- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-03
- Bylos Nr.
- 2-1596/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- L. B.
- Ieškovas
- E. A.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. B. komercinės firmos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m.spalio 5 d. nutarties dalies, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – piniginių lėšų areštas, civilinėje byloje Nr. B2-3059-153/2009, pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovui L. B. komercinei firmai dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas E. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą atsakovui L. B. komercinei firmai, administratoriumi skirti UAB ,,Verslo konsultantai“, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų pagal su juo sudarytas nuomos sutartis. Atsakovo skola ieškovui yra 17 023,76 Lt. Ieškovas nurodė, kad, jo žiniomis, atsakovas neatsiskaito ir su kitais kreditoriais.
Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 5 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo atsakovo L. B. komercinės firmos nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, esančius pas atsakovą ir /arba trečiuosius asmenis, sustabdė išieškojimą vykdymo procese, uždraudė perduoti įmonės turtą kitiems asmenims. Teismas taip pat pareikalavo iš atsakovo ir kitų asmenų pateikti duomenis, reikalingus klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti. Teismas, nurodęs, kad atsakovo įmonės savininkas neįvykdė Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pateikti teismui įstatymo nurodytus įmonės finansinės atskaitomybės bei kitus dokumentus, reikalingus įvertinti įmonės turtą bei bankroto bylai iškelti, sprendė, kad yra tikslinga surinkti reikalingus bankroto bylai iškelti dokumentus ir imtis priemonių užtikrinti kreditorių teises bankroto byloje – taikyti įmonės turtui laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai rodo, jog atsakovui buvo pranešta, kad skolos negrąžinimo atveju ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Duomenų, kad atsakovas sumokėjo skolą, teismui nepateikta. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad visų duomenų apie atsakovo finansinę-turtinę padėtį, įmonės kreditorius, teismas neturi, sprendė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ateityje gali nelikti atsakovo turto, reikalingo bankroto procedūrai atlikti ir kreditorių skoloms padengti, todėl taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Atsakovas L. B. komercinė firma atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nutarties dalį, kuria pritaikytas piniginių lėšų areštas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė piniginių lėšų areštą ir taip pažeidė CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytą normą dėl laikinųjų apsaugos priemonių mąsto bei ekonomiškumo principą, nes ieškovo reikalaujama suma yra tik 17 023,76 Lt, o nutartimi areštuotas visas atsakovo nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bei piniginės lėšos. Tuo tarpu atsakovo kito turto yra pakankamai patenkinti ieškinio reikalavimą. Atsakovas vykdo veiklą (mašinų pervežimas, jų pirkimas, pardavimas), todėl reikia mokėti mokesčius, darbuotojams atlyginimus. Be piniginių lėšų veikla įmonėje negalės būti vykdoma, nebus mokami mokesčiai, darbo užmokestis. Išnagrinėjus bylą, gali paaiškėti, kad atsakovas yra mokus, ir bankroto byla nebus iškelta.
Ieškovas atsiliepimo į atskirąjį skundą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje (CPK 338 str.) nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus teisės aktas – Įmonių bankroto įstatymas. Bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo (ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.).
Bankroto proceso paskirtis yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei visiškai ar iš dalies likviduojant skolų naštą ir taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Bankroto bylos esmė – bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių gynimas, sudarant sąlygas visiems kreditoriams maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto byloje ypatumas yra tas, kad jos taikomos ne tik pareiškimą padavusių, bet ir kitų įmonės kreditorių reikalavimams užtikrinti.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas E. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui L. B. komercinei firmai ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis paminėtomis bendromis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklėmis ir siekdamas apsaugoti tiek ieškovo, tiek kitų atsakovo kreditorių interesus, pagrįstai areštavo atsakovo L. B. turtą. Kaip numatyta ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 22 d. nutartimi L. B. komercinei įmonei iškėlė bankroto bylą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Ši nutartis nebuvo apskųsta, todėl yra įsiteisėjusi.
Remdamasi nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.