Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Vytauto Norkūno ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. nuteistas pagal BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šią bausmę subendrinus su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą ir per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą, priteistas lėšas advokato pagalbai apmokėti ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Priteista iš K. P. ir L. B. solidariai Valstybinei ligonių kasai 643,2 Lt turtinei žalai, V. O. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 800 Lt išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti bei 48 Lt proceso išlaidų valstybei.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir L. B., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

K. P. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 14 d. apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini)., veikdamas bendrininkų grupėje su L. B., savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė ginčijamą savo teisę priversti V. O. išsikraustyti iš jam priklausančio gyvenamojo namo, įsibrovė į jam priklausantį ir V. O. išnuomotą namą, kuriame, užlaužęs nukentėjusiojo ranką, sudavė keturis smūgius į galvą ir pareikalavo per 24 valandas išsikraustyti iš jo namo, L. B. sudavus nukentėjusiajam smūgį į galvą, nežymiai sutrikdė V. O. sveikatą ir padarė jam didelę moralinę žalą.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį: K. P., pripažintam kaltu pagal BK 294 str. 2 d., paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., šią bausmę subendrinus su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Skunde prokuroras nurodo, kad K. P., būdamas teistas, naują apysunkį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino nuteistojo padarytos veikos pavojingumo: K. P. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, kurio metu sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, sugadino jo turtą, pažeidė būsto neliečiamybę, sutrikdė viešąją tvarką, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis neatlygino nei nukentėjusiajam, nei Valstybinei ligonių kasai padarytos žalos. Apeliantas daro išvadą, kad teismas neįvertino K. P. asmenybės pavojingumo, aplinkybės, kad jis, turėdamas galimybę taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, jokių išvadų nepadarė ir BK 41 str. numatyti bausmės paskyrimo tikslai jam nebuvo pasiekti, todėl nuteistajam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas turi būti panaikintas.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, subendrindamas skundžiamu ir ankstesniu nuosprendžiu K. P. paskirtas bausmes, turėjo taikyti ne BK 63 str., o BK 64 str. nuostatas, nes paskutinį nusikaltimą nuteistasis padarė neatlikęs Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

BK 75 str. 1 d. numato, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas tuo atveju, jeigu asmuo nuteisiamas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, ir jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 ,,Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą” 5 punkte išaiškinta, kad svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, teismas ypatingą dėmesį turi atkreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę, kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Šioje byloje teismas pripažino, kad nuteistajam K. P. bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Vienas pagrindinių skundo argumentų yra tas, kad teismas neįvertino K. P. padarytos veikos pavojingumo pobūdžio ir laipsnio, t. y. kad jis nuteistas už tyčinį apysunkį nusikaltimą, padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai, turtui, pažeidė asmens būsto neliečiamybę, viešąją tvarką, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Šis argumentas yra nepagrįstas. Teismas bausmės skyrimo motyvuose aiškiai nurodė, kad K. P. tiesiogine tyčia padarė apysunkį nusikaltimą. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas, aprašydamas nusikalstamos veikos padarymo būdą ir pasekmes, konstatavo, kad K. P. nusikalstamą veiką įvykdė, įsibraudamas į nukentėjusiajam išnuomotą namą, pavartodamas prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą ir padarydamas jam moralinę žalą. Prokuroras teigia, kad nuteistasis padarė nukentėjusiajam ir turtinę žalą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad prokuroro nutarimu tyrimas dėl nukentėjusiojo turto vagytės išskirtas į atskirą tyrimą nenustatytų asmenų atžvilgiu ( 2 t., 90-91 b. l. ). Nei K. P., nei kitas nuteistasis šioje byloje nebuvo kaltinami ir nebuvo nuteisti už turtinės žalos padarymą nukentėjusiajam V. O., kurio civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas. Prokuroras nurodo, kad nuteistasis nusikaltimą padarė sutrikdydamas viešąją tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimas yra BK 284 str. 1-2 d. numatyta nusikalstama veika, kurios objektyvieji požymiai skiriasi nuo savavaldžiavimo. Byloje tokie požymiai nenustatyti, viešosios tvarkos pažeidimas K. P. nebuvo inkriminuotas, todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad K. P. veikos pavojingumą didina tai, kad ji padaryta pažeidžiant viešąją tvarką. Be to, skunde neteisingai nurodoma, kad nustatyta tik nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes teismas nustatė ir K. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Vertinant nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos priežastis: K. P. atvyko prie jam priklausančio namo, iš kaimynų sužinojęs apie nukentėjusiojo niokojamą namą, ketindamas liepti nukentėjusiajam iš jo išsikraustyti, nes buvo suradęs namui pirkėją, ką patvirtina liudytojų D. Z., E. K. parodymai. Iš nuteistųjų parodymų, jog vienas jų – L. B. - prieš patenkant į namą telefonu kreipėsi į policiją, matyti, kad pas nukentėjusįjį jie vyko neketindami imtis fizinės prievartos ir tik įvykio metu, susiklosčius konfliktinėms aplinkybėms, atliko neteisėtus veiksmus. Tai rodo, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas buvo daugiau atsitiktinis negu sąmoningas ir iš anksto apgalvotas veiksmas.

Iš bylos įrodymų galima daryti išvadą, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas vertinant veiką pagal nuteistojo panaudoto smurto pobūdį ir veikos pasekmes nėra didelis. Dėl K. P. suduotų keturių smūgių nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jokių sunkesnių ilgalaikių pasekmių šis sužalojimas nesukėlė, nukentėjusysis taip pat patyrė moralinę žalą, kuri priteista iš nuteistųjų, turtinė žala jam nepadaryta.

Kitas skundo argumentas siejamas su tuo, kad teismas neįvertino K. P. asmenybės pavojingumo. Iš bylos matyti, kad nors K. P. praeityje ir buvo teistas du kartus, tačiau šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes yra atlikęs ir teistumai dėl šių nusikaltimų išnykę. Naują nusikalstamą veiką jis padarė po Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 18 d. nuosprendžio priėmimo, todėl turi ne tris, kaip nurodoma prokuroro skunde, o vieną neišnykusį teistumą. Prokuroras skunde teisingai nurodo, kad K. P. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau BK 75 str. nuostatos nedraudžia taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl ši aplinkybė negali besąlygiškai lemti bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo. Ankstesnės K. P. nusikalstamos veikos buvo susijusios su neteisėtu disponavimu šaunamuoju ginklu ir nusikaltimais nuosavybei. Jis nėra teistas už nusikaltimus valdymo tvarkai ar smurtinius nusikaltimus, todėl negalima tvirtinti, kad nusikaltimas, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo dėsninga jo gyvenimo būdo pasekmė. Nuteistasis sugebėjo pakankamai kritiškai įvertinti savo elgesį: prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas šią aplinkybę pripažino lengvinančia jo atsakomybę, teisminio nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiojo. Teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad šiuo metu susiformavę teigiami K. P. socialiniai ryšiai: jis dirba, darbovietės pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas gerai, turi šeimą, išlaiko du nepilnamečius vaikus. Šie ryšiai nutrūktų, nuteistajam realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbdamas galės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Įvertinus K. P. padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, darytina išvada, kad nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o teismo paskirtas BK 75 str. 1 d. numatytas maksimalus 3 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas ir teismo paskirti įpareigojimai leis kontroliuoti jo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, subendrindamas K. P. paskirtas bausmes, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pagrįstas. BK 64 str. nurodyta, kad tais atvejais, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 18 d. nuosprendžiu K. P. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. Naują nusikaltimą jis padarė 2006 m. gegužės 14 d., t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atsižvelgdamas į tai, teismas, subendrindamas dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, turėjo taikyti ne BK 63 str., o BK 64 str. nuostatas, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ( BPK 328 str. 1 p. ). Kadangi K. P. pagal naująjį nuosprendį paskirta bausmė didesnė už neatliktos bausmės dalį, todėl, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėtina ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

Iš skundo turinio matyti, kad prokuroras prašo sumažinti skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 294 str. 2 d. paskirtos bausmės dydį nuo 1 metų 1 mėnesio iki 1 metų, prie šios bausmės pridėti 4 mėnesius, t. y. 1 mėnesiu didesnę nei nuosprendžiu, neatliktos bausmės dalį ir skirti subendrintą 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri dydžiu 1 mėnesiu didesnė nei prokuroro prašomų subendrinti bausmių suma. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam pagal BK 294 str. 2 d. paskirta ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai neteisingos, o prokuroras nenurodo jokių motyvų, dėl kurių reikėtų švelninti nuteistajam paskirtą bausmę ir pridėti didesnę neatliktos bausmės dalį, be to, teisingai susumavus prokuroro prašomas skirti bausmes, galutinė bausmė būtų tokia pat, kaip ir paskirta nuosprendžiu, t. y. 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, apelianto prašymas keisti nuosprendžiu paskirtos ir galutinės subendrintos bausmės dydį netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., K. P. prie šiuo nuosprendžiu pagal BK 294 str. 2 d. paskirtos vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridėti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.