- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-11
- Bylos Nr.
- 2-2904-375/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-25622-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Poderienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- R. S.
Procesinio dokumento kategorijos: 2.4.1.1.; 2.4.1.3.; 3.2.6.1.;3.2.8.3.;
2016 m.spalio 11 d.
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. S., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovui, Valstybės įmonės Turto bankas atstovui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotiems R. S., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas bei pagal suinteresuoto asmens R. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti praliginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog I. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) , mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po brolio R. A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Pareiškimas grindžiamas tuo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos dėdė, o jos mamos I. Z. brolis R.as A. S.. Mamai ir dėdei nuosavybės teise priklausė po ½ dalį namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) Kaune. Šį turtą jie paveldėjo po jų mamos (pareiškėjos senelės) M. S. mirties. R.ui A. S. mirus atsirado palikimas. Dėdė nebuvo sudaręs testamento ir po jo mirties notarui nebuvo paduoti pareiškimai apie palikimo priėmimą. Palikimą priėmė jo sesuo , pareiškėjos mama I. Z. - ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Ji pradėjo valdyti visą namų valdą (duomenys neskelbtini) Kaune, įskaitant ir R.ui A. S. priklausančius daiktus bei įrangą. Namų valda buvo bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atidalinta nebuvo. Dėl to nebuvo sudaromos ir atskiros sutartys su komunalinių paslaugų tiekėjais atskirai su dėde ir mama. Taip elektros energijos, dujų pirkimo – pardavimo sutartys buvo sudarytos vien tik su I. Z.. Jos vardu 1996-03-15 sudaryta sutartis dėl vandens tiekimo ir nuotekų valymo tvarkymo su UAB“ Kauno vandenys“. Už šias paslaugas mokėjo tik I. Z.. R.o A. S. vardu 2010-09-28 sudaryta sutartis su UAB „Švara“ dėl komunalinių atliekų tvarkymo. Nors sutartys dėl elektros, dujų, vandens tiekimo buvo sudarytos tik mamos vardu, tačiau minėtomis paslaugomis naudojosi ir dėdė, o tokiomis paslaugomis kaip elektros tiekimas jis naudojosi daugiau nei mama : dėdė turėjo automobilį, kurį ne tik laikė, bet ir dažnai remontuodavo viename iš namų valdos esančių garažų. Remonto darbai vyko ir vakarais ir jiems atlikti buvo naudoti ir elektriniai įrankiai. Po dėdės mirties mama pradėjo valdyti ir dėdės turto dalį. Ji nuolat gyveno namų valdoje (duomenys neskelbtini) Kaune, naudojosi dėdės turėtais baldais bei namų apyvokos daiktais bei kitu turtu. Taip pat ji vykdė su minėtu turtu susijusias prievoles, mokėjo mokesčius paslaugų tiekėjams AB „Lesto“, AB „Lietuvos dujos“. Ji rūpinosi viso namo šildymu, įskaitant ir velionio dalį, - namas šildomas kietu kuru ir dujomis. (duomenys neskelbtini) I. Z. mirė ir vienintelė jos turto paveldėtoja yra pareiškėja.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas palieka spręsti teismo nužiūra.
Atsiliepimas
Atsiliepime (1 t. 131, 132 b.l.) nurodė, kad 2015-03-13 priimtu LR Vyriausybės nutarimu Nr.259 buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis valstybei perduotino (taip pat valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą vykdo Turto bankas. 2015-07-07 Turto bankas kreipėsi į Kauno miesto 12-ąjį notarų biurą, prašydamas išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą , tačiau liudijimas iki šiol nėra išduotas. Turto bankas yra pradėjęs, bet nebaigęs palikėjo R.o A. S. palikimo perėjimo valstybei procedūros. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Šiuo atveju palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jeigu pareiškėjos pareiškimas būtų atmestas. Turto bankas neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį I. Z. paliktojo turto priėmimą valdyti. Jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad I. Z. priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą valdyti, Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštarauja.
Atsiliepimas
Atsiliepime (1 t. 138, 139 b.l.) nurodė, jog iki 2016-03-16 VMI nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei bei neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių, kad I. Z. priėmė palikimą po brolio R.o A. S. mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Suinteresuotas asmuo R. S. su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti bei pratęsti jam terminą palikimui priimti po tėvo R.o A. S. mirties.
Atsiliepime ( 1 t. 147, 148 b.l.) nurodė, kad iš paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimo matyti, kad pareiškėja, kurios mama yra ketvirtos eilės įstatyminė įpėdinė, gali paveldėti tik tada, kai nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Tokiu būdu esant pirmos eilės įpėdiniui ( kuriuo suinteresuotas asmuo ir yra) apskritai ketvirtos eilės įpėdinių paveldėjimas nėra galimas.
Šio ginčo atveju susiklostė esktraordinariniai santykiai, kurie turi reikšmės pačios situacijos įvertinimui. Jo tėvo mirties aplinkybės nėra įprastos, todėl paveldėjimo santykių atsiradimas per 3 mėnesių laikotarpį šioje situacijoje buvo neįmanomas. Tėvas iš dalies buvo asocialus asmuo, turintis priklausomybę alkoholiui. 2014m. prieš Naujuosius metus jis išėjo iš namų ir dingo. Rastas buvo svetimame bute (duomenys neskelbtini)miręs. Tėvas buvo palaidotas kaip neatpažintas asmuo, todėl nei jis pats, nei pareiškėjos mama I. Z. nežinojo apie jo mirtį. Dėl mirties fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir 2014 m. kovo pabaigoje jis buvo pakviestas atpažinti tėvą iš nuotraukų. Tokiu būdu tik 2014 m. kovo pabaigoje sužinojo, kad tėvas mirė, o pareiškėjos mama sužinojo dar vėliau. Medicininis mirties liudijimas buvo išduotas (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas – (duomenys neskelbtini), prieš tai renkant visus reikalingus jo išdavimui dokumentus. Tokiu būdu tik (duomenys neskelbtini) buvo išduotas dokumentas, kurį galėjo pateikti notarui, kaip patvirtinantį palikėjo mirties faktą , tuo tarpu palikimo priėmimo terminas jau buvo pasibaigęs. Akivaizdu, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių, objektyviai susiklosčiusių priežasčių.
Šalies argumentai
Pareiškėja su suinteresuoto asmens R. S. prašymu pratęsti terminą palikimui priimti nesutinka ( 2 t. 19-23 b.l.).
Nesutikimą grindžia tuo, jog suinteresuotas asmuo savo prašymą grindžia tuo, kad jis ,esą, nežinojo apie tėvo mirtį ir apie tai sužinojo tik 2014 m. kovo pabaigoje, kai vykstant ikiteisminiam tyrimui buvo pakviestas atpažinti iš nuotraukų. Palikimas atsirado mirties momentu – (duomenys neskelbtini), tačiau R. S. su prašymu prailginti terminą palikimui priimti į teismą kreipėsi tik 2016 m. balandžio mėnesį t.y. praėjus daugiau kaip 27 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo momento. (duomenys neskelbtini) turėdamas išduotą tėvo mirties liudijimą nesikreipė dėl palikimo priėmimo nei į notarą, nei į teismą. Suinteresuotas asmuo tėvo palikimu visiškai nesirūpino, kaip nesirūpino tėvu ir jam gyvam esant. R.o A. S. mirties liudijime nurodyta, kad įrašas apie jo mirtį mirties metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad palikėjo mirties faktas oficialiai įregistruotas dar (duomenys neskelbtini) t.y. kai terminas palikimui priimti dar nebuvo pasibaigęs.
Teismų praktikoje svarbios priežastys suprantamos kaip išimtinės, neįprastos aplinkybės. R. S. nurodomos faktinės aplinkybės nepripažintinos svarbiomis ir nesudaro pagrindo pratęsti daugiau kaip 2 metus praleisto termino palikimui priimti. Tam, kad įvyktų turo savininko pasikeitimas palikimas turi būti priimamas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdiniui aktyviais veiksmais per 3 mėnesius neišreiškus valios priimti palikimą atsiranda paveldėjimo teisė kitos eilės įpėdiniams. R. S. daugiau kaip 2 metus neatliko jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti, todėl dabartinis jo prašymas vertintinas tik kaip ankstesnės nuomonės ir valios pasikeitimas. Šis prašymas negali būti tenkintinas ir dėl to, kad po R.o A. S. mirties palikimą priėmė jo sesuo I. Z. – ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Ji mirė (duomenys neskelbtini) ir pareiškėja yra vienintelė jos turto paveldėtoja.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas , Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepimuose į R. S. prašymą nurodė, kad jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą R.o A. S. palikimui priimti, tai institucijos tokio prašymo patenkinimui neprieštaraus.
2016-09-20 pareiškėja ir suinteresuotas asmuo R. S. pateikė teismui prašymą patvirtinti tarp jų sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos J. K. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas , tvirtintina šalių pateikta taikos sutartis ir byla dalyje dėl suinteresuoto asmens R. S. prašymo pratęsti terminą palikimui priimti nutrauktina.
Nustatyta, jog (duomenys neskelbtini)miręs R.as A. S. yra pareiškėjos dėdė - jos mamos I. Z. brolis. R.as A. S. ir I. Z. abu buvo namų valdos adresu (duomenys neskelbtini) Kaune bendraturčiai, namų valdą paveldėję lygiomis dalimis 1998-12-15 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu ( 1 t. 11-13, 15 b.l.). Mirusiojo vardu yra registruota transporto priemonė MAZDA 323, v.n (duomenys neskelbtini) ( 1 t. 10 b.l.). Pareiškėjos mama I. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja priėmė palikimą kreipdamasi į notarų biurą ( 1 t. 16 b.l.). 2015-01-09 pareiškėjai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikimą, atsiradusį po mamos I. Z. mirties ( 1 t. 17-025 b.l.).Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, kurį I. Z. galėjo paveldėti kaip ketvirtos eilės įpėdinė, pareiškėja ir kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jos mama po brolio mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti ( CPK 445 str.). I. Z. buvo sudariusi sutartį su UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ dėl gamtinių dujų tiekimo į namą (duomenys neskelbtini) Kaune ( 1 t. 27 b.l.), su AB ESTO dėl elektros energijos tiekimo ( 1 t. 30 b.l.). Kaip rodo į bylą pateiktos sąskaitos, po brolio mirties I. Z. mokėjo už visam namui tiekiamą elektros energiją ir už dujas (1 t. 82, 83 b.l., 2 t. 49, 50 b.l.).
Suinteresuotas asmuo R. S. yra mirusiojo sūnus. Jo tėvas R.as A. S. buvo rastas negyvas (duomenys neskelbtini) ir palaidotas kaip nežinomas asmuo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta mirusiojo tapatybė. 2014-04-15 R. S. kreipėsi dėl civilinės būklės akto ištaisymo ir (duomenys neskelbtini)išvados pagrindu mirties įraše pakeisti mirusiojo duomenys iš Nežinomas vyras į R.as A. S. (2 t. 64, 65 b.l.). Mirties liudijimas buvo išduotas (duomenys neskelbtini) ( 1 t. 149 b.l.). R.as A. S. testamento sudaręs nebuvo ( 1 t. 9 b.l.), o R. S. dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė.
2015-07-07 VĮ Turto bankas kreipėsi į Kauno miesto 12-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo valstybei į R.ui A. S. prikausį nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini) Kaune ( 1 t. 46 b.l.).
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui - į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą ( t.y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui apreiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str.2 d.). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 str. 1 d. nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu ( valdo, naudoja, ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.;). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.
Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog jos mama I. Z. po savo brolio R.o A. S. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti patvirtina byloje pateikti įrodymai. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad sutartys su komunalinių paslaugų tiekėjas (elektros energijos, dujų, vandens ) buvo sudarytos pareiškėjos mamos I. Z. vardu. Abiems bendraturčiams priklausanti namų valda atidalinta nebuvo, paslaugos buvo tiekiamos visam namui ir , kaip nustatyta iš liudytojų A. Z. bei B. J. parodymų, pareiškėjos mama viena mokėjo už visai namų valdai teikiamas komunalines paslaugas jos broliui tiek esant gyvam, tiek ir po mirties. Liudytojas A. Z. patvirtino, kad I. Z. po brolio R.o A. S. mirties tvarkė jam priklausančią namų valdos dalį, rūpinosi namo šildymu, jį išvalė ir prižiūrėjo. CPK 178, 186, 185 str.).
Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjos mama I. Z. po savo brolio R.o A. S. mirties turtą valdė, naudojo , prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu t.y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Suinteresuotas asmuo R. S. 2016-09-14 pasirašytoje taikos sutartyje taip pat pripažįsta faktą, kad I. Z. priėmė palikimą , atsiradusį po brolio mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas ( CK 5.50, 5.51 str., CPK 442 str. 1p., 444 str. 2 d. 8 p., 446 - 448 str.).
Suinteresuotas asmuo sudarė taikos sutartį su pareiškėja, kurioje sutarė, kad jis pripažįsta juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. Z. priėmė palikimą , atsiradusį po R.o A. S. mirties ir atsisako visų savo teisių į palikimą, o pareiškėja jam išmoka 16 000 Eurų kompensaciją per 45 kalendorines dienas nuo teismo procesinio dokumento, patvirtinančio kaip nustatytą šios sutarties antrame punkte nurodytą faktą, įsiteisėjimo dienos. Teismui pateikta tvirtinti taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimtina ir tvirtintina, o civilinė byla dalyje dėl R. S. reikalavimų pratęsti terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jo tėvo R.o A. S. mirties, nutrauktina (CPK 42 str.2 d., 293 str. 4 p.).
Taikos sutartyje šalys raštu patvirtino, kad joms taikos sutarties sudarymo, jos patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, nurodytos LR Civilinio kodekso 6.983 str. , 6.985 str. ir LR Civilinio proceso kodekso 293 str. 5 p., 294 str. 2 d. t.y., kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, šalims yra žinomos.
Taikos sutartimi šalys sutarė, kad visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas jos prisiima sau ir jų viena iš kitos nereikalauja, o išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šalys apmoka lygiomis, todėl iš šalių priteistina po 10 Eur pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 94 str. 2 d.).
Tenkintinas taikos sutarties 6 p. išreikštas prašymas grąžinti šalims 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio ir joms grąžintina po 31 Eur žyminio mokesčio ( CPK 87 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259,260, 263-270 , 448 str. teismas nuspren dž i a:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. Z. a.k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po brolio R.o A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. .
Juridinę reikšmę turtintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Patvirtinti pareiškėjos J. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens R. S. a.k. (duomenys neskelbtini) žemiau nurodytomis sąlygomis:
R. S. atsisako 2016-04-17 prašymo, pareikšto Kauno apylinkės teisme, pratęsti jam praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti po tėvo R.o A. S. , mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Tuo pačiu R. S. atsisako visų savo teisių į mirusio tėvo R.o A. S. palikimą;R. S. pripažįsta faktą, kad I. Z. a.k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po brolio R.o A. S. a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.Šalys prašo teismo laikyti nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą , kad I. Z. a.k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po brolio R.o A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Tuo pačiu šalys prašo teismo tvirtinti jų sudarytą taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą Nr.2-2904-375/2016.R. S. atsisakius teisių į R.o A. S. palikimą ir teismui laikant nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. Z. a.k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po brolio R.o A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti, J. K. sumokės R. S. 16 000 Eur ( šešiolika tūkstančių eurų) dydžio kompensaciją. Kompensacija bus sumokėta pinigus pervedant į R. S. nurodytą banko sąskaitą ne vėliau kaip per 45 (keturiasdešimt penkias) kalendorines dienas nuo teismo procesinio dokumento, patvirtinančio kaip nustatytą šios sutarties antrame punkte nurodytą faktą, įsiteisėjimo dienos. Šalys sutaria, kad visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas jos prisiima sau ir tokių išlaidų atlyginimo viena iš kitos nereikalauja. Išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu byloje šalys apmoka lygiomis dalimis.
Civilinę bylą dalyje dėl suinteresuoto asmens R. S. prašymo pratęsti jam praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti po tėvo R.o A. S. mirties (duomenys neskelbtini) nutraukti.
Priteisti iš pareiškėjos J. K. ir R. S. po 10 Eur (dešimt eurų) pašto išlaidų valstybės naudai.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos grąžinti pareiškėjai J. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 31 Eur ( trisdešimt vieną eurą) ir suinteresuotam asmeniui R. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 31 Eur ( trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.