Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-16 · Administracinė byla Nr. AS-525-150-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-16
Bylos Nr.
AS-525-150-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Romanas Klišauskas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
Pareiškėjas
A. Š.
Atsakovas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS525-150/2010Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8; 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. Š. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti, kad skundo padavimas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jį atnaujinti; pripažinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) atsisakymą perduoti jam žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiauliai (unikalus (duomenys neskelbtini)), detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį, išdėstytą 2009 m. birželio 8 d. rašte Nr. SG-271-11 (toliau – ir Raštas), neteisėtu ir įpareigoti Administraciją perduoti pareiškėjui žemės sklypo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį (numatomo detaliojo planavimo tikslas – žemės sklypo padalijimas, nustatant privalomą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą).

Prašydamas atnaujinti terminą, nurodė, kad, 2009 m. lapkričio 18 d. susipažinus su atsakovo 2009 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. S-3010-11 ir jo priedais, tapo akivaizdu, jog Administracija sąmoningai klaidino pareiškėją teigdama, kad negali perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų, kol rengiami gyvenamojo rajono tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano koregavimo sprendiniai. Tokie veiksmai sąlygojo termino skundui dėl Rašto panaikinimo padavimo teismui praleidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartimi prašymo netenkino ir termino neatnaujino.

Šalies argumentai

Nustatė, jog apie tai, kad atsisakoma perduoti planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, A. Š. tapo aišku 2009 m. birželio 8 d. Administracijai pateikus raštą Nr. SG-273-11. Todėl terminas pateikti skundą administraciniam teismui prasidėjo kitą dieną po Rašto pateikimo dienos, tai yra 2009 m. birželio 9 d. ir baigėsi 2009 m. liepos 9 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d.). Atsižvelgė į ABTĮ 34 straipsnį ir pažymėjo, jog svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis laiku įgyvendinti savo teises, gali būti pripažintos tik tos priežastys, kurios buvo sąlygotos objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Rašte suformuluotas sprendimas neperduoti pareiškėjui planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų. Pareiškėjas jau po skundžiamo akto gavimo ne kartą pakartotinai kreipėsi į Administraciją su prašymu perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti sutartį. Pareiškėjas, norėdamas apskųsti minėtą sprendimą, turėjo visas galimybes tai padaryti, o kreiptis pakartotinai į Administraciją ir laukti pakartotinio sprendimo nebuvo būtinybės. Konstatavo, jog prašyme nurodytos skundo padavimo praleidimo priežastys yra susijusios su jo valingu elgesiu realizuojant procesinę teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto sprendimą, o ne su priežastimis, objektyviai kliudžiusiomis per įstatymo nustatytą terminą paduoti skundą, todėl nepripažintinos svarbiomis. Pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Rėmėsi ABTĮ 53 straipsnio 3 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo būti rūpestingas ir domėtis savo teisėmis ir pareigomis, taigi turėjo visas galimybes nepraleidus terminų ir nustatyta tvarka pateikti skundą teismui. Tai, kad pareiškėjas neveikė rūpestingai, kas lėmė termino praleidimą, yra tik subjektyvios, o ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios termino praleidimo priežastys. Padarė išvadą, jog pareiškėjo veiksmai (pakartotini kreipimaisi į Administraciją su tikimybe, jog bus priimtas kitoks sprendimas) yra pareiškėjo valia pasirinktas teisių gynybos būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, ši aplinkybė objektyviai netrukdė jam laiku kreiptis į teismą. Pareiškėjas skundą uždelsė paduoti dėl jo paties elgesio (delsimo), tai yra subjektyvios priežasties.

II.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį ir skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas pirmosios instancijos teismui.

Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog pareiškėjo pasyvų elgesį lėmė būtent Administracijos veiksmai, objektyviai paskatinę pareiškėjo klaidingą faktinės ir teisinės situacijos įvertinimą. Pažymi, jog Rašte išdėstytą atsisakymą suprato kaip nurodymą, kad klausimas dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo bus sprendžiamas parengus gyvenamojo rajono tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano koregavimo sprendinius. Todėl pareiškėjas Raštą vertino ne kaip galutinį sprendimą, o kaip tarpinį atsakymą.

Atsiliepimas

Atsakovas Administracija atsiliepimu į skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nesutinka su teiginiu, jog Administracija sąmoningai klaidino pareiškėją, kad jis kuo ilgiau neinicijuotų savo teisių gynimo teisme. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad terminą skundui paduoti jis praleido dėl svarbių priežasčių. Taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Administracijos 2009 m. birželio 8 d. rašte Nr. SG-271-11 pateiktą atsisakymą, susijusį su detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimu. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas praleido skundo dėl Rašte suformuluoto atsisakymo panaikinimo padavimo teismui terminą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą, teigė, jog toks terminas praleistas būtent dėl Administracijos veiksmų, nes pareiškėjui, tik gavus Administracijos 2009 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. S-3010-11, paaiškėjo, kad ginčijamame Rašte buvo atsisakyta su juo sudaryti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį.

Terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad jis praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas terminą praleido dėl subjektyvių, išimtinai nuo jo valios priklausiusių priežasčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises, teisminės gynybos galėjo kreiptis laiku, nepraleisdamas ABTĮ nustatytų terminų. Darytina išvada, jog pareiškėjo veiksmai, kai jis, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises, nesiėmė jokių priemonių, vertintini kaip pareiškėjo pasirinktas pasyvus elgesio variantas. Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas savo teisių gynėjas, turėjo kreiptis ABTĮ nustatyta tvarka į teismą, tačiau to nepadarė. Byloje nenustatyta juokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip pagrindas atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktai nenustato apribojimų kiek kartų asmuo gal kreiptis dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Tai reiškia, kad pareiškėjui nėra draudžiama pakartotiniu prašymu prašyti atsakovą perduoti jam detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. Ginčas dėl atsakymo į tokį prašymą turėtų būti vertinamas kaip savarankiškas ginčas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjas nenurodė priežasčių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis ir objektyviomis, nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs šios bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikydamas ir aiškindamas teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo A. Š. atskirojo skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius Romanas Klišauskas Virgilijus Valančius