Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą (toliau-byla), kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 450 straipsnio 3 dalį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V., būdamas Vilniaus teritorinės muitinės 2020-09-26 administracinio nusižengimo protokolu Nr. VKTI-ANR_P-424-2020 su administraciniu nurodymu (toliau-administracinis nurodymas) 425 Eur bauda baustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 450 straipsnio 2 dalį ir šią baudą (toliau-administracinė nuobauda) 2020-09-28 sumokėjęs, kai ANK 610 straipsnio 4 ir 5 dalimis šis nurodymas yra neskundžiamas ir administracinio nusižengimo teisena pasibaigusi, 2020 m. lapkričio 3 d. apie 23 val. į Medininkų kelio postą, esantį Vilniaus r., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g. 26, iš Lietuvos Respublikos pusės, atvyko vairuojamu vilkiku MB (toliau-vilkikas, transporto priemonė), su laikinos registracijos (tranzitiniais) numeriais (duomenys neskelbtini) , su puspriekabe KRONE (toliau-puspriekabe, transporto priemonė), su laikinos registracijos (tranzitiniais) numeriais (duomenys neskelbtini).

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad vežimas vykdomas Kazachstano Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini)) vežėjo į Kazachstano Respubliką. S. V. Lietuvos keliais gabeno prekes - vilkiką MB, su laikinos registracijos (tranzitiniai) numeriais (duomenys neskelbtini), su priekaba KRONE, su laikinos registracijos (tranzitiniais) numeriais (duomenys neskelbtini), kurios vyko be krovinio savo eiga iš Lietuvos Respublikos į Kazachstano Respubliką.

S. V. neturėjo leidimo vykdyti šių transporto priemonių tarptautinį krovinių vežimą keliais tarp Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos, tai yra vykdė tarptautinį krovinių vežimą neturėdamas nustatyto leidimo.

Šiais savo veiksmais S. V. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 3-196 „Dėl leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pavyzdžių patvirtinimo“ (toliau-Įsakymas Nr. 3-196) patvirtintų leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pildymo taisyklių 7 punktą, t. y. pakartotinai per vienerius metus padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 450 straipsnio 3 dalyje (b.l. 2, 52-53, 82-83).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. V. kaltu dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo neprisipažino ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020-11-03 vairavo vilkiką su priekaba be krovinio. Dokumentai buvo padaryti tuose šalyse, kuriuose pirktos transporto priemonės. Muitinei pateikė manisfestą, pirkimo -pardavimo sutartis, techninius pasus ir eksporto deklaracijas, kurios buvo padarytos Lenkijoje. Jo manymu jokių leidimų muitinei jis neturėjo pateikti, nes ES šalyse transporto priemonės išregistruotos, leidimą galima gauti tik Kazachstane, kai mašina išregistruota. CMR muitinei nepateikinėjo. Jis planavo transporto priemones nugabenti į Baltarusijos Respubliką ir perduoti savininko atstovui. Transporto priemonių siuntėjas buvo pažįstamas. Transporto priemonės turėjo būti nugabentos į Kazachstaną. Jis mano, kad leidimo nereikia, nes vežėju buvo ne jis ir transporto priemonės negabeno jokio krovinio (b.l. 75-80, 87-91, 140-143).

Vilniaus teritorinės muitinės atstovė L. C. teismo posėdžiuose ir per baigiamąją kalbą, parodė, kad S. V. Lietuvos keliais gabeno prekes - vilkiką MB, su laikinos registracijos (tranzitiniais numeriais (duomenys neskelbtini), su priekaba KRONE, su laikinos registracijos (tranzitiniais) numeriais (duomenys neskelbtini). kurios vyko savo eiga iš Lietuvos Respublikos į Kazachstano Respubliką. S. V. neturėjo leidimo vykdyti tarptautinį krovinių vežimą keliais tarp Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos, tai yra vykdė tarptautinį krovinių vežimą neturėdamas nustatyto leidimo. Šiais savo veiksmais S. V. pažeidė Įsakymu Nr. 3-196 taisyklių 7 punktą.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau-KTK) 26 straipsnio 1 dalyje apibrėžta krovinių vežimo sąvoka. Krovinių vežimas yra jų gabenimas už atlyginimą iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą transporto priemonėmis.

Ta aplinkybė, kad nei pačiame vilkike, nei priekaboje jokių krovinių nebuvo gabenama, šios transporto priemonės važiavo tuščios, neleidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju nevyko krovinių vežimas. Atkreiptinas dėmesys, kad prie bylos medžiagos yra pridėti du CMR.

Vadovaujantis 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR), t.y. tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (toliau-Konvencija) 1 straipsnio 1 dalimi, ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Konvencijos 4 straipsnyje nurodyta, jog krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Pažymėtina, jog CMR važtaraštis turi būti išrašomas tuo atveju, kai yra vežami kroviniai už atlygį tarptautiniais maršrutais. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių dokumentų (CMR) matyti, jog būtent vilkikas ir priekaba yra įvardijami kaip kroviniai, nes abiem užpildyti CMR. Jeigu vilkikas ir priekaba nebūtų gabenami kaip kroviniai, tai tokiu atveju nebūtų pildyti CMR , pagal kuriuos kroviniai gabenami iš Sąjungos muitų teritorijos į trečiąją šalį.

Nagrinėjamu atveju S. V. muitinio tikrinimo metu būtent ir neturėjo kelionės leidimo. Administracinis nusižengimas pasireiškė tuo, kad asmuo vykdė vežimą neturėdamas leidimo, nors privalėjo jį turėti. Be to, CMR Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 5 skiltyje nurodomas pridedamas dokumentas yra 2020 m. spalio 30 d. sąskaita, tai rodo, kad vilkikas bei priekaba buvo nupirkti ir gabenami į Kazachstano Respubliką kaip kroviniai. Šiame kontekste pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog vilkikas nebuvo gabenamas jokia transporto priemone, nors ir ne visai atitinka minėtą krovinių vežimo apibrėžimą, tačiau nekeičia vilkiko kaip krovinio statuso. Tuo tarpu priekaba buvo gabenama vilkiku, tai yra transporto priemone, o tai jau visiškai atitinka KTK 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą krovinių vežimo sąvoką. Iš visų išdėstytų aplinkybių darytina išvada, jog tiek vilkikas, tiek priekaba atitinka krovinių vežimo sąvoką, nes vilkikas ir priekaba buvo gabenami iš siuntėjo šalies į gavėjo šalį naudojantis vežėjo paslaugomis (b.l. 75-80, 87-91, 140-145).

Motyvuojamoji dalis

S. V. kaltė dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo įrodyta Lietuvos transporto saugos administracijos specialisto S. L. paaiškinimu ir kita bylos medžiaga (b.l. 2-10, 30-42, 55-59, 82-84, 115-138, 139, 141-142).

ANK 450 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais be kelionės leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio ar neužpildytu leidimu, kai nusižengimas padarytas pakartotinai.

KTK 12 straipsnyje nustatyta, kad keleivių ir krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos reglamentai ir Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės ir Krovinių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija. Krovinių tarptautinių vežimų kelių transporto taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998-12-24 įsakymo Nr. 497; 21 punkte nustatyta, kad krovinių tarptautinį vežimą tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių reglamentuoja atitinkami tarpvalstybiniai susitarimai.

Keleivių ir krovinių vežiojimus autotransporto priemonėmis tarp Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos ir tranzitu per jų teritorijas reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės 1993-07-07 susitarimas „Dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais“ (toliau-Susitarimas). Susitarimo 5 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad kroviniai tarp abiejų šalių arba tranzitu per jų teritorijas į trečiąsias šalis, išskyrus šio Susitarimo 6 straipsnyje numatytus vežiojimus, vežami krovininiais automobiliais su priekabomis ar puspriekabėmis arba be jų pagal Susitariančių Šalių kompetentingų įstaigų išduodamus leidimus. Susitarimo 5 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad kiekvienam krovinio vežimui turi būti išduotas atskiras leidimas, suteikiantis teisę atlikti vieną reisą ten ir atgal, jei kas kita nenumatyta tame leidime.

Įsakymu Nr. 3-196; 7 punktas draudžia vykdyti tarptautinius krovinių vežimus be leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio leidimu, neužpildytu ir (ar) nepažymėtu leidimu.

Bylos nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. V. 2020 m. lapkričio 3 d. apie 23 val. val. į Medininkų kelio postą atvyko vairuojamu vilkiku MB, su laikinos registracijos (tranzitiniais) numeriais (duomenys neskelbtini), su puspriekabe KRONE, su laikinos registracijos (tranzitiniais) numeriais (duomenys neskelbtini) Vežimas vykdomas Kazachstano Respublikos įmonės TOO JUG VNESH TRANS (KZ) vežėjo į Kazachstano Respubliką.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad muitiniam tikrinimui buvo pateikti du tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai, t.y. (CMR) Nr(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9,10, 39-42).

Sutiktina su Vilniaus teritorinės muitinės atstovės Loretos Cickevičiūtės paaiškinimu ir baigiamąja kalba, kad vadovaujantis Konvencijos 1 straipsnio 1 dalimi, ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Konvencijos 4 straipsnyje nurodyta, jog krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis.

Iš byloje esančių transporto priemonių registracijos liudijimų CMR Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr(duomenys neskelbtini) ir S. V. pateiktų teismui 2020 m. spalio 30 d. sąskaitų Nr. FS/20/10/10 ir Nr. 22/10/20/S bei visų šių išvardintų dokumentų vertimų nustatyta, jog vilkikas ir būtent puspriekabė, o ne priekaba kaip teigė Vilniaus teritorinė muitinė, yra įvardijami kaip kroviniai, nes abiem užpildyti CMR bei 5 skiltyje nurodomi pridedami dokumentai, t.y. 2020 m. spalio 30 d. sąskaitos Nr. FS/20/10/10 ir Nr. 22/10/20/S ir kas rodo, kad vilkikas bei puspriekabė buvo nupirkti ir gabenami į Kazachstano Respubliką kaip kroviniai (prekės), (b.l. 6-10, 33-42, 135-138).

Nors pagal CMR Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vilkikas nebuvo gabenamas jokia transporto priemone, tačiau tai nekeičia vilkiko kaip krovinio (prekės) statuso.

Tuo tarpu, puspriekabė, kurioje nebuvo pakrautas krovinys su vilkiku 2020 m. lapkričio 3 d. apie 23 val. į Medininkų kelio postą, esantį Vilniaus r., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g. 26, iš Lietuvos Respublikos pusės, įvažiavo savo eiga kaip kroviniai ar prekės ne asmeniniais, o verslo tikslais, nes vežėjas yra Kazachstano Respublikos įmonė (duomenys neskelbtini) t.y. juridinis asmuo, o tai jau visiškai atitinka ANK 450 straipsnyje ir KTK 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą krovinių vežimo sąvoką ir taip yra formuojama teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-13 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-18-697/2021).

Iš Lietuvos transporto saugos administracijos specialisto S. L. paaiškinimo bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020-01-10 pranešimo Nr. (17.17/8)3B-211 su Susisiekimo ministerijos raštu dėl kelionės leidimų naudojimo, informacija apie reikalavimus kelionės leidimams ir kelionės leidimų žymėjimo 1.2.; 1.3. ir 3.11 schema nustatyta, kad leidimas tranzitinis ar į trečias šalis ir atvirkščiai reikalingas (+) transporto priemonėms, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 2020 metais važiuojančioms pirmą kartą po pirmo pirkimo tuščiomis krovininėmis transporto priemonėmis (b.l. 125-134, 139, 141-142).

Iš Lietuvos transporto saugos administracijos specialisto S. L. paaiškinimo bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020-12-28 pranešimo Nr. (17.17/8)3B-7977 su Susisiekimo ministerijos raštu dėl kelionės leidimų naudojimo, informacija apie reikalavimus kelionės leidimams ir kelionės leidimų žymėjimo 1.2. ir 3.12 schema nustatyta, kad leidimas tranzitinis nereikalingas (-) transporto priemonėms, neturinčioms savo šalies registravimo ir skiriamųjų ženklų, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 2021 metais važiuojančioms be krovinio tranzitu per Lietuvą (b.l. 114-124, 139, 141-142).

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie registruotus asmens padarytus administracinius nusižengimus ir per praėjusius trejus metus priimtus sprendimus matyti, kad S. V. buvo surašytas administracinis nurodymas už padarytą analogišką administracinį nusižengimą, numatytą ANK 450 straipsnio 2 dalyje kai esant analogiškomis aplinkybėmis jis vairavo transporto priemones maršrutu Lietuva-Kazachstanas be kelionės leidimo bei jam buvo skirta 425 Eur bauda ir jo buvo sumokėta (b.l. 11-12).

Teismas priimant nutarimą nesivadovauja liudytojo K. P. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima tarptautiniais krovinių vežimais, direktoriaus teisme duotais parodymais, kad jo manymu bylos nagrinėjimu atveju kelionės leidimas nereikalingas, nes bylos nagrinėjimo atveju vilkikas ir puspriekabe buvo be krovinio, kadangi jis, duodamas parodymus rėmėsi jo patirta tarptautinių krovinių vežimo praktika bei parodė, kad kelionės leidimus neįmanoma gauti (b.l. 74, 79-80).

Bylos nagrinėjimo metu teisme nustatyta būtent, kad S. V., tuščiomis krovininės transporto priemonės po pirmo pirkimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną važiavo 2020 m. lapkričio 3 d., t.y. 2020 m. ir būdamas baustas administracine nuobauda, todėl, jis, pakartotinai per vienerius metu vykdė 2020 metais tarptautinį krovinių vežimą neturėdamas kelionės leidimo ir padarė ANK 450 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.

S. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį bei į pažeidėjo asmenybę, kuris, administracine tvarka už kitus administracinius nusižengimus bei tame tarpe ir už analogiško nusižengimo padarymą, baustas, inkriminuotą nusižengimą padarė pakartotinai ir pirmą kartą, yra Lietuvos Respublikos pilietis, registravosi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip bedarbis, todėl neesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių jam skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta piniginė nuobauda-bauda (b.l. 5, 11-16, 50, 143).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,-

nutaria:

S. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 450 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinio nusižengimo bylos Nr. A15.-34-269/2021 bei administracinio nusižengimo identifikuojantį numerį ROIK: 20125140051.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimą el. paštu išsiųsti susipažinti S. V. ir Vilniaus teritorinei muitinei.

Nutarimas per 20 dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.