- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- e2-367-236/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02354-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- SIA „Ēku pārvaldīšanas serviss“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės SIA „Ēku pārvaldīšanas serviss“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5466-653/2018 pagal ieškovės SIA „Ēku pārvaldīšanas serviss“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo konkurso sąlygų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija vykdo viešąjį pirkimą „Vilniaus miesto Vakarinės 2 miesto dalies bendro naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr. 407700 (toliau – ir Pirkimas).
Šalies argumentai
2. Ieškovė SIA „Ēku pārvaldīšanas serviss“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti atsakovės vykdomo Pirkimo procedūras, o jei šis reikalavimas būtų atmestas – įpareigoti atsakovę atnaujinti pasiūlymų pateikimo terminą, iš naujo išnagrinėti ieškovės pretenziją bei pripažinti neteisėtais pretenzijoje ir ieškinyje nurodytas Pirkimo sąlygas ir jų paaiškinimus.
3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti atsakovės vykdomo Pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti Pirkimo sutarties. Nurodė, jog egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos ir jų taikymas nepažeistų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Ieškovė pažymėjo, jog prašo teismo nedelsiant spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą net ir tuo atveju, jei būtų nustatyti pateikto ieškinio trūkumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 31 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė jai 7 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
5. Teismas pažymėjo, kad pareikštas ieškinys ipso facto (liet. remiantis faktais, savaime) neturi sąlygoti viešo pirkimo procedūrų sustabdymo, atvirkščiai, tai turi būti išimtis, kurios taikymą ieškovas visuomet privalo tinkamai ir įtikinamai pagrįsti. Nagrinėjamu atveju Pirkimo objektas yra svarbus, turintis visuomeninę reikšmę, todėl pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistas viešasis interesas, ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai. Be to, įvertinus tai, kad ieškovė ginčija Pirkimo sąlygas, neatmestina galimybė, kad šalių ginčas gali būti išnagrinėtas iki Pirkimo sutarties sudarymo. Teismas pripažino, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali sukelti tam tikras neigiamas finansines pasekmes ieškovei, tačiau ji šias neigiamas pasekmes galėtų pašalinti kitu savo teisių gynimo būdu.
6. Taip pat teismas pažymėjo, jog ieškovės pateiktame ieškinyje nėra aiškiai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas – ieškovė nenurodė kokį konkretų perkančiosios organizacijos sprendimą siekia panaikinti ar pakeisti; ieškovės nurodyti reikalavimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 101 straipsnio 1 dalyje numatytų teisių gynimo būdų. Nesant aiškiai suformuluotų esminių ieškinio elementų, nėra pagrindo konstatuoti realios grėsmės pareiškėjos ginamoms teisėms ir interesams egzistavimo.
7. Teismas dėl nurodytų aplinkybių sprendė, kad ieškovei nustatytinas terminas pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė SIA „Ēku pārvaldīšanas serviss“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartį dalyje, kurioje atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Skundžiama teismo nutartis priimta itin formaliai įvertinus susiklosčiusią situaciją ir nesivadovaujant šiuo klausimu aktualia teismų praktika. Grėsmė būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo efektyviam įvykdymui yra akivaizdi, kadangi sudarius Pirkimo sutartį grįžti į prieš pažeidimą buvusią padėtį nebebūtų jokių galimybių. Tuo tarpu, teorinė galimybė ieškovei kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo nėra lygiavertė teisių gynimo priemonė.
8.2. Pirmosios instancijos teismas nutartyje neatsižvelgė į viešojo intereso sąžiningu tiekėjų varžymusi pažeidimo pasekmes, nors jis yra tiek pat svarbus, kaip ir visuomenės interesas Pirkimo objektu, bei turi būti ginamas.
8.3. Laikinųjų pasaugos priemonių netaikymas gali sąlygoti didelę žalą ir pačiai perkančiajai organizacijai, nes ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju ji turėtų sumokėti ne tik atlygį už jau suteiktas paslaugas, bet ir žalos atlyginimą ieškovei. Taip pat ji turėtų iš naujo organizuoti viešąjį pirkimą arba jai būtų paskirta alternatyvi sankcija – bauda.
8.4. Siekiamų įgyti paslaugų teikimas ginčo laikotarpiu gali būti užtikrintas sudarius laikiną sutartį dėl jų teikimo. Viešųjų pirkimų byloms nustatomi itin trumpi nagrinėjimo terminai, todėl tokie laikini suvaržymai netruktų nepateisinamai ilgą laiką.
Atsiliepimas
9. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
9.1. Teismuose jau ne kartą buvo sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šio tipo bylose ir buvo atsisakyta jas taikyti motyvuojant tuo, jog iš perkamų paslaugų spektro akivaizdu, kad jos yra būtinos užtikrinti tinkama bendrojo naudojimo teritorijų apsaugą Vilniaus mieste. Tai reiškia, jog perkamos paslaugos yra susijusios su visuomenės intereso tenkinimu.
9.2. Anksčiau galiojusios perkamų paslaugų sutarties terminas yra pasibaigęs ir nėra galimybės jo pratęsti. Paslaugų teikimas negali būti užtikrintas trumpalaikėmis sutartimis, nes pagal savo vertę, joms sudaryti viešieji pirkimai turėtų būti skelbiami kas savaitę ir tai tik iki būtų pasiekta maksimali įstatyme numatyta suma.
Motyvuojamoji dalis
9.3. Net ir sudarius Pirkimo sutartį, o vėliau ieškovės ieškinį pripažinus pagrįstu, ateityje nebūtų sudėtinga ją nutraukti arba sutrumpinti jos terminą ir ieškovė galėtų dalyvauti naujame tokių paslaugų pirkime.
9.4. Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas – ieškovė praleido terminą pretenzijai ikiteisminėje ginčo stadijoje pareikšti. Taip pat neegzistuoja jokia žala, kurią ieškovė patirtų nesustabdžius Pirkimo procedūrų.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straispnis).
11. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieškovės SIA „Ēku pārvaldīšanas serviss“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų byloje, yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl rašytinių paaiškinimų
12. Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio (atskirojo) skundo teisinis ir faktinis pagrindas, kurį draudžiama keisti (pildyti) pasibaigus procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė 2019 m. sausio 30 d., jau pasibaigus atskirojo skundo pateikimo terminui, pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kurie pagal savo turinį laikytini atskirojo skundo papildymu. Atsižvelgęs į tai apeliacinės instancijos teismas ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaujantis CPK 423⁷ straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas viešųjų pirkimų bylose be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat gali taikyti viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, ir kitas sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones. Viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgdamas į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1645-381/2015).
14. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija vykdo viešąjį pirkimą „Vilniaus miesto Vakarinės 2 miesto dalies bendro naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugos“. Ieškovė nesutiko su atsakovės paskelbtomis Pirkimo sąlygomis, taip pat jų paaiškinimais, dėl ko kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, be kita ko, ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Pirkimo objektas yra svarbus visuomenei, o jo nenupirkus būtų pažeistas viešasis interesas, ekonomiškumo, efektyvumo, ir proporcingumo principai. Taip pat teismas pažymėjo, jog ieškovė pradiniame ieškinyje nėra tinkamai suformulavusi ieškinio pagrindo ir dalyko. Dėl šių priežasčių teismas ieškovės prašymą atmetė. Atskirajame skunde ieškovė su tokia teismo pozicija nesutinka bei prašo sustabdyti Pirkimo procedūras.
15. Įvertinęs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas toliau šioje nutartyje pasisakys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų – preliminaraus ieškinio pagrįstumo bei grėsmės būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimo nagrinėjamu atveju.
16. Sprendžiant dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo teismas pažymi, kad ieškovė neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti – ieškinio pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą pateikė patikslintą ieškinį, kuriame iš naujo apibrėžė ieškinio pagrindą bei suformulavo dalyką. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinį priėmė taip pripažindamas, kad jo forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus. Ieškovė su pradiniu ieškiniu taip pat yra pateikusi ir jos argumentus pagrindžiančius įrodymus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovės patikslintas ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Tuo tarpu atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos šiam klausimui aktualios aplinkybės, yra ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas ir teismas dėl jų pasisakys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.
17. Teismas viešųjų pirkimų bylose, vertindamas antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumą ar pasunkėjimą, be kita ko turi vadovautis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (liet. iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 nurodė, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.) ar išsaugoti neteisėtai sudarytą viešojo pirkimo sandorį, turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būtų išleidžiamos neracionaliai. Viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą (neretai terminas nuo ieškinio padavimo iki kasacinio teismo procesinio sprendimo paskelbimo trunka apie metus). Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (liet. be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones motyvuodamas iš esmės tik aplinkybe, kad Pirkimas yra susijęs su visuomenės (viešuoju) interesu ir dėl to, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, prioritetas turi būti taikomas viešojo intereso apsaugai. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija nesutinka. Akivaizdu, jog visi viešieji pirkimai yra susiję su viešuoju interesu, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad tokio pobūdžio bylose negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Kaip matyti iš aukščiau paminėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, viešųjų pirkimų bylose konkuruoja du viešieji interesai – tiek viešasis interesas pirkimo objektu, tiek ir viešasis interesas sąžiningu teikėjų varžymusi. Ir kaip teisingai savo atskirajame skunde nurodė ieškovė – nei vienas iš šių interesų neturi pirmenybės prieš kitą. Šiuo atveju byloje nėra jokių realių įrodymų, jog sustabdžius Pirkimo procedūras Pirkimo objektas visuomenei negalėtų būti suteiktas laikinų paslaugų teikimo sutarčių pagalba. Atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai apie anksčiau vykdytos paslaugų sutarties pasibaigimą bei negalėjimą sudaryti trumpalaikių paslaugų pirkimo sutarčių nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Be to, pati atsakovė nepaaiškino, kas ir kokiu pagrindu šiuo metu teikia jai Perkamas paslaugas. Tai reiškia, kad galimybė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kilti realiai žalai visuomenei nebuvo įrodyta. Tuo tarpu, netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau ieškovės ieškinio reikalavimus vėliau patenkinus, žala jos atžvilgiu yra labai tikėtina, kadangi pagrindinis jos tikslas yra dalyvauti Pirkime, jį laimėti bei vykdyti paslaugų teikimo sutartį. Skundžiamoje nutartyje teismo nurodyta galimybė ieškovei ginti savo teises pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo nelaikytina lygiaverte priemone ieškovės siekiamiems tikslams šioje byloje.
20. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje, kurioje atsisakyta taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįsta, dėl ko naikintina ir šis klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės SIA „Ēku pārvaldīšanas serviss“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas – atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigotina sustabdyti viešojo pirkimo „Vilniaus miesto Vakarinės 2 miesto dalies bendro naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr. 407700, procedūras ir nesudaryti viešojo pirkimo sutarties su Pirkimo laimėtoja.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės SIA „Ēku pārvaldīšanas serviss“ prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones patenkinti.
Įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (juridinio asmens kodas 188710061) sustabdyti viešojo pirkimo „Vilniaus miesto Vakarinės 2 miesto dalies bendro naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr. 407700, procedūras ir nesudaryti viešojo pirkimo sutarties su pirkimo laimėtoja.