Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokurorės D. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui: jis 2024 m. lapkričio 23 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia rankomis pastūmė savo sugyventinę V. L., dėl to ji nugriuvo ant grindų ir susižalojo dešinę ranką, kojas, po to jai atsistojus, ne mažiau (duomenys neskelbtini) kartus kumščiu sudavė į galvą, dėl to padarė sužalojimus galvoje, veide, nuo smūgių ji aukštielninka nugriuvo ant grindų ir griūdama atsitrenkė į džiovyklę, dėl to susitrenkė galvą, kairį petį, nugarą, po to, jai atsistojus, sugriebė už kairės rankos ir patempė, dėl to padarė sužalojimus ant kairės rankos, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajai V. L. poodines kraujosruvas dešinėje pakaušio pusėje, kairės ausies kaušelyje, kairiame skruoste pereinančią į kairės akies apatinį voką, dešinėje kaktos pusėje, kairėje nugaros pusėje, kairiame petyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešiniame dilbyje, abiejuose plaštakose, (duomenys neskelbtini) keliuose, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje ir dešinėje nugaros pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais R. Š. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 24 d. įtariamasis R. Š. savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), V. L. priklausančiame name. Gyvena su sugyventine V. L. Kartu pragyveno apie (duomenys neskelbtini) metus. Bendrų vaikų nesugyveno, gyvena vieni ir viskuo dalinasi. Sutaria gerai. 2024 m. lapkričio 23 d. namuose, vakare kartu su V. L. gėrė alkoholį. Jis gėrė degtinę, o V. alų. Jis degtinės išgėrė (duomenys neskelbtini) litro, o V. L. išgėrė alaus apie (duomenys neskelbtini) skardines po (duomenys neskelbtini) litro talpos. Tarp jų begeriant kilo konfliktas dėl asmeninių priežasčių, kurių nesakys ir tada jis nebesusivaldė, labai supyko ir rankomis pastūmė V. L. ir ji nuo jo pastūmimo nugriuvo ant grindų. Griūdama ar kur V. L. susitrenkė, negali pasakyti, nes buvo labai girtas, bet galėjo ji kur nors atsitrenkti ir susitrenkti. V. L. atsistojus nuo grindų, jis ranka, tačiau, ar kumščiu ar delnu, tiksliai nepasakys, bet greičiausiai kumščiu dešinės rankos, sudavė jai į galvą. Kiek kartų sudavė, nepasakys, bet kažkur apie (duomenys neskelbtini) kartus. Nuo minėtų smūgių sudavimo, ar V. L. nugriuvo, nepamena, bet atrodo, kad griuvo ant lovos. Tiksliai dėl tuo metu buvusio girtumo, nebeatsimena. Suduodamas smūgius V. L., galėjo sukelti skausmą. Pirmas kartas, kada sumušė sugyventinę. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, gali pagyventi pas savo mamą D. Š., adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 23 d. įvykio niekas nematė, nes nieko daugiau namuose nebuvo ir namo vidus nefilmuojamas. Jis nuo V. L. nenukentėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 11 d. papildomai apklaustas įtariamasis R. Š. savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, juos tvirtina, papasakojo, kiek prisimena, ir nori pasakyti, kad labai gailisi padaręs nusikaltimą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. L. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame name. Gyvena kartu su sugyventiniu R. Š. Kartu su R. Š. pragyveno (duomenys neskelbtini) metus, sutarė gerai, bendrų vaikų neturi. Namas, kuriame gyvena, nėra filmuojamas – nei vidus, nei kiemas. 2024 m. lapkričio 23 d. vakare, namuose, apie 17 val., kartu su R. Š. pradėjo išgėrinėti alkoholį. Buvo vieni. Ji gėrė alaus kokteilį (duomenys neskelbtini) litro talpos, o R. Š. gėrė degtinę ir alaus kokteilį. Ji išgėrė apie (duomenys neskelbtini) kokteilius per visą vakarą. R. Š. išgėrė degtinės (duomenys neskelbtini) litro talpos ir buvo pradėjęs gerti (duomenys neskelbtini) butelį degtinės (duomenys neskelbtini) litro talpos ir išgėrė (duomenys neskelbtini) litrą alaus kokteilio. Begeriant, apie 22 val. tarp jų kilo ginčas. Ginčą pradėjo (duomenys neskelbtini) bendrai dėl asmeninių priežasčių ir R. Š. ją stovinčią svetainės kambaryje iš priekio rankomis pastūmė ir ji nugriuvo ant grindų, ant dešinio šono. Griūdama susitrenkė dešinę ranką, dėl to ant dešinės rankos atsirado mėlynės, nubrozdinimai. Iš pradžių skausmo nejuto, bet vėliau pradėjo skaudėti dešinę ranką ir skausmą (duomenys neskelbtini) balų sistemoje įvertina (duomenys neskelbtini) balais. Jai atsistojus nuo grindų, R. Š. stovinčiai kumščiu sudavė (duomenys neskelbtini) kartus į kairę galvos pusę, dėl to atsirado guzas galvoje ir kraujosruvos ant dešinio skruosto ir prie akies, juto skausmą, kurį (duomenys neskelbtini) balų sistemoje įvertina (duomenys neskelbtini) balais. Nuo minėto smūgio nugriuvo ant grindų aukštielninka ir griūdama atsitrenkė į plastikinę džiovyklę. Atsitrenkdama į džiovyklę ir nugriuvusi ant grindų galėjo susitrenkti galvą, nes po to atsirado daugiau guzų galvoje, juto skausmą, kurį (duomenys neskelbtini) balų sistemoje įvertina (duomenys neskelbtini) balais. Ji, kai atvyko 2024 m. lapkričio 23 d. policijos pareigūnai, buvo šoko būsenoje ir galėjo netiksliai nurodyti smūgių skaičių. Po to, jai atsistojus nuo grindų, jis sugriebė kažkuria ranka jos kairę ranką ir patempė, dėl to padarė mėlynes ant kairės rankos ir juto skausmą, kurį (duomenys neskelbtini) balų sistemoje įvertina (duomenys neskelbtini) balais. Tada pasakė R. Š., kad skambins policijai. Jis pasakė, kad skambintų, tai ji ir paskambino. R. Š. pasakė, kad išeis pas savo mamą, tai ji atsistojo prie išėjimo durų ir pasakė jam, kad reikia sulaukti policijos. Tada R. Š. ją rankomis patraukė nuo durų ir išėjo pasiėmęs savo asmeninius daiktus – kompiuterį, telefoną, pinigus. Atvykus policijai, ji buvo apžiūrėta policijos pareigūnų, greitosios medikų, kurią iškvietė policija, ir 2024 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyrių, nes pasijuto negerai, bet ligoninėje rimtų sužalojimų nenustatė, tik sumušimus, sutrenkimus ir gavo nedarbingumą iki 2024 m. lapkričio 29 d. Sutiko būti apžiūrima medicinos ekspertų. Dėl 2024 m. lapkričio 23 d. įvykio civilinio ieškinio nereikš. Šiai dienai pasisakyti, ar R. Š. atleis ar ne, negali, pasisakys vėliau. Ji R. Š. bijo, nes ne (duomenys neskelbtini) kartas, kada jis prieš ją smurtavo, tik ji nesikreipdavo į policiją, atleisdavo. Apie praeities įvykius nekalbės.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. L. papildomai paaiškino, kad dėl 2024 m. lapkričio 23 d. įvykio jau davė parodymus, juos tvirtina bei papildo, kad R. Š. neatleis dėl 2024 m. lapkričio 23 d. įvykio, sumušimo ir prašo, kad jis būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka. Patikslina, kad įvykio metu, R. Š. kada ją stovinčią svetainės kambaryje pastūmė iš priekio rankomis, ji nugriuvo ant grindų dešinio šono padėtyje ir griūdama susitrenkė dešinę ranką, dėl to atsirado ant dešinės rankos mėlynės, nubrozdinimai bei susitrenkė (duomenys neskelbtini) kojų kelius, ant kurių taip pat atsirado mėlynės. Kada atsistojo nuo grindų ir R. Š. stovinčiai kumščiu sudavė (duomenys neskelbtini) kartus į kairę galvos pusę, dėl to atsirado guzas galvoje ir kraujosruvos ne ant dešinio, o ant kairio skruosto, prie kairės akies ir kairės ausies, juto skausmą, kurį (duomenys neskelbtini) balų sistemoje įvertina (duomenys neskelbtini) balų. Nuo minėto smūgio nugriuvo ant grindų aukštielninka ir griūdama atsitrenkė į plastikinę džiovyklę, dėl to susitrenkė galvą, atsirado daugiau guzų galvoje, susitrenkė kairį petį ir atsirado mėlynės ant kairio peties ir kairės mentės. Iki 2024 m. lapkričio 23 d. įvykio, ant kūno jokių sužalojimų, sutrenkimų, mėlynių nebuvo. 2024 m. lapkričio 25 d. buvo apžiūrėta medicinos ekspertų.

Be R. Š. prisipažinimo jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2024 m. lapkričio 23 d. tarnybiniu pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 23 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto aplinkoje atvejo, 2024 m. lapkričio 24 d. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių, 2024 m. lapkričio 23 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 25 d. Policijos registruojamų įvykių registro išrašu.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. Š. tyčia rankomis pastūmė savo sugyventinę V. L., dėl to ji nugriuvo ant grindų ir susižalojo dešinę ranką, kojas, po to jai atsistojus, ne mažiau (duomenys neskelbtini) kartus kumščiu sudavė į galvą, dėl to padarė sužalojimus galvoje, veide, nuo smūgių ji aukštielninka nugriuvo ant grindų ir griūdama atsitrenkė į džiovyklę, dėl to susitrenkė galvą, kairį petį, nugarą, po to, jai atsistojus, sugriebė už kairės rankos ir patempė, dėl to padarė sužalojimus ant kairės rankos, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajai V. L. poodines kraujosruvas dešinėje pakaušio pusėje, kairės ausies kaušelyje, kairiame skruoste pereinančią į kairės akies apatinį voką, dešinėje kaktos pusėje, kairėje nugaros pusėje, kairiame petyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešiniame dilbyje, (duomenys neskelbtini) plaštakose, (duomenys neskelbtini) keliuose, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje ir dešinėje nugaros pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais įrodymais: nukentėjusiosios V. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie vieni kitus papildo ir iš esmės neprieštarauja tarpusavyje.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad jog R. Š. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo sugyventinei V. L. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, todėl R. Š. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Iš pranešimo apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad nukentėjusiajai V. L. pranešta apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. Š. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, įpareigojimais.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. Š. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Savo veiksmais R. Š. sugyventinei V. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, vykdantis individualią veiklą. Duomenų apie jo psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, t. y. R. Š. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 str. 6 d., 72² str.).

Teismo vertinimu, šiuo atveju būtent ši bausmė su skirtais įpareigojimais optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

R. Š. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paliekant minėtus įpareigojimus.

R. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. L., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei (duomenys neskelbtini) m nustatytu atstumu, nesilankyti nukentėjusiosios V. L., gyvenančios (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje nuo 2024 m. lapkričio 25 d. iki 2025 m. sausio 25 d., kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

R. Š. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. lapkričio 24 d. 1.38 val. iki 2024 m. lapkričio 25 d. 14.05 val. Šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausti R. Š. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme R. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią R. Š. turi įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausti R. Š. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme R. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią R. Š. turi įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies b punktu, į bausmės laiką įskaityti R. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. lapkričio 24 d. 1.38 val. iki 2024 m. lapkričio 25 d. 14.05 val. ((duomenys neskelbtini) dienas), (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo dieną prilyginant (duomenys neskelbtini) laisvės apribojimo dienoms.

R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. L., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei (duomenys neskelbtini) m nustatytu atstumu, nesilankyti nukentėjusiosios V. L., gyvenančios (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje nuo 2024 m. lapkričio 25 dienos iki 2025 m. sausio 25 dienos – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) kai taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) skyrius, (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini)).

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Šiaulių apylinkės teismui Kelmės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.