- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-21
- Bylos Nr.
- eI2-17414-422/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04625-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Asta Urbonienė, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- V. F.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Astos Urbonienės, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. F. (toliau – Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, Atsakovas) 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 25S176581 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo priimti sprendimą dėl Pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Skunde nurodė, kad Pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Teigė, kad tarp trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ir Pareiškėjo 2025 m. sausio 21 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 3310 (toliau – Darbo sutartis), kuria Pareiškėjas įdarbintas suvirintoju.
Nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2025 m. liepos 23 d. nutraukė Darbo sutartį.
Pažymėjo, kad 2025 m. liepos 31 d. Pareiškėjas pateikė prašymą (toliau – Prašymas) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijai (toliau – Komisija), kuriuo prašė: 1) priteisti 10 278,00 Eur (bruto) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 22 d. iki 2025 m. liepos 16 d.; 2) priteisti 10 278,00 Eur netesybų; 3) pripažinti, kad darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai; 4) išreikalauti iš darbdavio darbo laiko apskaitos žiniaraščius, įsakymus dėl komandiruočių, darbo užmokesčio apskaičiavimo lapelius; 5) priteisti 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į Komisiją dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad Migracijos departamentas 2025 m. rugpjūčio 7 d. Pareiškėjo atžvilgiu priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2027 m. sausio 2 d., nes nutraukta Darbo sutartis su asmeniu.
Paaiškino, jog jis nesutinka su Sprendimu, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) sprendimas nutraukti Darbo sutartį yra apskųstas Komisijai.
Taip pat pažymėjo, kad Sprendimas yra tinkamai nemotyvuotas. Iš Sprendimo turinio yra aišku tik tai, kad Atsakovas laikosi pozicijos, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvoje turi būti panaikintas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ĮUTP, Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Tačiau, Atsakovas nesiaiškino, ar Darbo sutarties nutraukimas yra apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjo įsitikinimu, dėl nurodytų priežasčių Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Sprendimas neatitinka aiškumo reikalavimų, yra nepagrįstas ir nėra tiek motyvuotas, jog būtų aišku, kokiu pagrindu leidimas laikinai gyventi panaikintas.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas atsiliepimu į Pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas darbo UAB (duomenys neskelbtini) pagrindu.
Paaiškino, kad Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių teisinės padėties kontrolę, nustatė, kad Pareiškėjas iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo atleistas 2025 m. liepos 23 d., jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse Pareiškėjas nedirba.
Pažymėjo, kad, Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Migracijos departamento nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis.
Akcentavo, kad nesutinka su Pareiškėjo skundo teiginiais, kad Pareiškėjo atleidimo iš UAB (duomenys neskelbtini) apskundimas sudarė pagrindą nepriimti Sprendimo. Pareiškėjas savo skunde neginčija, kad jis iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo atleistas (duomenys neskelbtini), jokiose kitose Lietuvos Respublikos nedirba, todėl Pareiškėjas nepaneigia, kad yra imperatyvūs ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindai. Paaiškėjus Sprendimu nustatytoms aplinkybėms, Migracijos departamentas taikė imperatyvias Įstatymo nuostatas. Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės jų netaikyti.
Taip pat pažymėjo, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas jo darbdaviui įsipareigojus Pareiškėjui mokėti 1 525 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Tiek Pareiškėjo skundo teiginiai, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) duomenys patvirtina, kad nustatyto dydžio mėnesinis darbo užmokestis Pareiškėjui nebuvo mokamas, todėl, Pareiškėjas turėjo pareigą kreiptis dėl naujo leidimo gyventi išdavimo, tačiau to nedarė. Taip pat Pareiškėjas, neatitikdamas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų (Pareiškėjo darbdaviui nemokant 1 525 Eur darbo užmokesčio) negalėjo turėti teisėto lūkesčio išsaugoti leidimą laikinai gyventi.
Procesiniai dokumentai trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) įteikti ir apie teismo posėdį jis informuotas tinkamai. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) savo pozicijos į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2025 m. rugpjūčio 7 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 25S176581, kuriuo Pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, 2024 m. rugpjūčio 9 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Minėtame prašyme nurodytas darbdavys – UAB (duomenys neskelbtini); profesija – (duomenys neskelbtini); numatomas darbo užmokestis – 1 525 Eur. Kartu pateiktas tarpininkavimo raštas Nr. 20240829-164793.
2025 m. sausio 2 d. Pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (teisinis pagrindas – UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Į bylą pateiktais Sodros duomenimis nustatyta, jog Pareiškėją su UAB „(duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) siejo darbo santykiai. Bylos duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini), tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutartį su Pareiškėju, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), nutraukė (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. L. 2025 m. liepos 23 d. įsakymas „Dėl darbo sutarties nutraukimo“). Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse Pareiškėjas šiuo metu nedirba.
2025 m. liepos 31 d. Pareiškėjas pateikė prašymą Komisijai, prašydamas: 1) priteisti 10 278,00 Eur (bruto) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); 2) priteisti 10 278,00 Eur netesybų; 3) pripažinti, kad darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai; 4) išreikalauti iš darbdavio darbo laiko apskaitos žiniaraščius, įsakymus dėl komandiruočių, darbo užmokesčio apskaičiavimo lapelius; 5) priteisti 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į Komisiją dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.
2025 m. rugpjūčio 7 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2027 m. sausio 2 d., tuo pagrindu, kad UAB (duomenys neskelbtini) su Pareiškėju 2025 m. liepos 23 d. nutraukė darbo sutartį; jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse jis šiuo metu nedirba.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, 2025 m. spalio 15 d. bylą nagrinėjantis teismas kreipėsi į Komisiją, prašydamas pateikti duomenis apie Komisijos priimtą sprendimą (darbo byla Nr. APS-114-18302/2025).
Iš Komisijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad Komisija 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. DGKS-6670, priimtu darbo byloje Nr. APS-114-18302/2025, atmetė Pareiškėjo Prašymą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo kaip nepagrįstą.
Duomenų apie tai, kad Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu, pareiškė ieškinį, byloje nėra. Dėl to susijusių prašymų bylą nagrinėjančiam teismui nepareiškė, tik jo atstovas informavo, jog pranešimas apie ginčo nagrinėjimą Komisijoje pareiškėjui buvo atsiųstas elektroniniu paštu, tačiau pareiškėjas su pranešimu susipažino tik po to, kai ginčas Komisijoje buvo išnagrinėtas, todėl apie ginčo nagrinėjimo laiką jam nebuvo žinoma. Tačiau minėtos aplinkybės netrukdo teismui vertinti skundžiamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir pasisakyti dėl faktinių aplinkybių, kurios egzistavo Sprendimo priėmimo metu, teisinio reglamentavimo kontekste.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja ĮUTP. Šiame įstatyme nustatyta užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarka ir kiti užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimai. Taip pat reglamentuotos Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygos ir tvarka.
Vadovaujantis ĮUTP 28 straipsnio 4 dalimi, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.
ĮUTP 44 straipsnio 3–6 dalyse nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas. Tačiau kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbo santykius Lietuvos Respublikoje, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.
ĮUTP 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai. ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Aptartos teisės aktų nuostatos reiškia, kad būtent Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo ir panaikinimo minėtų nuostatų numatytais pagrindais. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamo ginčo atveju Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė jam įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.
Bylos duomenimis, Migracijos departamentas, patikrinęs Sodros duomenis, nustatė, kad Pareiškėjas 2025 m. liepos 23 d. buvo atleistas iš UAB (duomenys neskelbtini) ir kad jokioje kitoje įmonėje Lietuvos Respublikoje nedirba.
Pažymėtina, kad ĮUTP įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, ĮUTP nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Kaip jau nurodyta ginčijamame Sprendime, Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias ĮUTP imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ir nustatyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju Atsakovas turėjo pareigą panaikinti Pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Sprendime buvo konstatuota, kad Pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu ĮUTP nustatytu pagrindu, t. y. darbo sutartis su Pareiškėju nutraukta.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, jis privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022, LVAT 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022, LVAT 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024).
Iš nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad aplinkybių, jog UAB (duomenys neskelbtini) nutraukė darbo sutartį su Pareiškėju ir kad jis darbo sutarties nutraukimo laikotarpiu neturėjo bedarbio statuso, darbo sutarties nutraukimo laikotarpiu nesikreipė į Migracijos departamentą dėl darbdavio pakeitimo, nustatymas buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti Pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Be to, kaip teisingai pažymėjo Migracijos departamentas, iš bylos medžiagos nustatyta, kad Pareiškėjas negavo jo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio, todėl Pareiškėjas turėjo pareigą kreiptis dėl naujo leidimo gyventi išdavimo, tačiau to nedarė (ĮUTP 40 straipsnio 5 dalis).
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, Migracijos departamentas, vadovaudamasis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Sprendimu panaikino Pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka ĮUTP reikalavimus. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus ĮUTP keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti ĮUTP numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose (žr. LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014).
Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisijos pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. M. M. tarnybinis pranešimas, reikalavimas atvykti į darbo vietą, reikalavimas pasiaiškinti, pranešimas dėl darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo, įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo, patvirtina nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pagrindžiančių, kad Pareiškėjas pažeidė iš ĮUTP kylančias prievoles.
Apibendrinus darytina išvada, kad Atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes Sprendimo priėmimo metu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta Pareiškėjo individuali situacija), todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra teisinio ir faktinio pagrindo Atsakovo Sprendimą naikinti, todėl Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. F. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.