- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- 1A-20-337/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48441-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- M. G.
- Advokatai
- Bogdanas Chranovskij
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio, Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. gynėjo advokato B. Chranovskij apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo M. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Paskirta bausmė subendrinta sudėjimo būdu su Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausme ir M. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams, kurią nuspręsta paskirti atlikti atviroje kolonijoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. G. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, o būtent: 2019 m. lapkričio 13 d., apie 16.15 val., viešoje vietoje, Molėtuose, Vasario 16-osios gatvėje prie namo Nr. 25, matant aplinkiniams, tyčia vieną kartą koja spyrė į dešinio žando sritį M. S., po to jam nugriuvus ant žemės vieną kartą ranka sudavė į dešinio žando sritį ir tokiu būdu nukentėjusiajam padarė veido sumušimą, pasireiškusį veido dešinio žando srities sumušimu, t. y. padarė nukentėjusiajam M. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. G. gynėjas advokatas B. Chranovskij prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį šio nuteistojo atžvilgiu arba pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba BK 75 straipsnio pagrindu atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
2.1. Skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir nepagrįstai nuteistojo M. G. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, kadangi nenustatyti visi sudėties požymiai ir nukrypta nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Byloje nuteistojo paaiškinimai ir nukentėjusiojo M. S. bei liudytojų D. V., L. S., E. B. parodymai patvirtina, kad nagrinėjama situacija turi privataus konflikto požymių, kurio priežastis – negrąžinta skola. Šie liudytojai patvirtino, matę nukentėjusiojo atžvilgiu naudojamą smurtą, tačiau nei vienas iš jų nenurodė, kad pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, jog jiems buvo sukeltas didelis išgąstis arba kilo sumaištis, jiems patvirtinus tik tai, kad jie tiesiog stebėjo trumpai vykusį konfliktą. Pažymėtina, kad kitų asmenų, kuriems nuteistojo elgesys būtų sukėlęs nepasitenkinimą, nenustatyta, taip pat nenustatyta ir aplinkybė dėl realiai sutrikdytos viešos tvarkos ir rimties. Taigi, atsižvelgiant į konfliktą mačiusių asmenų reakciją, šių asmenų tarpusavio ryšius (konfliktą matė tik jiems pažįstami asmenys), labai trumpą konflikto trukmę, darytina išvada, kad nuteistojo veiksmai nebuvo tiek pavojingi, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį. Taip pat skunde manoma, kad nuteistojo veiksmai galimai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, tačiau toks kaltinimas nuteistajam pareikštas nebuvo, o pirmos instancijos teismas nesiėmė priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsnyje, todėl nėra galimybės nuteistajam inkriminuoti BK 140 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
2.2. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirties, kadangi pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tik formaliai nurodė BK 54 straipsnio nuostatas, jų atitinkamai nedetalizuodamas byloje. Šiuo pagrindu teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamas nusikaltimas padarytas dėl nukentėjusiojo ir nuteistojo finansinio neišmanymo ir netinkamai pasirinkto jų nesutarimo sprendimo būdo, taip pat nustatyti nukentėjusiajam sužalojimai – šios aplinkybės pagrindžia mažesnį nagrinėjamo nusikaltimo pavojingumą, kuris yra nepakankamas taikyti realią laisvės atėmimo bausmę nuteistajam. Šiuo atveju būtina vertinti ir tai, kad nuteistasis yra charakterizuojamas teigiamai, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, prisipažino, naudojęs smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, sutiko su civiliniu ieškiniu ir pripažino proceso išlaidas, taip pat jis yra jauno amžiaus. Visa tai rodo, jog nuteistasis socialiai tvirtai integravęsis į visuomenę, stengėsi būti naudingas visuomenei ir padarė atitinkamas išvadas. O vien tai, kad nuteistasis anksčiau yra teistas 3 kartus už nusikaltimus žmogaus sveikatai, nereiškia, kad jam naudoti fizinį smurtą yra norma ir smurtas gali pasikartoti, kas yra tik prielaidos. Be to, BK 56 straipsnio nuostatos taikymas - teismo diskrecijos teisė vadovautis.
2.3. Mano, kad skundžiamame nuosprendyje netinkamai taikytos paskirtų bausmių bendrinimo nuostatos, įtvirtintos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kadangi šiuo pagrindu skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė galėjo būti subendrinta tik su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi paskirta bausme. Tuo tarpu nusikaltimas, už kurį nuteistasis buvo nuteistas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, padarytas jau po šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo (nors šis nuosprendis buvo priimtas anksčiau nei skundžiamo nuosprendžio priėmimas). Dėl to, bendrinant šias paskirtas bausmes, turėjo būti vadovaujamasi BK 63 straipsnio 9 dalimi.
2.4. Nesutinkama su tuo, kad pirmos instancijos teismas net nesvarstė galimybės byloje taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nekreipė dėmesio į tai, kad ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės gali itin neigiamai paveikti nuteistojo asmenybės formavimąsi bei jo socialinius ryšius. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu teismas neteisėtai panaikino ankstesniais teismų nuosprendžiais nuteistajam taikytą bausmės vykdymo atidėjimą, tokiu būdu šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto, BPK 358, 362 straipsnių ir BK 64 straipsnio 1 dalies normas, kurios numato aiškius bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pagrindus ir tvarką.
3. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė J. U. prašo skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.
3.1. Nurodo, jog sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą nuteistojo atžvilgiu pagal BK 284 straipsnį, pirmos instancijos teismas surinktus įrodymus įvertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymu. Skundžiamame nuosprendyje teismas kiekvieną įrodymą įvertino atskirai ir sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, todėl teismas pagrįstai konstatavo nuteistojo kaltę, jam padarius inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistasis suprato, kad atlieka smurtinius veiksmus viešoje vietoje, kad muštynes stebi aplinkiniai asmenys, taip pat jo buvo veikiama, esant neapibrėžtai tyčiai, bendrais bruožais suvokiant, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta. Nuteistojo veiksmai buvo nukreipti ne tik į konfliktą su nukentėjusiuoju, bet ir į viešosios tvarkos pažeidimą, norą pademonstruoti, jog jam moralės elgesio taisyklės neegzistuoja. Nuteistasis matė, kad konfliktą stebi jam pažįstami nepilnamečiai asmenys, tačiau vis tiek vartojo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, kas nepilnamečiams liudytojams sukėlė neigiamas emocijas, juos įbaugino (liudytojas L. B. davė parodymus tik ikiteisminio tyrimo teisėjui, bijodamas būti apklaustas nuteistojo akivaizdoje).
3.2. Pažymima, kad pagal Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalį ir be šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo nuteistajam galėjo būti panaikintas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, todėl skundžiamu nuosprendžiu, subendrinus bausmes, pagrįstai buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Taip pat atsiliepime sutinkama su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi nuteistojo atžvilgiu yra pradėti dar 3 ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-34311-20, Nr. 01-1-42205-20 ir Nr. 01-1-43496-20, kuriuose jis yra įtariamasis.
4. Teismo posėdyje nuteistasis M. G. ir jo gynėjas advokatas B. Chranovskij prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistojo M. G. gynėjas advokatas B. Chranovskij ginčija tiek nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo kvalifikaciją, tiek keliamas bausmės individualizavimo klausimas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra aktualios BK 284 straipsnio nuostatų taikymas bei BK numatytos bausmės skyrimo nuostatos, todėl būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako šiame nuosprendyje.
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį
7. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. G. gynėjas advokatas B. Chranovskij nesutinka su šio nuteistojo neteisėtų veiksmų kvalifikacija pagal BK 284 straipsnį skundžiamame nuosprendyje ir prašo apeliacinės instancijos teismo priimti naują išteisinamąjį teismo nuosprendį šio nuteistojo atžvilgiu, nesant galimybei inkriminuoti BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dėl procesinių priežasčių. Vis dėlto, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo sutikti su šiuo apeliaciniu skundu ir keisti šiam nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo kvalifikaciją.
8. Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018 ir kt.). Taip pat kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl asmeninių paskatų padaryta veika, kuria pažeidžiama viešoji tvarka, gali būti kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-278-511/2015).
9. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu nuosprendžiu M. G. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, t. y. gatvėje, matant aplinkiniams, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. S., vieną kartą spirdamas koja į dešinio žando sritį ir vieną kartą ranka suduodamas į tą pačią sritį, kai nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, tokiu būdu sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodoma, kad šis konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo dėl asmeninių priežasčių – negrąžintos skolos, taip pat kreipiamas dėmesys į nekilusius būtinus padarinius, numatytus BK 284 straipsnyje (realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas), kadangi konfliktą matę liudytojai yra pažįstami asmenys, nei vienas jų nepatvirtino patirtus neigiamus išgyvenimus dėl įvykio, kitų asmenų, kuriems nuteistojo elgesys būtų sukėlęs nepasitenkinimą, nenustatyta, juolab pats konfliktas vyko gana trumpai. Visų pirma, šiuo atveju teisėjų kolegija vertina tai, kad nuteistasis panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, t. y. tiesiog gatvėje, kur dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to, vien ta aplinkybė, kad byloje nėra užfiksuota konkrečių duomenų apie kitų asmenų (be byloje apklaustų liudytojų) buvimą toje vietoje, kur buvo smurtaujama, nemažina padarytos veikos pavojingumo. Be to, konfliktą tiesiogiai stebėjo grupė asmenų, kurių dauguma buvo nepilnamečiai, ką patvirtino ir liudytojas L. A., nurodydamas apie konflikto vietoje susibūrusią pažįstamų jaunuolių grupę. Nors teismo posėdyje buvo apklaustas nukentėjusysis ir tik dalis tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų - D. V., L. S. ir E. B., kurių parodymuose nėra tiesiogiai užfiksuoti konkretūs duomenys apie patirtus jų neigiamus išgyvenimus dėl įvykio, tačiau pačios konfliktinės situacijos pobūdis, aplinkybės ir eiga neišvengiamai yra susiję su negatyviomis emocijomis, t. y. liudytojai stebėjo, kaip nuteistasis panaudoja smurtą prie nukentėjusįjį, smurtas buvo naudojamas dėl sąlyginai menkavertės priežasties (ginčijamos kelių dešimčių eurų skolos), smurtas buvo tęsiamas ir nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės bei negalint pasipriešinti kaltininkui, po smurto panaudojimo nukentėjusiajam iš burnos bėgo kraujas. Taigi, stebėdami tokias konflikto aplinkybes jokie, o ypač – nepilnamečiai, asmenys objektyviai negalėjo išvengti tam tikrų neigiamų emocijų. Remiantis tuo, kad nuteistasis savo asmeniniams santykiams spręsti pasirinko viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdo visuomenės tvarką, tiesiogiai stebint aplinkiniams, darytina išvada, kad minėtas konfliktas peržengė privataus konflikto ribas ir buvo pavojingas ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkiniams. Dėl to, vien kilusio konflikto trumpa trukmė, kaip nepagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, nemažina tokio padaryto nusikaltimo pavojingumo. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo M. G. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, todėl apeliacinio skundo prašymas priimti išteisinamąjį nuosprendį šio asmens atžvilgiu atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl nuteistajam M. G. paskirtos bausmės
10. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-262-303/2018). Teismas, skirdamas kaltininkui bausmę, turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 41, 54 straipsniuose. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu už BK 284 straipsnyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą nuteistajam M. G. paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytos bausmės rūšį ir jos terminą nustatė gerokai trumpesnį nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, t. y. skundžiamu nuosprendžiu šiam nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė 7 mėnesiams. Teisėjų kolegija su tokia nuteistajam paskirta bausme neturi pagrindo nesutikti. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visus turinčius reikšmės bausmės skyrimui bylos duomenis, apibūdinančius tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padarytą nusikaltimą, bei jam skiriamą bausmę pakankamai motyvavo, t. y. skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad nuteistasis M. G. padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, taip pat nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, ir nėra nustatyta jokia jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, pirmos instancijos teismas išsamiai išdėstė bei tinkamai įvertino ir nuteistąjį M. G. charakterizuojančius duomenis, kurie išimtinai tik neigiamai apibūdina patį nuteistąjį, t. y. priimant skundžiamą nuosprendį jis buvo teisiamas penktą kartą, tačiau šiuo metu teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis jo atžvilgiu yra priimta dar daugiau neįsiteisėjusių apkaltinamųjų teismo nuosprendžių, nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla ir šio nuteistojo atžvilgiu yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43496-20. Vertinant ankstesnius šio nuteistojo teistumus, teisėjų kolegija kreipia dėmesį į tai, kad už viešos tvarkos pažeidimą šis asmuo, priimant skundžiamą nuosprendį, buvo teisiamas jau antrą kartą, o šiuo metu yra įsiteisėjęs dar vienas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl viešos tvarkos pažeidimo. Ankstesni nusikaltimai taip pat yra smurtiniai, dalis jų ir turtinio pobūdžio, juolab ankstesni teistumai neišnykę, o nagrinėjamas nusikaltimas padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas didina smurtinių nusikaltimų pakartotinumo riziką. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis M. G. yra eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus ir turi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų, nedirba, nesimoko, nors yra jauno amžiaus. Visa tai rodo, kad nuteistasis M. G. sistemingai nesilaiko įstatymų reikalavimų ir dėl to yra pavojingas visuomenei. Taip pat galima teigti, jog šio nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės, įskaitant ir laisvės atėmimą (atidedant tokių bausmių vykdymą), teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visus šiuos aptartus bylos duomenis, pripažįsta, jog nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui, atitinka jo asmenybę, bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Tuo tarpu apeliacinio skundo teiginiai apie nuteistojo M. G. padaryto nusikaltimo galimus motyvus ir kilusius padarinius nukentėjusiojo sveikatai apskritai neturi reikšmės jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, kvalifikavimui, todėl tai nepagrindžia mažesnio padaryto nusikaltimo viešajai tvarkai pavojingumo ir nevertintina bausmės individualizavimo procese. O apeliaciniame skunde nurodyta šio nuteistojo asmeninė pozicija dėl kai kurių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių bei procesinių klausimų negali objektyviai pateisinti kitos bausmės rūšies paskyrimo, įvertinus prieš tai aptartą šio nuteistojo pavojingumą visuomenei. Juolab tokie skundo teiginiai objektyviai negali pagrįsti paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės termino sutrumpinimą, kuris ir taip yra gerokai trumpesnis nei BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos tokios bausmės vidurkis, nors byloje yra pakankamai daug tik neigiamai šį nuteistąjį apibrėžiančių duomenų. Be to, bausmė neišvengiamai siejama su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats. Dėl to atmestini skundo teiginiai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė turės neigiamą įtaką šio nuteistojo socialiniams ryšiams ir jo integracijai į visuomenę. Atsižvelgiant į išdėstytus teiginius, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamu nuosprendžiu, kad šiuo atveju tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam M. G. atitinka teisingumo principą, gali sulaikyti jį nuo naujų veikų darymo ir tokiu būdu pasiekti bausmės tikslai.
12. Be to, apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl nuteistajam M. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su ankstesne bausme, teigiant, kad teismas skundžiamame nuosprendyje turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, kadangi nusikaltimas, už kurį jis buvo nuteistas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, padarytas jau po šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo, o BK 64 straipsnio nuostatos gali būti taikomos, tik bendrinant su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi paskirta bausme.
13. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį bausmės, paskirtos skirtingais nuosprendžiais, privalo būti subendrinamos tuo atveju, kai nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Tais atvejais, kai priėmus nuosprendį paaiškėja, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, naujausiu nuosprendžiu paskirtą bausmę teismas turi subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme (nuosprendžių sutaptis), o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismai bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes teismas prideda (taikomas bausmių apėmimas, visiškas ar dalinis sudėjimas) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – prideda prie šios bausmės. Tokiu atveju pagal nuosprendžių sutaptį subendrinta bausmė, visiškai atlikta pagal ankstesnį nuosprendį iki naujo nuosprendžio priėmimo, yra įskaitoma į galutinės subendrintos bausmės laiką.
14. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu buvo priimtas sprendimas už šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, kuris padarytas 2019 m. lapkričio 13 d., paskirtą bausmę BK 64 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu subendrinti su Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausme. Iš Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutarties matyti, kad šia nutartimi buvo subendrintos bausmės, paskirtos Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, paskiriant 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 3 metams. Tuo tarpu iš Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžio matyti, kad M. G. nuteistasis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už nusikaltimą, padarytą 2019 m. sausio 26 d., galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. O iš Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties matyti, kad šia nutartimi buvo subendrintos bausmės, paskirtos Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu ir Utenos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams, jos vykdymą atidedant 1 metams (nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 6 d.). Remiantis šiais duomenimis, matyti, kad šioje byloje nagrinėjamas nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, M. G. padarytas 2019 m. lapkričio 13 d., t. y. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi taikyto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl tokiu atveju būtų visi pagrindai bausmių subendrinimo metu taikyti BK 64 straipsnio nuostatas. Tačiau laikotarpiu tarp nagrinėjamo nusikaltimo padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis teismo nuosprendis – Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendis, kuriuo M. G. nuteistasis už nusikaltimą, padarytą dar anksčiau nei šioje byloje nagrinėjamas nusikaltimas, o šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė vėlesne Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutartimi buvo subendrinta su bausme, paskirta Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi. Kadangi nusikaltimas, už kurį M. G. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytas iki minėtos Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutarties priėmimo, todėl priimant skundžiamą nuosprendį, M. G. už naujai padarytą nusikaltimą paskirta bausmė privalėjo būti subendrinta su bausme, paskirta Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutartimi, būtent BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu. Remiantis tuo, bausmės, paskirtos šia teismo nutartimi ir skundžiamu nuosprendžiu, bendrinamos taikant nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą, todėl BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu prie griežtesnės Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutartimi paskirtos 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedama skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, t. y. pridedant 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį. Dėl to, skundžiamas nuosprendis nuteistojo M. G. atžvilgiu keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir neteisingai paskirtos galutinės bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
Dėl nuteistajam M. G. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo taikymo
15. Šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu galiojusiame BK 75 straipsnio 1 dalyje (nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojančioje įstatymo redakcijoje – BK 75 straipsnio 2 dalis) nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pastebėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojanti BK 75 straipsnio redakcijos 3 dalyje numatyta galimybė taikyti ir dalinį paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio ir reikalavimo, yra siekiama tik visiško paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, todėl teisėjų kolegija šių nuostatų taikymo nuteistojo atžvilgiu plačiau neaptaria. Vis dėlto, pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėto nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojančioje įstatymo redakcijoje – BK 75 straipsnio 4 dalis) numato privalomą sąlygą minėtų nuostatų taikymui, t. y. bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Remiantis tuo, teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste (BK 41 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, tai, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti pagrindą išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo.
16. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas net nesvarstė galimybės BK 75 straipsnio pagrindu nuteistajam atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad formaliai nuteistasis M. G. atitinka nusikaltimo padarymo metu galiojusio BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas formalias sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Vis dėlto, būtina sąlyga taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra bylos aplinkybių vertinimu pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o šios bylos duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Šiuo tikslu teisėjų kolegija vertina jau prieš tai išdėstytas aplinkybes, susijusias su nuteistojo padarytu nusikaltimu, taip pat duomenis, išimtinai tik neigiamai apibrėžiančius nuteistojo asmenybę, kaip asmenį, kuris sistemingai nesilaiko įstatymų reikalavimų, o ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos griežtos bausmės, įskaitant ir ne kartą taikytą bausmių vykdymo atidėjimą, teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, juolab atsižvelgtina ir į duomenis apie toliau šio nuteistojo daromas nusikalstamas veikas. Kadangi visi šie duomenys buvo aptarti prieš tai, tai teisėjų kolegija jų nebekartoja, tačiau pažymi, kad visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti sėkmingos probacijos galimybe nuteistajam bei bausmės tikslų pasiekimu be realaus bausmės atlikimo. Dėl to, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kuriais nepagrįstai siekiama BK 75 straipsnio nuostatų taikymo su tikslu apsaugoti šio nuteistojo asmenybės formavimąsi bei jo socialinius ryšius. Juolab, teisėjų kolegijos manymu, toks selektyvus ir neišsamus duomenų apie nuoteistojo asmenybę ir jo socialinius ryšius pateikimas negali lemti BK 75 straipsnio taikymo, o ir tokie duomenys turi būti vertinami neatsietai nuo visų kitų prieš tai aptartų duomenų, reikšmingų priimant sprendimą dėl nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bausmės atlikimas struktūrizuotoje aplinkoje, nustatyto režimo laikymasis, pataisos įstaigoje dirbančių asmenų teikiama pagalba nuteistajam yra reikalinga.
17. Kartu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir likusius apeliacinio skundo argumentus dėl galimo baudžiamojo įstatymo pažeidimo, skundžiamu nusprendžiu neteisėtai panaikinus ankstesniais teismų nuosprendžiais nuteistajam M. G. taikytą bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi skundžiamu nuosprendžiu šiam nuteistajam buvo paskirta nauja bausmė, subendrinta su ankstesne teismo nutartimi paskirta bausme, o BK 75 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę spręsti naujai paskirtos vykdymo atidėjimo klausimą. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodytos Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto, BPK 358, 362 straipsnių nuostatos yra skirtos taikyto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo tvarkai, kai nėra vykdomos atitinkamos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ar yra daromi administraciniai teisės pažeidimai.
Dėl bausmės atlikimo vietos parinkimo
18. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs nuteistajam M. G. laisvės atėmimo bausmę, nurodė ir jos atlikimo vietą, t. y. laisvės atėmimo bausmę šiam nuteistajam paskyrė atlikti atviroje kolonijoje. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojanti BK 50 straipsnio redakcija, reglamentuojanti terminuoto laisvės atėmimo bausmės skyrimą, nenumato teismui galimybės parinkti nuteistajam pataisos įstaigos rūšies. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose. Pagal BVK 21 straipsnį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdo pataisos įstaigos. To paties kodekso 65 straipsnyje įtvirtinta, jog į konkrečią pataisos įstaigą pagal Kalėjimų departamento nustatytą tvarką, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Tad šiuo atveju nuteistajam M. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą ir sąlygas turi teisę ir pareigą parinkti ir nustatyti tik pataisos įstaiga. Tuo tarpu teismas tokių įgaliojimų ir kompetencijos neturi. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai pasisakė dėl šiam nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,
nusprendžia:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu M. G. paskirtos bausmės subendrinimą su Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutartimi paskirta bausme ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutartimi ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu M. G. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutartimi paskirtos 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio trukmės laisvės atėmimo bausmės pridedant Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirtos 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, ir M. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam M. G. laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti atviroje kolonijoje.
Kitą Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.