- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-19
- Bylos Nr.
- 1-148-1068/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38294-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Telšiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2015-01-20 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 149 straipnsio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams, 2017-12-04 paleistas iš pataisos namų, atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nesunkiai sutrikdė V. K. sveikatą: 2018 m. rugpjūčio 9 d. apie 19.40 val. pavėsinėje, esančioje prie Šauklių k. tvenkinio, Skuodo r., tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą rankos kumščiu sudavė V. K. į veidą, padarydamas veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, nosies kaulų lūžimą, lydimą kraujavimo iš nosies, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamojo posėdžio metu A. G. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2018-08-09 įvyko konfliktas dėl pinigų. Pats tą dieną negėrė, nupirko alkoholio K., Š., V.. Kartu buvo ir jo draugas L., kurio pavardės nepamena. Pasigedo pinigų. Pirmiausia pagalvojo, kad pinigus pavogė K. arba V., nes jie sėdėjo šalia jo ant suoliuko, prie Šauklių tvenkinio. Ten jie kepė šašlykus. Prašė grąžinti pinigus. Pastūmė nukentėjusįjį, o V. pradėjo bėgti. K., prieš jį pastumiant, stovėjo. Jį pastūmė per pečius abiem rankom iš priekio. K. nuvirto ant suoliuko šonu. Vėliau pamatė, kad K. buvo kruvina nosimi. Jis nukentėjusiajam nesudavė, tik pastūmė. Kaip nukentėjusiajam buvo sulaužyta nosis, nežino. Nukentėjusiojo atsiprašė, žalą teritorinei ligonių kasai pripažįsta, žada atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis savo kaltės dėl suduoto smūgio nukentėjusiajam nepripažino, jo kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo įrodyta kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis atvažiavo pas V., buvo Š., jo draugas ir G.. Iš pradžių svečiavosi pas V., ten gėrė alkoholį. Po to nuvažiavo prie tvenkinio, kur kepė šašlykus, gėrė alkoholį. Alkoholį gėrė visi ir kaltinamasis. Kaltinamasis pradėjo ieškoti kažkokių pinigų. G. jam sudavė kumščiu į veidą vieną kartą. Tuo metu jis sėdėjo ant suoliuko, o G. buvo atsistojęs. Jis nuvirto nuo suoliuko ant šono. Paskui atvažiavo GMP ir policija. Gydėsi Klaipėdoje. Buvo sumušta akis ir nosis, taip gavosi iš vieno smūgio. Kaltinamąjį pažinojo iki įvykio, nes jis gyveno Šaukliuose. Po įvykio G. jam skambino, paklausė kodėl pareiškimas parašytas, grasino, bet nieko rimto nebuvo. Nebenori reikšti civilinio ieškinio, nes kaltinamojo tėvai mirė, pinigų jis neturi, jam jo gaila. Įvykio pasekmių nebejaučia.
Liudytojas E. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas jį buvo K., atvyko G. su draugu. Jie išvažiavome į Šauklių parduotuvę. Matė, kad G. turėjo 25 eurus, juos visus parduotuvėje ir išleido, nes pirko alaus, degtinės ir cigarečių. Nuvažiavo prie tvenkinio ir ten gėrė alkoholį. Vėliau kaltinamasis pradėjo sakyti, kad jam trūksta pinigų, liepė rodyti kišenes. Kaltinamojo smūgio nukentėjusiajam nematė, nes buvo nusisukęs pasikalbėti su L., o atsigręžęs pamatė, kad nukentėjusysis kruvinas. Gavęs smūgį, K. nukrito po stalu. Jis nuvirto už suoliuko, ant nugaros, ne į stalo pusę.
Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad datos nepamena, G. jam paskambino ir paprašė jį parsivežti pas save bei leisti pabūti. Parsivežė jį mašina nuo tvenkinio. Kai atvažiavo, G. jo jau laukė. Kitų asmenų nematė. Parsivežė G. pas save. Pernakvojęs, kitą rytą, jis išvažiavo. G. jam nieko nepasakojo. Kai parsivežė, jis kažką minėjo, kad kažkas ėjo į parduotuvę, neparnešė grąžos ar panašiai, bet jam tas pasakojimas nebuvo įdomus.
Liudytojas M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisimena tik nukentėjusįjį. Kaltinamojo nematė. Iš Klaipėdos AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad Šauklių k. poilsiavietėje sumuštas asmuo. Tai buvo vasara, vakaras, bet dar šviesus paros metas. Atvykus į įvykio vietą rado sumuštą vyrą, nukentėjusįjį, iškvietė GMP. Ant vyriškio veido matėsi sumušimai. Pagal papasakotas aplinkybes pradėjo ikiteisminį tyrimą. Su nukentėjusiuoju buvo dar vienas asmuo, kuris nebuvo sumuštas ir sakė, kad džiaugiasi, jog pabėgo. Nukentėjusysis pasakojo, kad gėrė su pažįstamais, sakė, jog jį apkaltino pinigų vagyste ir sumušė. Policijoje dirba 12 m., yra matęs sumuštą žmogų ir tvirtina, kad pagal požymius matėsi, jog nukentėjusysis sumuštas, o ne pats susitrenkęs veidą. Nukentėjusysis irgi aiškino, kas jį mušė. Ieškojo įtariamojo, bet jo surasti nepavyko. Įvykio vietoje mašinų nebuvo, matėsi girtavimo požymių ir kraujo. Nukentėjusysis ir kitas asmuo nebuvo blaivūs, jų girtumas buvo nustatytas vietoje, bet su jais abiem buvo galima susikalbėti. Atvykusi GMP išsivežė nukentėjusįjį ir toliau bendravo su liudytoju, kuris nurodė, kokiose sodybose galėtų būti įtariamasis. Nei nukentėjusiojo, nei liudytojo vardų ar pavardžių nepamena. Kaltinamojo nepažįsta. Kai apibūdino įtariamąjį, minėjo, kad jis atvyko iš Klaipėdos, sakė, jog Šauklių k. jis yra gyvenęs.
Iš 2018-08-10 tyrėjo M. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018-08-09 20 val. 10 min. gautas pranešimas, jog Šauklių k., Skuodo r., prieš 30 min, prie Šauklių tvenkinio 2 vyrai užpuolė pranešėją ir jo draugą, draugui sulaužė nosį, trenkė su rankomis ir kojomis. Pranešėjas spėjo pasišalinti. Įvykio vietoje pranešėjas E. V. (jam nustatytas 2,05 prom. girtumas) ir V. K. (jam nustatytas 2,17 prom.girtumas) paaiškino, kad 2018-08-09 apie 19 val. 40 min. jie prie Šauklių tvenkinio pavėsinėje kartu su pažįstamais L. Š. ir A. G. vartojo alkoholinius gėrimus. Kilus konfliktui dėl pinigų, A. G. ir L. Š. rankomis sudavė ne mažiau dešimt kartų V. K. į įvairias kūno vietas, A. G. rankomis ne mažiau tris kartus sudavė E. V. į veidą. E. V. pabėgo ir iškvietė policiją. Juos sumušę asmenys pasišalino automobiliu. V. K. dėl sumušimų išvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį (1 tomas, b.l. 1-2). Gavus teismo medicinos specialisto išvadą dėl nukentėjusiojo V. K. sužalojimo masto, 2018-10-22 papildomai pradėtas ikiteisnminis tyrimas ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (1 t., b.l. 11). 2018-12-12 ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nutrauktas (2 t., b.l. 10-13). Nuo 2018-10-22 ikiteisminis tyrimas tęstas ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (1 t., b.l. 14).
Iš 2018-08-09 įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo vieta yra adresu Šauklių k., Skuodo r., Kapų gatvėje prie asfaltuotos automobilių stovėjimo aikštelės šalia esančioje medinėje pavėsinėje, kur stovi stalas su dviem suoliukais. Ant stalo yra maisto produktų likučiai ir trys butelių dangteliai. Šalia stalo, ant suoliuko yra raudonos spalvos dėmės, primenančios kraują (t 1, b. l. 15-19).
Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2018-08-09 20.47 val. nukentėjusiajam V. K. nustatytas 2,17 promilių girtumas (1 t., b. l. 20-22).
2018-09-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1605/2018(03) nurodyta, kad V. K. buvo nustatytas veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, nosies kaulų lūžimas, lydimas kraujavimu iš nosies. Nustatytą veido sumušimą V. K. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nosies sritį kietu buku daiktu, galimai ir vieno traumuojančio poveikio pasekoje. Įrašai tyrimui pateiktuose med. dokumentuose leidžia teigti, kad nustatytą veido sužalojimą V. K. patyrė iki 2018-08-09 20.30 val. (nurodyta GMP iškvietimo data ir laikas). Dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) – V. K. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 83-84).
Dėl veikos kvalifikavimo
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Kaltinamasis teisme iš esmės neigė sužalojęs nukentėjusįjį, nurodė, kad jį tik pastūmė, smūgio nesudavė. Vėliau poziciją keitė, teigė, jog pastūmimas ir smūgis yra vienas ir tas pats.
Nukentėjusysis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad buvo sumuštas, kad kaltinamasis jam sudavė smūgį į veidą. Nukentėjusiojo parodymus, kad jis buvo sumuštas, patvirtino liudytojas E. V., kuris nurodė, kad matė nukentėjusįjį kruvina nosimi, o nuo suoliuko jis nugriuvo ant nugaros. Tuo metu šalia nukentėjusiojo buvo kaltinamasis. Nors liudytojas E. V. paties smūgio sudavimo nematė, tačiau pagal jo nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusysis nuo suolo nugriuvo ant žemės, ant nugaros, akivaizdu, kad nukentėjusysis pats susižaloti griūdamas į suolą negalėjo. Be to, pagal įvykio vietos apžiūros duomenis matyti, kad ant suolo užfiksuoti lašai užtiškę ir jų turinys ištepliotas, kas rodo, jog jei minėti lašai yra kraujo, tai pagal jų išsidėstymą ant objekto, jie turėjo kristi ant suolo iš aukšto. Pagal esamą lašų išsidėstymo situaciją nėra pagrindo daryti išvados, kad objektas, palikęs šiuos pėdsakus, būtų tiesiogiai kontaktavęs su suolo konstrukcija, t.y. kad nukentėjusysis būtų atsitrenkęs į suolą ir į jį susižalojęs, kaip kad jo susižalojimo versiją dėsto kaltinamasis. Teisme kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas M. S. patvirtino, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio nurodė, jog buvo sumuštas, šias aplinkybes jis nurodė ir savo tarnybiniame pranešime. Nors liudytojai paties smūgio sudavimo nukentėjusiajam fakto nematė, tačiau liudytojas E. V. buvo įvykio vietoje ir iškvietė policiją, atvykusiems policijos pareigūnams tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas E. V. nurodė, jog Krasauską sumušė kaltinamasis, nukentėjusiojo sumušimo faktas įvardintas ir nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose.
Kaltinamasis to fakto, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis buvo, kėlė pretenzijas dėl dingusių pinigų, neneigia. Kaltinamojo neprisipažinimą sudavus smūgį nukentėjusiajam į veidą teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, o jo parodymus, kad jis nukentėjusįjį tik pastūmė, teismas vertina kaip neobjektyvius, prieštaraujančius nuosekliems nukentėjusiosiojo parodymams, liudytojų E. V. ir M. S. parodymams, specialisto išvadai ir jais nesiremia. Be to, kaltinamasis neįvardino priežasčių, dėl ko nukentėjusysis norėtų jį apkalbėti.
Įvertinus aptartus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sudavė kumščiu nukentėjusiajam V. K. į veidą, taip padarydamas jam nosies kaulų lūžimą ir poodines kraujosruvas akių vokosi. Nors specialistas nurodė, kad veido sumušimą nukentėjusysis galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nosies sritį buku daiktu, t.y. jis galėjo šį sužalojimą patirti ir atsitrenkdamas į buką daiktą ar jį sumušus, tačiau tai nepaneigia, kad V. K. veido sužalojimas padarytas būtent suduodant kumščiu jam į veidą. Byloje taip pat nustatyta, jog kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs nukentėjusiojo ir liudytojo E. V. atžvilgiu dėl neva dingusių pinigų ir tokie kaltinamojo smurtiniai veiksmai galėjo būti šio pykčio pasekmė. Ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog A. G. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), t. y. panaudodamas prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti padarinių nukentėjusiojo sveikatai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl jis privalo atsakyti už atsiradusius padarinius. Kadangi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, kaltė, kaltinamojo veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimo požymių visumą.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipnis), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistu, t.y. neišnykus teistumui už padarytą tyčinį nusikaltimą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 puntas). Teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šią aplinkybę šalina iš kaltinimo, nes kaltinamojo girtumas po įvykio nenustatytas, jis pats neigia vartojęs alkoholį, liudytojai, buvę kartu su juo, nurodo priešingai, tačiau vien alkoholio vartojimo faktas, kuo teismas tiki, dar neįrodo, kad tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamasis tai neigia, o kitų įrodymų, kad būtent apsvaigimas nuo alkoholio, o ne emocinė būklė – pyktis dėl dingusių pinigų buvo nusikaltimo padarymo paskata, nėra.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskirtas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika smurtinė, tyčinė, nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis ankščiau teistas ne vieną kartą, taip pat ir užsienyje, paskutinį kartą 2015-01-20 už seksulinio smurtinio pobūdžio nusikaltimą, už kurį buvo nubaustas realia laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs (1 t., b. l. 171-179), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 186), nedirba (1 t., b. l. 187-188), užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (1 t., b.l. 189).
Baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė už BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės apribojimas, areštas ar laisvės atėmimas iki trejų metų. Aukščiau išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už nusikaltimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis), kurios terminas nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Teismas, įvertinęs aplinkybių tarpusavio santykį bei reikšmę parenkant bausmę, į tai, kad kaltinamasis planuoja dirbti ir atlyginti žalą teritorinei ligonių kasai, nukentėjusiojo atsiprašė, šis jam yra atleidęs ir prašo kaltinamojo nebausti, nusikaltimas padarytas girtavimo metu, kilus konfliktui dėl galimai dingusių vertybių, nusikalstama veika pasireiškė tik vieno smūgio sudavimu, po realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo kaltinamasis daugiau įstatymams nėra nusižengęs, sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant jam įpareigojimus, kurie darytų teigiamą poveikį kaltinamojo elgesiui.
A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 7-9), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikintina. A. G. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.
Dėl civilinio ieškinio
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 171,26 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos, susijusios su nukentėjusiojo V. K. gydymo išlaidomis, atlyginimo (1 t., b. l. 62-64). Kadangi žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo veiksmais, įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas prašomai sumai, priteistinas iš kaltinamojo.
Daiktinių įrodymų byloje nėra. Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymo atveju, paskirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį:
- per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir tęsti darbą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį;
- per visą šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią A. G. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. G. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš A. G. 171,26 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą 26 ct) turtinės žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.