Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2019-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-767-229/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-05-29
Bylos Nr.
1-767-229/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20292-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Bilevičienė
Kaltinamasis
L. L.
Kategorijos

Baudžiamosios bylos Nr. 1-767-229/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20292-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4.; (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Bilevičienė išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Šimonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, deklaruota ir faktinė gyv. vieta adresu – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis L. L. 2019-05-16, apie 4.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, smurtavo prieš savo sugyventinę N. P., t. y. du kartus ranka sudavė N. P. į galvą, dėl ko ji nugriuvo ant lovos, skėčiu sudavė du kartus N. P. į nugarą ir ne mažiau kaip tris kartus į kairę koją, o N. P. dengiantis galvą kaire ranka, skėčiu sudavė nukentėjusiajai į kairę ranką, šiais savo veiksmais padarė N. P. poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, nugaroje, juosmens kairėje pusėje, kairėje klubinėje srityje ir kairėje šlaunyje, taip nežymiai sutrikdė savo šeimos narės – sugyventinės N. P. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis L. L., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine N. P.. Kartu gyvena apie 10 metų laiko, veda bendrą ūkį, t. y. bendrai rūpinasi namų buitimi, išlaidomis ir panašiai. Su N. P. sutaria gerai, iki šio įvykio rimtų konfliktų nėra buvę. 2019-05-16, nakties metu, buvo neblaivus. Tikslaus laiko nepamena, galėjo būti apie 4.30 val., tarp jo ir N. P., žodis po žodžio įvyko konfliktas. Jis tiksliai pamena, kad N. P. kelis kartus skėčiu sudavė į kairę koją. Jis neskaičiavo, kiek kartų sudavė sugyventinei ir į kurias kūno vietas pataikė. Gali būti, kad N. P. skėčiu sudavė du kartus į nugarą ir ne mažiau kaip tris kartus į kairę koją. Jis matė, kad tuo metu, kai skėčiu davė smūgius N. P., ji viena ranka, jam atrodo, kaire, dengėsi galvą, todėl gali būti, kad jai skėčiu sudavė į kairę ranką. Jis nepamena, tačiau gali būti, kad konflikto pradžioje, N. P. du kartus ranka sudavė į galvą. Turbūt to nepamena dėl girtumo ir dėl to, kad buvo labai supykęs ant savo sugyventinės. Jis iš pradžių kaltę pripažino iš dalies, nes neprisiminė, kad N. P. sudavė kai kuriuos smūgius. Jis, būdamas areštinėje gerai apgalvojo visas įvykio aplinkybes ir šiuo metu mano, kad viskas buvo taip, kaip nurodo N. P., nes ji neturi pagrindo jo šmeižti, nemano, kad ji gali meluoti. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, taip pasielgė, nes buvau neblaivus. Jaučiasi labai kaltas (b. l. 63-66, 71-74).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo L. L. visiško prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, išvardintais sekančiai.

Nukentėjusiosios N. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad ji gyvena bute, adresu - (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu L. L.. Butas, kuriame gyvena, priklauso L. L.. Jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie dešimt metų. 2019-05-15, apie 23.30 val., sugrįžo iš darbo į namus. Jai sugrįžus, sugyventinis L. virtuvėje vienas vartojo alkoholį, jis jau buvo stipriai neblaivus. Tai pamačiusi, ji iš karto nuėjo miegoti, jie nekonfliktavo. 2019-05-16, apie 4.30 val., į kambarį, kuriame ji miegojo, atėjo L.. Jis ją pažadino, klausdamas, kodėl ji ne darbe, kad pažiūrėtų, kiek valandų ir kad jau reikia į darbą. Ji jam paaiškino, kad neseniai grįžo iš darbo. Jis vis tiek prikaišiojo jai darbą, nes turbūt dėl girtumo jau neprisiminė, kad ji iš darbo jau sugrįžo. Taip pat sakė, kad ji miega girta, nors taip tikrai nebuvo. Ji jam liepė eiti miegoti, o jis pradėjo sakyti, ko jam aiškina. Kad nereikėtų su L. konfliktuoti, nutarė apsirengti ir eiti iki kaimynės. Tada sugyventinis L. L. jai du kartus ranka sudavė į galvą. L. L. pataikė į plaukuotą galvos dalį. Dėl suduotų smūgių ji pargriuvo ant lovos. Galvą užsidengė pagalve, nes bandė išvengti tolimesnių smūgių. L. L. paėmė skėtį ir juo sudavė jai du kartus į nugarą ir ne mažiau kaip tris kartus į kairę koją. Be to, ji bandydama išvengti smūgių skėčiu, dengėsi kaire ranka galvą, todėl L. L. vieną kartą pataikė į kairę ranką. L. L. veiksmai jai sukėlė stiprų fizinį skausmą. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia. Ji nenori, kad L. L. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius, pageidauja, kad jis būtų nubaustas. L. L. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau anksčiau tik pastumdydavo, jai fizinio skausmo nesukėlė, todėl pareiškimo nerašė. Ji nusprendė nebegyventi su L. L., todėl išsikraustė pas savo dukrą, adresu (duomenys neskelbtini). Nepageidauja, kad kartu su bausme L. L. būtų paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuria jam būtų uždrausta lankytis jos gyvenamojoje vietoje bei bendrauti ir ieškoti ryšių su jai (b. l. 25-28, 29-30).

2019-05-16 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra bute (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu esantis namas yra mūrinis, penkių aukštų. Įėjimai į jį yra iš rytų pusės. Ketvirtame namo aukšte yra butas Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjus į butą patenkama į koridorių, kurio vakarinėje sienoje yra durys į kambarį. Prie pietinės minėto kambario sienos, ant žemės yra sudėti įvairūs daiktai, sekcija, fotelis. Vakarinėje kambario sienoje yra langas. Prie šiaurinės sienos stovi komoda, lova. Prie rytinės kambario sienos, ant žemės, yra sudėti įvairūs daiktai, taip pat ir violetinės spalvos skėtis, kurio apačioje yra gelsvos spalvos juosta. Skėtis paimamas. Taip pat minėtame kambaryje, ant grindų ties lovos galu, nuo lango pusės, yra juodos spalvos skėčio nulūžusi rankena, kuri supakuojama ir paimama (b. l. 10-12).

Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos G. K. nutarimu įvykio vietos apžiūros metu paimtas skėtis ir skėčio rankena perduota į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugyklą (b. l. 16-18).

2019-05-16 policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2019-05-16, apie 4.47 val. iš Panevėžio apskr. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vyriškis muša namuose moterį. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė N. P.. Įvykio vietoje nustatyta, kad prieš N. P. namuose smurtavo jos sugyventinis L. L.. Smurtą patyręs asmuo – N. P. paaiškino, kad smurtas pasireiškė, kai jos sugyventinis jai daužė skėčiu į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Fiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – mėlynė ant kairės kojos. Nefiksuota, ar anksčiau yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų. Nepilnamečių vaikų, tapusių smurto artimoje aplinkoje liudytojais ar gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, nebuvo. Smurtu įtariamas asmuo – L. L. paaiškino, kad nemušė. L. L. buvo pristatytas į Panevėžio apskr. VPK laikino sulaikymo patalpas. Įvykio vietoje ir pristatant į policijos įstaigą sulaikytasis L. L. elgėsi ramiai (b .l. 19-20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019-05-16 specialisto išvadoje Nr. 519/2019(05) nurodyta, kad N. P. nustatyta poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, nugaroje, juosmens kairėje pusėje, kairėje klubinėje srityje ir kairėje šlaunyje. Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai vienuolikos trauminių poveikių kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis smūgiuojant skėčiu ar panašiai. Galimybė N. P. susižaloti pačiai griūnant yra mažai tikėtina, tam prieštarauja sužalojimų lokalizacija ir pobūdis. Tikėtina, kad nustatytų sužalojimų padarymo metu N. P. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų N. P. sveikata sutrikdyta nežymiai (b. l. 42).

Tokiu būdu byloje kaltinamojo L. L. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamasis L. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis kaltinime nurodyto konflikto metu namuose smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę N. P., tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą ir sukeldamas jai fizinį skausmą. Todėl L. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis L. L. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 94-96). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas mano, jog yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo L. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis L. L. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą (b. l. 82), administracine tvarka baustas už įvairus nusižengimus, tačiau gauliojančių neįvykdytų nuobaudų neturi (b. l. 83-88), Psichikos sveikatos centro ar Priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas (b. l. 91), dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant trumpesnį terminą nei šios bausmės rūšies vidurkis, ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 1, 2 dalimis, 6 dalies 3 punktu ir 7 dalimi, paskiriant įpareigojimus, kurie darys teigiamą įtaką L. L. elgesiui. Būtent tokios rūšies ir trukmės bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis).

Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis L. L. savo kaltę pripažįsta, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo L. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-05-16, 5.15 val. iki 2019-05-17, 14.00 val. (2 paros) (b. l. 48-51).

Kadangi kaltinamasis L. L. nagrinėjamą nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narę, tai vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam L. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75-77), iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. skėtis ir skėčio rankena, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje pagal kvitą BBB Nr. 0005325 (b. l. 18) – sunaikintini, kaip menkaverčiai, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. L. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. L. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo L. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-05-16, 5.15 val. iki 2019-05-17, 14.00 val. (2 paras), ir laikyti, kad L. L. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme L. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo L. L. palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą išspręsti taip: skėtį ir skėčio rankeną, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje pagal kvitą BBB Nr. 0005325, sunaikinti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti L. L., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rita Bilevičienė