Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui V. Ž., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl servituto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. individuali įmonė parengė siūlomo nustatyti servituto planą M 1:5000 tarp žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., ir advokatė Stanislova Staniukynienė V. Ž. išsiuntė pasiūlymą išspręsti servituto nustatymo klausimą notariškai patvirtinta sutartimi. Tačiau iki šios dienos atsakymo iš V. Ž. ieškovas negavo. Todėl ieškovas prašo nustatyti servitutą, nes jo nenustačius, neįmanoma jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą naudoti pagal paskirtį. Ieškovas sutinka atsakovui išmokėti vienkartinę išmoką - servituto užimamo žemės ploto vidutinės vertės dydžio kompensaciją. Atsakovui priklausančio žemės sklypo vidutinė vertė 2018-01-01 buvo 7960 Eurų. Iš to seka, kad 1 kv. m vertė - 0,20 eurų (7960:39838), o 20 kv. m vertė - 4,00 Eurai (0,20 X 20). Ieškovas sutinka mokėti 40,00 Eurų vienkartinę kompensaciją.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas be pateisinamų priežasčių per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas, esant ieškovo prašymui ieškinyje priima sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos rašytiniai duomenys (pašto kvitas, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraišai, ištrauka iš Marijampolės savivaldybės Šunskų seniūnijos Mokolų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Marijampolės apskrities viršininko 2000-03-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-09-24 dovanojimo sutartis, žemės sklypo planas, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2018-01-10 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), pranešimas V. Ž., vidutinės rinkos vertės paieška pagal unikalų numerį, siūlomo nustatyti servituto planas M 1:5000, parengtas M. K. individualios įmonės) patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 8,4786 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Mokolų k.v., esantis (duomenys neskelbtini), kurį jam 2015-09-24 padovanojo motina B. J. G.. Ieškovas negali sklypu naudoti pagal paskirtį, nes prie jo nėra suprojektuotas privažiavimas.

Ieškovas dėl privažiavimo į jam priklausantį žemės sklypą 2017 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių, kuris nustatė, kad Mokolų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas 4 m bendro naudojimo kelias, besiribojantis su žemės sklypu proj. Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), asmeninio ūkio teritorija bei žemės sklypais, kurių proj. Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir proj. Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiuo keliu ieškovas gali privažiuoti iki savo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kampo, tačiau patekti į sklypą galima tik susitarus dėl servituto nustatymo su gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkais, kadangi atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kelias nepažymėtas kaip bendro naudojimo kelias. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl galimybės nustatyti servitutą notariškai patvirtinta sutartimi, tačiau iš atsakovo negavo jokio atsakymo.

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nustatant servitutą svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015, 2016 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016). Reikalavimą nustatyti servitutą reiškiančiam ieškovui tenka pareiga įrodyti suvaržymų atsakovo nuosavybės teisėms taikymo būtinybę (CPK 178 straipsnis). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose: 2005 04 04, bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2007 06 11, byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2009 04 03, byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 06 22, byloje Nr. 3K-3-283/2010 ir kt.).

Pagal ieškovo byloje pateiktus įrodymus spręstina, kad ieškovas neturi galimybės patekti į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą, trečiasis asmuo prašomam nustatyti servitutui neprieštarauja, ir geriausiai šalių interesų pusiausvyros principą užtikrins būtent ieškovo siūlomas nustatyti servitutas.

Dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančio daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, kuris reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, nustatant kompensaciją už nustatomą servitutą turi būti atsižvelgta į sekančias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju prašomas nustatyti servitutas yra neterminuotas, nustatomas kelio servitutas važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku, dėl ko atsakovas praranda realią galimybę tinkamai (pagal paskirtį) naudotis 20 kvadratinių metrų žemės sklypo dalimi, jis patirs subjektyvaus pobūdžio nepatogumus, kas lemia žemės sklypo savininko suvaržymus. Vadovaujantis vidutinės rinkos vertės pažyma, ieškovas paskaičiavo vienkartinę kompensaciją, kuri už 20 kvadratinių metų ploto ginčo žemės sklypo dalį lygi 4 Eur, tačiau ieškovas sutinka mokėti 40 Eur vienkartinę kompensaciją. Teismas sprendžia, kad kompensacijos suma yra nedidelė, tačiau ir atsakovo patiriami suvaržymai nebus dideli, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 40 Eur dydžio vienkartinė kompensacija.

Tokiu būdu ieškovo ieškinys tenkintinas ir nustatytinas atsakovui V. Ž. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Mokolų k.v., registruotame Nekilnojamojo turto registre įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 0.0020 ha dalyje kelio servitutas važiuoti transporto priemonėms ir naudotis kaip pėsčiųjų taku, tarnaujantis žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Mokolų k.v., Nekilnojamojo turto registre registruotam įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) pagal M. K. individualios įmonės 2018-03-01 parengtą servituto planą M1:5000 ir priteistina iš ieškovo V. G. 40 Eur vienkartinė kompensacija atsakovui V. Ž..

Ieškovas už pateiktą ieškinį sumokėjo žyminį mokestį ir galimai turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau ieškiniu ieškovas neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas byloje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsniu, 14 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti atsakovui V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Mokolų k.v., registruotame Nekilnojamojo turto registre įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), 0.0020 ha dalyje kelio servitutą važiuoti transporto priemonėms ir naudotis kaip pėsčiųjų taku, tarnaujantį žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Mokolų k.v., Nekilnojamojo turto registre registruotam įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) pagal M. K. individualios įmonės 2018-03-01 parengtą servituto planą M1:5000.

Priteisti iš ieškovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 40 Eur (keturiasdešimt eurų) vienkartinę kompensaciją atsakovui V. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas ir trečiasis asmuo turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.