyta alkotesteriu jo girtumas - nesiorientavo aplinkoje, vedamas nepaėjo, laikino sulaikymo kameroje iš karto užmigo ir nereagavo į aplinką (b. l. 169, 1 tomas).

Iš 2014-03-15 poėmio protokolo matyti, kad iš V. S. buvo paimti jo rūbai ir mobilaus ryšio telefonas (b. l. 171, 1 tomas) ir jų apžiūra fiksuota 2014-04-29 daiktų apžiūros protokolu (b. l. 174-185, 1 tomas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, juos sugretinę tarpusavyje, konstatuoja:

K. V. S. parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad nukentėjusiajam D. D. dūrė peiliu, nes grėsė pavojus, nepatvirtinti byloje surinktais įrodymais. Teismas, vertindamas V. S. parodymus, jais remiasi tiek, kiek jie atitinka surinktų įrodymų visumą. Tai, jog kaltinamasis V. S. atliko kaltinime nurodytus veiksmus patvirtina surinktų įrodymų visuma – nukentėjusiojo D. D., liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvados, kiti tyrimo veiksmų protokolai. Nukentėjęs viso proceso metu davė nuoseklius parodymus ir jais netikėti teismas neturi objektyvaus pagrindo, kadangi nukentėjusiojo parodymus atitinka kiti įrodymai. Nukentėjusysis D. D. nuosekliai nurodė, kad jokių smurtinių veiksmų prieš kaltinamąjį neatliko, o, kartu su kaltinamuoju išėjus iš A. P. buto į koridorių, viskas vyko labai greitai, nes tuoj pat sukniubo dėl suduoto smūgio peiliu. Nukentėjusysis neneigė, jog įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir kaltinamojo, tačiau aiškiai ir nuosekliai tvirtino jokio smurto prieš kaltinamąjį nevartojęs. Nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtina liudytojo A. P. parodymai, jog kambaryje smurtas nebuvo naudojamas, koridoriuje triukšmo negirdėjo, o labai greitai po to, kai nukentėjęs ir kaltinamasis išėjo iš buto, išgirdo tik bumptelėjimą, kritimą (b. l. 79, 1 tomas, 71, 2 tomas). Apie tai, kad jokio triukšmo nebuvo, nebuvo girdėti ir jokių kitų garsų, o tik kritimo garsas, parodė ir liudytoja E. K.. Be to, nukentėjusiojo D. D. nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis atėjo pas A. P., reikalavo alaus, keikėsi, patvirtina ir liudytojo A. P. parodymai. Nors nukentėjusysis peilio V. S. rankose nematė, tačiau liudytojas A. P. nuosekliai tvirtino, jog kaltinamasis bute reikalavo alaus ir demonstravo peilį, dėl ko A. P. liepė išeiti kaltinamajam iš buto (b. l. 71, 2 tomas). Akivaizdu, jog kaltinamasis V. S. teigdamas, kad ėjo koridoriumi ir žodinio konflikto metu prieš jį (V. S.) buvo pavartotas smurtas ir tai įvyko prie buto, kurio numeris (duomenys neskelbtini), durų, niekuo nepagrįsti, prieštaraujantys ne tik paminėtų proceso dalyvių parodymams, bet ir įvykio vietos apžiūros protokolui, kuriame labai aiškiai užfiksuota kraujo dėmės prie A. P. buto, kurio numeris (duomenys neskelbtini), durų (b. l. 8-9, 1 tomas). Liudytojai E. K., I. Č., Ž. D. vienodai parodė, kad nukentėjusysis D. D. buvo nukritęs prie A. P. buto durų. Kaltinamojo parodymai prieštarauja įrodymų visetui ir teismas kaltinamojo parodymus vertina siekimu išvengti atsakomybės, nes akivaizdu, jog kaltinamasis savo parodymus bandė derinti prie surinktų įrodymų, bet susipainiojo. Kaltinamasis V. S. tvirtino, jog nukentėjusiojo buvo sužalotas – nukentėjusysis spyrė į kairės kojos kelį ir kairį šoną. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog specialisto išvadoje vienareikšmiškai nurodyta, jog poodinės kraujosruvos juosmens kairėje pusėje padarytos kietais bukais daiktais 5-7 dienos iki apžiūros 2014-03-17. Be to, liudytoja E. K. nuosekliai tvirtino, kad V. S. kelios dienos iki įvykio buvo susižalojęs (b. l. 72, 2 tomas). Liudytoja I. Č. tai pat parodė, kad matė kaltinamąjį kelios dienos iki įvykio nubrozdintu, kruvinu veidu (b. l. 72, 2 tomas), o liudytojas Ž. D. teigė, kad kaltinamasis prieš įvykį buvo susižalojęs, net sienos buvo kruvinos (b. l. 73, 2 tomas). Įvertinęs paminėtus bylos įrodymus, teismas daro išvadą, jog V. S. savaip interpretuoja bylos duomenimis, bandydamas teismą įtikinti, kad smūgį peiliu nukentėjusiajam sudavė gindamasis po nukentėjusiojo suduotų smūgių, nors tokių parodymų jokie įrodymai nepatvirtina, todėl teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina siekimu sušvelninti savo padėtį. Ištirti įrodymai paneigia kaltinamojo parodymus, jog sužalojimą kairiame šone jam padarė nukentėjusysis įvykio dieną. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog specialisto išvadoje Nr. G 427/14(05) (b. l. 148-149, 1 tomas) nėra duomenų apie V. S. sužalojimus kairiame kelyje.

Kaltinamojo veiksmai – peilio ištraukimas iš dėklo, peilio atlenkimas, smūgiavimas nukentėjusiajam - patvirtina, kad smūgis nukentėjusiajam D. D. buvo suduotas tyčia. Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad peiliu nukentėjusiajam dūrė nesitaikydamas, nematė, kad nukentėjęs rankose būtų turėjęs, kokius nors įrankius ir jokių aktyvių veiksmų tuo metu, kai dūrė peiliu, kaltinamojo atžvilgiu neatliko. Paminėtos aplinkybės nurodo, kad V. S. veikė neapibrėžta tyčia ir atliko kaltinime nurodytus veiksmus.

Byloje nėra objektyvių duomenų, kad V. S. turėjo tiesioginę tyčią sunkiai sužaloti nukentėjusįjį. Jei kaltinamasis būtų norėjęs, būtų galėjęs suduoti daugiau smūgių peiliu, tačiau sudavė tik vieną smūgį. Tačiau suduodamas smūgį peiliu į krūtinės sritį nukentėjusiajam D. D., V. S. suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, galimas pasekmes ir nors to tiesiogiai nesiekė, savo tyčiniais veiksmais sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Kaltinamojo V. S. kaltė dėl sunkaus kūno sužalojimo pasireiškė netiesioginės tyčios forma.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai duoda pagrindą padaryti išvadą, kad V. S. sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam D. D. padarė savo tyčiniais veiksmais, t.y. durdamas peiliu vieną kartą D. D. į krūtinės ląstą.

Nustatyta, jog įvykio metu pats kaltinamasis atėjo pas liudytoją A. P., reikalavo alaus, demonstravo peilį, keikėsi. Nukentėjusysis jokių provokuojančių veiksmų neatliko, liudytojai E. K., Ž. D. nukentėjusįjį charakterizavo kaip taikų, nekonfliktišką, o apie kaltinamąjį parodė priešingai – kaip laidantį replikas, įkyrų. Taigi, bylos įrodymai patvirtina, jog konfliktą lėmė ne nukentėjusiojo smurtas, kas yra paneigta bylos įrodymais, o kaltinamojo nusikalstamas elgesys. V. S. dėl mažareikšmės dingsties ir, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nesiskaitydamas su elementariausiomis moralės ir elgesio normomis. Esant tokioms aplinkybėms, V. S. paskatos vertinamos kaip chuliganiškos ir negali būti pripažintos asmeninėmis paskatomis. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia ir tai, jog kaltinamasis nukentėjusiojo nepažinojo, o dėl menkavertės dingsties (alaus nedavimo) viešoje vietoje sudavė nukentėjusiajam smūgį peiliu, demonstruodamas savo viršenybę bei niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį. Įvertinęs bylos įrodymus, teismas daro išvadą, jog V. S. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes jis sunkiai sužalojo nukentėjusįjį D. D. dėl chuliganiškų paskatų.

Nusikaltimą V. S. įvykdė bendrame koridoriuje, t. y. viešoje vietoje, nes ši vieta yra atvira patekti kiekvienam asmeniui. Viskas vyko nakties metu, buvo nutrauktas žmonių poilsis, visus įvykio vietoje buvusius liudytojus kaltinamojo nusikalstami veiksmai paveikė neigiamai – žmonėms buvo skeltas didelis išgąstis, kilo sumaištis, nes iki atvykstant greitosios medicinos pagalbos darbuotojams nukentėjusysis prarado sąmonę, jis stipriai kraujavo, be to, liudytojai parodė, jog iki šiol jaučiasi nesaugūs, todėl teismas, įvertinęs visus anksčiau aptartus įrodymus, tvirtina, kad V. S. veiksmais tuo pačiu buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Visiškai pagrįstai kaltinamojo V. S. veiksmai kvalifikuoti dar ir pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, nes V. S. savo nusikalstamais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Nukentėjusysis D. D. pareiškė 185 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį (b. l. 69, 1 tomas) bei prašė jį priteisti iš kaltinamojo V. S.. Nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą patyrė dėl sugadintų rūbų, kurių vertė 20 Lt žalios spalvos bliuzonas, 30 Lt melsvos spalvos bliuzonas, 10 Lt oranžinės spalvos marškinėliai, 25 Lt juodos spalvos džemperis. Nukentėjusysis taip pat tvirtino, jog dėl patirto sužalojimo tebesigydo, vartojo vaistus ir prašo priteisti 100 Lt. Nors D. D. kvitų ar čekių apie tai, kokią sumą išleido pirkdamas vaistus, teismui nepateikė, tačiau vertinant nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes apie jo gydymo trukmę, o taip pat, jog rūbai buvo sugadinti, akivaizdu, jog nukentėjusiojo D. D. reiškiamas turtinės žalos civilinis ieškinys nėra aiškiai per didelis. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis nukentėjusiajam turtinės žalos neatlygino, todėl nukentėjusiojo turtinės žalos civilinis ieškinys tenkinamas ir priteistinas iš kaltinamojo V. S. nukentėjusiajam D. D., kadangi žala padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais.

Neturtinės žalos civilinį ieškinį nukentėjusysis D. D. motyvavo tuo, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė sužalojimą, kentė fizinį skausmą, teko ilgai gydytis, iki šiol jaučia skausmą, negalėjo dirbti ir nežino, ar galės ateityje dirbti, nes dirbamas darbas reikalauja stiprios fizinės sveikatos. Nurodė, kad sužalojimo padarinius jaučia ir dabar. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo V. S. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala – jis patyrė fizinį skausmą, ilgalaikius nepatogumus, rūpestį kaip sužalojimas paveiks jo sveikatą, teko pakeisti asmeninį gyvenimą – gydėsi patirtus sužalojimus ir nedirbo, nedarbingas buvo iki pat 2014 m. rugsėjo 17 d. (b. l. 79, 2 tomas), kas D. D. sukėlė papildomų fizinių, materialinių ir organizacinių rūpesčių. Esant teismo ištirtiems įrodymams, teismas pripažįsta, jog nukentėjusiajam neturtinė žala turi būti atlyginta. Atsižvelgiant į kaltinamojo V. S. kaltę – padaryta tyčinė nusikalstama veika, į kaltinamojo ir nukentėjusiojo materialines bei šeimynines padėtis – kaltinamasis išsiskyręs, bedarbis, nukentėjęs nevedęs, laikinai nedirbantis, į nusikaltimo pasekmes, į turtinės žalos civilinio ieškinio dydį, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiojo D. D. neturtinės žalos civilinis ieškinys mažintinas ir pripažintina, kad D. D. civilinis ieškinys yra pagrįstas 15 000 litų sumai ir iš kaltinamojo D. D. nukentėjusiajam priteistina 15 000 Lt.

Civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa - baudžiamojoje byloje pareiškė 11 567,93 Lt turtinės žalos civilinį ieškinį (b.l. 111-114, 1 tomas). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. S. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo D. D. atžvilgiu ir tokiu būdu jam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirto sužalojimo D. D. buvo gydytas VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje ir Panevėžio teritorinė ligonių kasa dėl to turėjo išlaidų. Iš byloje pateiktų duomenų (b.l. 114, 1 tomas) matyti, kad dėl D. D. patirto sužalojimo gydymo Panevėžio teritorinė ligonių kasa sumokėjo sveikatos priežiūros įstaigai 11567,93 Lt. Panevėžio teritorinės ligonių kasos 11567,93 Lt pareikštas civilinis ieškinys visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas, kadangi žala padaryta neteisėta kaltinamojo V. S. veika.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę dėl abiejų veikų lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę dėl abiejų veikų sunkina tai, jog jis nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Šią išvadą, teismas daro dėl tos priežasties, jog V. S. 2013-03-15 01.45 val. nustatyta girtumas 0,99 promilės alkoholio, o be to, 2014-03-15 tyrėjas tarnybiniame pranešime nurodė, jog V. S. atrodė akivaizdžiai girtesnis nei buvo nustatyta alkotesteriu jo girtumas - nesiorientavo aplinkoje, vedamas nepaėjo, laikino sulaikymo kameroje iš karto užmigo ir nereagavo į aplinką (b. l. 169, 1 tomas). Liudytojas policijos pareigūnas R. G. parodė, kad kaltinamasis buvo sunkaus girtumo laipsnio, nes jo kalba buvo nerišli, reikėjo jį vesti laiptais, kad negriūtų (b. l. 71 , 2 tomas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo V. S. padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamojo V. S. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikaltimas numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje – nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), kaltinamasis įvykdė baigtą tyčinį nusikaltimą, nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, anksčiau teistas nebuvo (b. l. 41, 2 tomas), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 40, 2 tomas), nebaustas administracine tvarka (b. l. 32, 2 tomas), psichikos sveikatos centre neregistruotas (b. l. 34, 2 tomas), priklausomybės ligų centre buvo gydytas nuo 2009-05-11 iki 2009-05-25 ir tai buvo vienintelis jo apsilankymas minėtame centre (b. l. 38, 2 tomas), į tai, jog kaltinamasis V. S. nesiėmė jokių priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti – po įvykdyto nusikaltimo buvo abejingas nukentėjusiojo atžvilgiu, nesuteikė jam pagalbos ir nesiėmė jokių priemonių ją iškviesti, per visą procesą neatsiprašė nukentėjusiojo, neatlygino nė dalies nusikaltimais padarytos žalos, į nusikaltimų pasekmes – nukentėjusysis net iki 2014 m. rugsėjo 17 d. buvo nedarbingas, į tai, jog nenustatyta nė viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o pripažinta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į visas bylos aplinkybes.

Už BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytą labai sunkų nusikaltimą numatyta tik vienos rūšies – laisvės atėmimo – bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų. Nors nenustatyta nė viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o yra viena sunkinanti atsakomybę aplinkybę, tačiau atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumą, į tai, jog kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, į kaltinamojo amžių, kaltinamajam V. S. už labai sunkų nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei bausmės vidurkis, o už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, skirtina arešto bausmė, kurios trukmė nustatytina artima vidurkiui, bausmės skiriamos už nusikaltimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298 straipsniais, 303 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprend ž i a:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam areštą penkiasdešimčiai parų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti jį laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrint bausmių apėmimo būdu ir V. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014 m. kovo 15 d. iki 2014 m. balandžio 29 d. (įskaitytinai).

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014 m. lapkričio 10 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą – ir V. S. suimti teismo salėje.

Nukentėjusiojo D. D. 185 litų turtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš V. S. nukentėjusiajam D. D. 185 litus.

Nukentėjusiojo D. D. 20 000 litų turtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. S. nukentėjusiajam D. D. 15 000 litų.

Tenkinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos 11 567,93 Lt civilinį ieškinį ir priteisti iš V. S. P. teritorinei ligonių kasai 11 567, 93 litų.

Panevėžio apygardos prokuratūros pirmo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2014 m. balandžio 30 d. nutarimu laikinai apribotas V. S. nuosavybės teises į jam nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taikyti iki teismo nuosprendžio įvykdymo.

Daiktinius įrodymus – tyrimo metu paimtus pėdsakus, kurie 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu pagal kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) yra saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpoje, sunaikinti; odinius batus, darbines kelnes kombinezoną, saugomus pagal 2014 m. balandžio 29 d. kvitą serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpoje, grąžinti nukentėjusiajam D. D., juodos spalvos džemperį, sukarpytus žalios ir mėlynos spalvos bliuzonus, palaidinę-marškinėlius, saugomus pagal 2014 m. balandžio 29 d. kvitą serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpoje, sunaikinti; mėlynos spalvos medžiaginę striukę, juodos spalvos sportines kelnes, juodos spalvos odinių batų porą, saugomus pagal 2014 m. balandžio 29 d. kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti V. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.