Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-05-07 · Administracinė byla Nr. P-146-90-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-07
Bylos Nr.
P-146-90-12
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas
J. P.
Atsakovas
Vadovybės apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P146-90/2012Procesinio sprendimo kategorija 80.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. P. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A39-117/2009 pagal pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas J. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (I t., b. l. 2-3), prašydamas: 1) panaikinti Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vadovybės apsaugos departamentas, Departamentas, atsakovas) 2007 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. PK-407; 2) grąžinti jį į Vadovybės apsaugos departamento Asmenų apsaugos skyriaus vyresniojo asmens sargybinio pareigas; 3) priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį. Skunde nurodė, kad Vadovybės apsaugos departamento direktorius, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 37 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 ,,Dėl Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarkos” ir atsižvelgdamas į 2007 m. rugpjūčio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-111, 2007 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. PK-407 „Dėl Asmenų apsaugos skyriaus vyriausiojo asmens sargybinio J. P. atleidimo iš vidaus tarnybos” (toliau – ir ginčijamas įsakymas) atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos. Ginčijamame Įsakyme nenurodyti konkretūs pareiškėjo veiksmai, dėl kurių jis buvo atleistas iš tarnybos, šis įsakymas yra grindžiamas vien tarnybinio patikrinimo išvada, su kurios turiniu pareiškėjas nebuvo supažindintas. Ginčijamas įsakymas taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi jis nepagrįstas leistinais ir įstatymo tvarka surinktais įrodymais, nenurodyti ir nepateikti kokie nors faktai ir argumentai dėl pareiškėjo netinkamai atliktų ar neatliktų veiksmų. Ginčijamas įsakymas grindžiamas vien tarnybinio patikrinimo išvadą pasirašiusio pareigūno (ar pareigūnų) asmenine, subjektyvia, objektyviais duomenimis nepagrįsta nuomone. Nekonkretus šio įsakymo turinys užkerta kelią pareiškėjui žinoti, kokių taisyklių jis nesilaikė, kokių pareigų neįvykdė, todėl jis neturi galimybės tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų. Pareiškėjui taip pat nebuvo suteikta galimybė pateikti darbdaviui kokius nors paaiškinimus ir įrodymus. Be to, pareiškėjas nurodė, kad nuo 2007 m. rugpjūčio 21 d. sirgo, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo 2007 m. rugpjūčio 22 d. atleisti jį iš tarnybos.

Atsiliepimas

Atsakovas Vadovybės apsaugos departamentas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 31-34) paaiškino, kad 2007 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas Nr. PK-407 buvo priimtas remiantis patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-111, kuri buvo parengta remiantis tarnybinio patikrinimo Nr. TTM-33 metu surinkta medžiaga, įrodančia, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Atlikdami tarnybinį patikrinimą, Departamento pareigūnai susipažino su ikiteisminio tyrimo Nr. 14-1-2325-07 medžiaga dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kurioje pareiškėjas yra pripažintas įtariamuoju. Departamento atliktame tarnybiniame patikrinime Nr. TTM-33 ir jo išvadoje Nr. TT-111 buvo panaudoti ikiteisminio tyrimo duomenys. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-111 buvo įslaptinta, jai buvo suteikta slaptumo žyma „Riboto naudojimo, ISS”. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 177 straipsniu, Departamentas privalo gauti prokuroro leidimą pateikti tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-111 ir tarnybinio patikrinimo Nr. TTM-33 medžiagą. Departamento specialioji ekspertų komisija 2007 m. gruodžio 27 d. protokolu Nr. 1VD-12(RN), atsižvelgdama į Vilniaus miesto apylinkės prokuroro R. Juodžio 2007 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. K.2-1130, pasiūlė išslaptinti tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-111 ir tarnybinio patikrinimo Nr. TTM-33 metu surinktą medžiagą. Departamento direktoriaus sprendimu minėti dokumentai buvo išslaptinti 2008 m. sausio 2 d. Dėl minėtų priežasčių iki dokumentų išslaptinimo Departamentas negalėjo pateikti detalios informacijos apie aplinkybes, nustatytas tarnybinio patikrinimo metu, ir negalėjo nurodyti įvykio liudytojų. Pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t. y. kai pareigūnas savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Tarnybinio patikrinimo metu įvertinus visus gautus įrodymus, nustatyta, kad Departamento pareigūnas J. P., ne tarnybos metu būdamas neblaivus ir ginkluotas bei įsiveldamas į konfliktą su restorano „Amatininkų užeiga” darbuotojais, elgdamasis agresyviai ir įžūliai, prašomas išeiti iš restorano virtuvės patalpų ir nevykdydamas šio nurodymo, įžeidinėdamas policijos pareigūnus ir grasindamas jiems atleidimu iš darbo, priešindamasis sulaikymui, tyčia pažeidė Vadovybės departamento etikos taisyklių 6 punkto reikalavimus. Būdamas neblaivus ir demonstratyviai nešiodamas vardinį ginklą, pareiškėjas taip pat pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Atsakovo nuomone, skundo teiginys, kad ligos metu Departamentas neturėjo teisinio pagrindo atleisti pareiškėjo iš vidaus tarnybos, yra nepagrįstas. Pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t. y. kai pareigūnas savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statuto 56 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog, esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytam pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas. Taigi, esant šiam pagrindui, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų laikotarpiu.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino skundą: atsisakė antro ir trečio skundo reikalavimų, o pirmą reikalavimą suformulavo taip – pakeisti Vadovybės apsaugos departamento 2007 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. PK-407, atleidimo pagrindu nurodant paties pareiškėjo prašymą (I t., b. l. 110-116).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 21 d. sprendimu (I t., b. l. 118-121) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, jog, atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 14 d. J. P., baigęs tarnybą apie 20 val., grįžo į Vilnių. 2007 m. rugpjūčio 15 d. po vidurnakčio neblaivus jis kartu su nenustatytu asmeniu atvyko į kavinę „Amatininkų užeiga“, esančią Didžioji g. 19, Vilniuje. Kavinės darbuotojai pastebėjo, kad pareiškėjas turi ginklą, kuris matėsi pro prasegtą švarką. Apie 5 val. 30 min. jis nusileido į minėtos kavinės virtuvės patalpas, kur išsitraukęs ginklą be jokios priežasties grasino virėjui J. V., po to liepė jam pakelti rankas ir klauptis. J. V. pasilenkus, pasigirdo šūvis. Jam bandant pabėgti, pareiškėjas vijosi ir iššovė dar keletą kartų. J. V. įbėgus į pagalbines patalpas ir pasislėpus, J. P. atėjo iš paskos. Tada J. V. pavyko sučiupti pareiškėją už rankos ir išmušti ginklą. Atvykus policijos pareigūnams, kurie girdėjo šūvius, J. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į 3-jį policijos komisariatą. Vežamas į komisariatą, jis necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo pareigūnus, priešinosi jiems ir triukšmavo. Policijos komisariate jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,68 promilės). Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Vadovybės apsaugos departamento etikos taisyklių 6 punktą, nustatantį, kad Departamento pareigūnas privalo: gerbti asmenį, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; savo elgesiu ugdyti visuomenės pasitikėjimą Departamentu ir Departamento pareigūnais; pagarbiai ir mandagiai bendrauti su žmonėmis, būti kantrus, punktualus, nuolat rūpintis savo elgesiu, drausme, kultūra, vadovautis visuotinai priimtomis teisės normomis. Būdamas neblaivus ir demonstratyviai nešiodamas vardinį ginklą, pareiškėjas taip pat pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Teismas nurodė, jog Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei jis savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Vadovaujantis Statuto 2 straipsnio 7 dalimi, pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Atleidimas iš vidaus tarnybos pripažintinas teisėtu tik nustačius, kokie konkrečiai pareigūno veiksmai buvo atleidimo pagrindas, kad pareigūnas kaltas dėl tų veiksmų, kad ši veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūno. Įvertinęs liudytojų parodymus ir kitus byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas įvykdė veiksmus, nurodytus tarnybinio patikrinimo išvadoje. Šie kalti, tyčiniai pareiškėjo veiksmai aiškiai kertasi su visuomenėje priimtomis moralės normomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus pareigūno J. P. ne tarnybos metu atliktus kaltus veiksmus, akivaizdžiai žeminančius vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir ją kompromituojančius, atsakovas pagrįstai įvertino kaip pareigūno vardo pažeminimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 10 ir 11 punktai numato, kad tuo atveju, kai nustatoma pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių jį atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, nuobaudos skyrimo procedūra yra vykdoma jos nesustabdant. Teismas pažymėjo, kad J. P. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti ir viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau jo veiksmus, nurodytus tarnybinio patikrinimo išvadoje, galima atriboti nuo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl atsakovas pagrįstai pasinaudojo paminėtomis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos nuostatomis. Statuto 55 straipsnyje nurodyta, kad pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu (Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktai). Prašymas pateikiamas vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymo atleisti jį iš pareigų minėto straipsnio tvarka ir terminais padavęs vadovui nebuvo, todėl nėra pagrindo panaikinti ginčijamą įsakymą ir pakeisti atleidimo pagrindą.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (I t., b. l. 126-130) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, taip pat prašė sustabdyti administracinės bylos pagal apeliacinį skundą nagrinėjimą ir ištirti, ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 10 ir 11 punktų nuostatos neprieštarauja Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 7 daliai. Nurodė, kad Statuto 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog, esant duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas pagal Tvarką, kurią nustato vidaus reikalų ministras. Vidaus tarnybos statute taip pat numatyta, jog, jei paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tik jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama (Statuto 26 str. 7 d.). Tuo tarpu Tvarkos 10 ir 11 punktai, kuriais vadovavosi teismas, numato, jog tuo atveju, kai nustatoma pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių jį atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, nuobaudos skyrimo procedūra yra vykdoma, jos nesustabdant. Pareiškėjo nuomone, palyginus nurodytas Vidaus tarnybos statuto ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos nuostatas, matyti, kad jos tarpusavyje konkuruoja, todėl nagrinėjamu atveju teismas turėjo vadovautis Statuto, o ne Tvarkos nuostatomis. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą, Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo teisėjo 2007 m. spalio 10 d. nutartimi jam nuo 2007 m. gruodžio 13 d. iki 2008 m. vasario 13 d. buvo atliekama teismo psichologijos ekspertizė. Ekspertizė buvo paskirta siekiant nustatyti, kas galėjo įtakoti tokį pareiškėjo elgesį. Atlikus ekspertizę, buvo nustatyta tikimybė, jog pareiškėjui 2007 m. rugpjūčio 15 d. apie 6 val. išsivystė trumpalaikis praeinantis psichikos sutrikimas – patologinė intoksikacija alkoholiu arba psichomotorinis paroksizmas, dėl kurio jis galėjo nesuvokti baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo pavojingumo ir valdyti savo veiksmus. Ši ekspertų išvada leidžia teigti, jog pareiškėjo veiksmuose tarnybinio nusižengimo padarymo metu tyčios, kaip subjekto valios išraiškos, nebuvo, nes jis laikinai negalėjo valdyti savo veiksmų. Be to, Statuto 26 straipsnyje, numatančiame pažeidimus, už kuriuos pareigūnas gali būti iš karto atleistas iš vidaus tarnybos, nėra minimas poelgis, kuriuo pažeminamas pareigūno vardas. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuriuo grindžiamas ginčijamas atsakovo įsakymas, numato tik atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus. Tuo tarpu tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnis, pagal kurio nuostatas pareigūno, pažeminusio pareigūno vardą, atleidimas iš tarnybos galimas tik tuomet, kai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam per paskutinius 12 mėnesių tokios nuobaudos nebuvo taikytos, todėl nebuvo teisinio pagrindo atleisti jį iš tarnybos.

Atsiliepimas

Atsakovas Vadovybės apsaugos departamentas prašė palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą (I t., b. l. 135-140) grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodė, kad Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnis aiškiai ir nedviprasmiškai išskiria keletą savarankiškų atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindų, iš jų – „jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą” ir “jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos”. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad asmens atleidimas iš vidaus tarnybos, jei šis savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, yra savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, nesusijęs su tarnybine nuobauda – atleidimu iš vidaus tarnybos. Pareiškėjo apeliaciniame skunde minima ekspertų išvada yra tikimybinė, ekspertai vienareikšmiškai nepatvirtino trumpalaikio psichikos sutrikimo fakto. Be to, išvada nepaneigia tos aplinkybės, kad pareiškėjas dar iki konflikto kavinės virtuvės patalpose, gerokai anksčiau nei 6 valandą (t. y. dar iki tariamai galimos patologinės intoksikacijos būsenos) savo elgesiu pažemino pareigūno vardą šiais veiksmais: 1) ne tarnybos metu, būdamas ginkluotas, vartojo alkoholinius gėrimus; 2) pažeidė šaunamojo ginklo nešiojimo taisykles; 3) įžūliai elgėsi su kavinės „Amatininkų užeiga“ darbuotojais. Atsakovo nuomone, neblaivus, ginkluotas pareigūnas, vartojantis alkoholinius gėrimus viešoje vietoje ir įžūliai besielgiantis su kitais asmenimis, neabejotinai akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituoja.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 22 d. nutartimi (I t., b. l. 163-168) pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, jog, remiantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 7 dalimi, paaiškėjus, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Atleidimą iš vidaus tarnybos, jei paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, numato Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punktas. Tuo tarpu pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą). Teismas pažymėjo, kad tai savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos pareiškėjui nebuvo paskirta, todėl Statuto 26 straipsnio 7 dalies nuostatos jam neturėjo būti taikomos. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą nėra susijęs su nagrinėjama byla, todėl atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 111 str. 2 d. 1 p.).

Byloje nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 15 d. po vidurnakčio pareiškėjas, būdamas girtas, kavinėje „Amatininkų užeiga“, esančioje Didžiojoje g. 19, Vilniuje, ginklu be priežasties grasino virėjui, liepė jam klauptis ir iškelti rankas. Kavinės patalpose šaudė iš pistoleto. Atvykus policijos pareigūnams, pareiškėjas juos įžeidinėjo, keikėsi, neklausė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžė, kad pareiškėjas buvo vidaus tarnybos pareigūnas, todėl pirmosios instancijos teismas priėjo teisingos išvados, jog tokie pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą. Be to, pareiškėjas, girtas nešiodamasis šaunamąjį ginklą ir patalpose šaudydamas iš jo, pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

Teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos administracinis teismas nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė ir tinkamai įvertino. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoje nurodyta, jog nėra duomenų, kad pareiškėjui iki 2007 m. rugpjūčio 15 d. buvo diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas. Ekspertizės išvadoje konstatuota tik tikimybė, kad pareiškėjui 2007 m. rugpjūčio 15 d. apie 6 val. išsivystė trumpalaikis praeinantis psichikos sutrikimas – patologinė intoksikacija alkoholiu. Tačiau tikėtina ekspertizės išvada nėra pakankamas įrodymas, kad 2007 m. rugpjūčio 15 d. apie 6 val. pareiškėjui išsivystė trumpalaikis praeinantis psichikos sutrikimas. Be to, byloje nustatyta, kad į kavinę „Amatininkų užeiga“ pareiškėjas su šaunamuoju ginklu atėjo anksčiau, jau būdamas girtas. Toks pareiškėjo poelgis prieštarauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatoms. Įstatymo ignoravimas akivaizdžiai žemina pareigūno vardą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuoti pareiškėjo veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti kaip žeminantys pareigūno vardą, todėl pirmosios instancijos teismas priėjo teisingos išvados, jog pareiškėjas buvo pagrįstai atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą už pareigūno vardo pažeminimą.

V.

Pareiškėjas J. P. 2012 m. sausio 23 d. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą (II t., b. l. 1-10) atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A39-117/2009, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu (naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu).

Šalies argumentai

Prašyme nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 14-1-02325-07 buvo nustatytos aplinkybės, kad J. P. 2007 m. rugpjūčio 15 d. po vidurnakčio kavinėje „Amatininkų užeiga“, esančioje Didžiojoje g. 19, Vilniuje, ginklu be priežasties grasinimo virėjui, kavinės patalpose šaudymo iš pistoleto, policijos pareigūnų įžeidinėjimo, keikimosi, neklausymo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų metu, dėl ko šie veiksmai buvo pripažinti akivaizdžiai žeminančiais vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei žeminančiais pareigūno vardą, buvo ūmaus trumpalaikio psichikos sveikatos sutrikimo – patologinės intoksikacijos alkoholiu būsenoje paranoidinio asmenybės sutrikimo fone, dėl kurios negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Dėl J. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktuose, 284 straipsnio 1 dalyje 2009 m. balandžio 8 d. Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras R. Juodis ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 14-1-2325-07 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės psichiatrijos komisijos ekspertizės aktas Nr. 82TPK-37 surašytas 2009 m. sausio 9 d. ir į 2009 m. sausio 13 d. teismo posėdį pateiktas nebuvo, kadangi jo nei teismas, nei pareiškėjas neturėjo. Taigi, teismų sprendimų užbaigtoje administracinėje byloje priėmimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad pareiškėjas veiksmus, kurie pripažinti žeminančiais pareigūno vardą, atliko jų nesuvokdamas ir negalėdamas jų valdyti (būdamas nepakaltinamumo būsenoje). Esminis elementas, suponuojantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto atleidimo iš tarnybos pagrindo taikymą, yra kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme tai yra bylai reikšminga aplinkybė, kurią būtina nustatyti. Atleidimas iš vidaus tarnybos pripažintinas teisėtu tik nustačius, kokie konkrečiai pareigūno veiksmai buvo atleidimo pagrindas, ar pareigūnas kaltas dėl tų veiksmų, ar ši veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūno. Atsižvelgdamas į tai, kad jo veiksmai, dėl kurių jis pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą, dėl nustatytos aplinkybės – šių veiksmų nesuvokimo ir negalėjimo jų valdyti – negali būti pripažinti kaltais veiksmais, pareiškėjas mano, jog sprendimas šiuo požiūriu negali būti teisėtas. Tai sudaro teisinį pagrindą priimtų sprendimų peržiūrėjimui dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Prašyme taip pat nurodo, kad 2011 m. spalio 21 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. N438-1734/2011 pagal J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 7 d. nutarties, apeliacinį skundą patenkino ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2009 m. gegužės 14 d. nutarimą J. P. administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas konstatavo, kad, išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti neabejotinai išvadai, kokiu metu ir koks konkretus neblaivumo laipsnis buvo nustatytas J. P., ar tuo metu jis buvo nepakaltinamumo būsenoje. Nepakanka konstatuoti, kad kažkuriuo abstrakčiu momentu asmuo, turėdamas su savimi ginklą, vartojo alkoholį ir apgirto, nenurodant konkretaus girtumo laipsnio. Byloje nėra įrodymų, kad J. P., iki sutrinkant psichikai, buvo neblaivus nešiodamas ginklą, ir koks neblaivumo laipsnis tuo metu jam galėjo būti nustatytas. Be to, ekspertų išvadoje konstatuota, jog patologinė intoksikacija alkoholiu gali trukti nuo kelių minučių iki 5 valandų. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 82TPK-37 nurodyta, kad praėjus 17 valandų po sulaikymo, J. P. buvo somnolencijos būsenoje, dezorientuotas laike ir vietoje, depresiškas, apsunkinto, formalaus kontakto, sulėtinto mąstymo, kas leidžia įtarti, kad tokią jo būseną sukėlė ne vien alkoholinė intoksikacija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Procesą atnaujinti atsisakytina.

Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

ABTĮ 156 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1485 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.) 1 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas, o 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose, pateiktas pagrindų sąrašas yra baigtinis. Pareiškėjas prašo atnaujinti bylos procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Šiame punkte yra nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, būtina nustatyti, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo ir procesinio sprendimo priėmimo metu; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. P15-60/2006, Nr. P6-169/2007, Nr. P556-68/2008, Nr. P525-222/2009, Nr. P858-43/2010, kt.).

Pareiškėjas kaip naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę iš esmės įvardija tai, jog ekspertizės aktais buvo nustatyta, kad jis 2007 m. rugpjūčio 15 d. po vidurnakčio kavinėje „Amatininkų užeiga“, esančioje Didžiojoje g. 19, Vilniuje, ginklu be priežasties grasinimo virėjui, kavinės patalpose šaudymo iš pistoleto, policijos pareigūnų įžeidinėjimo, keikimosi, neklausymo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų metu buvo ūmaus trumpalaikio psichikos sveikatos sutrikimo – patologinės intoksikacijos alkoholiu būsenoje paranoidinio asmenybės sutrikimo fone, dėl kurios negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

Pareiškėjo nurodytas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės psichiatrijos komisijos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 82TPK-37 buvo surašytas 2009 m. sausio 9 d. (II t., b. l. 35-50). Atsižvelgdamas į šį ekspertizės aktą ir vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras 2009 m. balandžio 8 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 14-1-2325-07 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl J. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktuose, 284 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2011 m. spalio 21 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. N438-1734/2011, patenkino J. P. apeliacinį skundą ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2009 m. gegužės 14 d. nutarimą J. P. administracinio teisės pažeidimo byloje. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies turinio matyti, kad teismas priimtą procesinį sprendimą grindė iš esmės vien tuo, kad J. P. veikoje nėra subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio – kaltės. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs byloje esančius įrodymus – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus I teismo psichiatrijos komisijos 2008 m. vasario 13 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 78TPK-400 ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės teismo psichiatrijos komisijos 2009 m. sausio 9 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 82TPK-37, kuriuose užfiksuota, kad J. P. jam inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu buvo ūmaus trumpalaikio psichikos veiklos sutrikimo – patologinės intoksikacijos alkoholiu būsenoje paranoidinio asmenybės sutrikimo fone, dėl kurios negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

Tokiu būdu pareiškėjas kildina ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą iš dokumentų (ekspertizės aktų), kurie buvo priimti atitinkamai 2008 m. vasario 13 d. ir 2009 m. sausio 9 d. Pažymėtina, kad apie Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus I teismo psichiatrijos komisijos 2008 m. vasario 13 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 78TPK-400 pareiškėjui buvo žinoma jau nagrinėjant administracinę bylą Nr. A39-117/2009, kurios procesą prašoma atnaujinti. Dar daugiau, pareiškėjo atstovas pateikė šio akto kopiją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2009 m. sausio 13 d. posėdyje, ir ji teismo protokoline nutartimi buvo prijungta prie bylos (I t., b. l. 149-156, 159-162). Tuo tarpu apie Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės teismo psichiatrijos komisijos 2009 m. sausio 9 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 82TPK-37 pareiškėjui tapo žinoma 2009 m. sausio 20 d. (II t., b. l. 34). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas tik 2012 m. sausio 23 d. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A39-117/2009, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 1 dalimi, akivaizdu, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą tokiam prašymui paduoti. Pareiškėjas neprašo atnaujinti jam praleistą prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą ir nenurodo jokių objektyviai svarbių priežasčių, kurios įtakojo termino praleidimą. Be to, pažymėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalimi, šiuo atveju nėra būtinos sąlygos praleistam terminui atnaujinti, kadangi pareiškėjo prašymas paduotas vėliau nei po vienerių metų nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 22 d. nutarties įsiteisėjimo dienos.

ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, vadovaudamasi ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija nenagrinėja iš esmės, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo prasme.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo prašymas yra netenkinamas, ir procesą administracinėje byloje Nr. A39-117/2009 atnaujinti atsisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo J. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A39-117/2009 pagal pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas