Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Šilalės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. K., viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje :

D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 178 str. 2d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. G. 2013 m. sausio mėnesio pabaigoje, konkreti data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 16 val. 30 min. Šilalės r., Laukuvos sen., Požerės k., išstūmęs langą, įsibrovė į S. M. priklausantį statomą pramogų centrą, iš kur pagrobė 25 metrų ilgio elektros kabelio NYM-J3x1,5, kurio vieno metro kaina sudaro 1,9196 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. M. 47, 99 Lt litų turtinę žalą.

Kaltinamasis D. G. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis sausio pabaigoje susitikęs su M. R. ir D. G., visi nutarė eiti pažiūrėti į statomą pramogų namą . D. G. pirmas įlipo per langą, o tada įlipo ir jis su M. R.. Būnant namo viduje ,D. G. sugalvojo padraskyti laidus. Jie visi draskė laidus be priežasties, neatskiria kokie ten buvo laidai, ar elektros , ar ne. Po to, praėjus keletui dienų, jis vienas ėjo sutvarkyti laidų, nes laidai buvo nutysę ir matėsi pro langą, o betvarkant kilo mintis pavogti. Jis pavogė 24-25 metrus laidų, kuriuos parsinešė rankomis, o ne vežė su rogėmis. Jis tų laidų ilgį išmatavo kojomis, todėl ir sako, kad pagrobė tik 24-25 metrus laidų.Tai buvo elektros laidai, tik nežino kiek kvadratų.

Nukentėjusysis S. M. parodė, kad 2013 m. vasario 1 d. sužinojo apie vagystę, kai atvykęs apžiūrėti savo statomą pramogų centrą pamatė įstumtą langelį, matėsi pėdos, antrame aukšte per visą pastatą laidai, kurie buvo gofruotame vamzdyje, buvo nupjauti. Tai buvo elektros, televizijos, interneto, priešgaisrinės instaliacijos kabeliai. Nukarusių laidų pro langą negalėjo matytis, nes už langų yra balkonai, kurie užstoja vaizdą. Žalos padarymo sąmatą darė įmonė „ Elvaradas“ , kuri name ir suvedinėjo elektros laidus. Dvi jo pateiktos sąmatos skiriasi tik 7 centais. Kadangi jam dėl laidų vagystės ir jų sugadinimo padaryta bendra 21139,04Lt žala, todėl jis ir prašo ją pritiesti iš jo tėvų. Jis negali iš nuotraukos pasakyti, kokio skerspjūvio( kvadratų) laidas yra rastas pas kaltinamąjį.

Įstatyminė atstovė L. G. paaiškino, kad matė kiek laidų sūnus parsinešė, kurie buvo pamesti prie namo, tačiau nežinojo, kad jie iš S. M. sodybos. Ji nekreipė dėmesio į laidus, nes vaikams buvo leista išvalyti sudegusį kaimynų Laugmenų namą, todėl galvojo, kad sūnus parsinešė laidus iš nugriauto namo.

Liudytojas M. R. parodė, kad jie visi trys susitiko prie ežero ir vakare šiaip sugalvojo nueiti į pastatą. Pro langą įlindo D. G., o paskui jie įlindo pro kitą jo atidarytą langą. Būdami pastate jie sugalvojo plėšyti laidus. Nežino kodėl laidus plėšė nuo lubų, tikslo juo pagrobti neturėjo. Tą vakarą laidų iš namų neišsinešė. Laidų pardavime su D. G. nedalyvavo. Negirdėjo, kad kaltinamasis būtų sakęs, kad nuplėšus laidus juos parduos metalo laužyne. Jam D. G. sakė, kad buvo atvažiavęs išsivežti laidus su rogėmis.

Liudytojas D. G. parodė, kad jis išstūmė langą, po to atidarė kitą langą ir D. G. bei M. R. sulipo į pastatą. Visi apžiūrėjo pastatą, į antrą aukštą nusinešė sėdynes ir sėdėjo, ugnies nekūrė. Po to D. G. pasiūlė ką nors išplėšti, nes norėjo laidus parduoti į metalo laužą. Visi trys laidus plėšė, bet daugiausiai Dainius, nes norėjo parduoti į metalo laužą. Po laidų plėšimo jie visi išėjo, tačiau nei jis nei kiti laidų neišsinešė. Tik po kiek laiko, jam susitikus su Dainiumi, pastarasis pasakė, kad jis buvo nuėjęs į namą ir su rogėmis parsivežė laidus, tačiau kiek laidų jis parsivežė, nesakė.

Iš 2013-03-01 įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 9-12 ) matyti, kad įvykio vieta yra Požerės k. Šilalės r. S. M. priklausančiame, statomame pramogų centre, kur išdraskyta elektros instaliacija,

Iš lokalinių sąmatų (b.l. 16, 137) matyti, kad pagrobtų ir sugadintų daiktų vertė iš esmės skiriasi, o bendras žalos dydis skiriasi tik 7cnt.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų (b. l. 24-27, 71-74 )matyti, kad M. R., D. G. parodė S. M. pastatą, langelį, pro kurį pateko, koridorių, kur nutraukė laidus.

Iš reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo (b.l. 58)matyti, kad kaltinamasis pateikė pareigūnams 13,50m. ilgio baltos spalvos trijų gyslų kabelio galą, kurį apžiūrint buvo nustatyta, kad tai elektros kabelis (b.l. 59-60).

Kaip matyti, kaltinamasis D. G. kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta iš dalies ir nurodo, kad jis kartu su kitais draugais įlindę pro langą į pastatą plėšė nuo lubų įvairius kabelius, o po keletą dienų atėjęs vienas įlindo į namą ir betvarkydamas nutįsusius laidus sugalvojo dalį jų pagrobti. Jis pagrobė apie 24- 25 m. elektros laido. Dalį laido jis atidavė policijos pareigūnams . Kad iš viso buvo pagrobęs 25 m. laido, tai jis nurodo dėl to, jog pagrobęs laidą jis jo ilgį išmatavo žingsniais. Nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu. Kaltinamasis teigia, kad jis antrą kartą lįsdamas į namą pro langą neturėjo tikslo pagrobti kabelius, o tik norėjo sutvarkyti nutysusius laidus, kad pro langus nukentėjusysis jų nematytų. Tačiau iš liudytojų D. G. parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad kaltinamasis sakė, jog nuplėštus laidus jis ketina parduoti ir žino kas tuos laidus supirkinėja. Teismas laiko, kad nelogiškas yra kaltinamojo aiškinimas , kad jis lindo į namą tikslu sutvarkyti laidus, kad jie nesimatytų, nes jam to daryti nebuvo jokio reikalo, tai yra, ar tie laidai per langą matysis ar nesimatys, kaltinamajam nuo to, kad jis pagrobė juos, nebūtų buvę geriau. Be to, ir nukentėjusysis aiškina, kad laidai per langą negalėjo matytis, nes langus užstoja balkonai. Kaip matyti iš nuotraukų, tikrai antrame aukšte yra balkonai, kurie užstoja langus. Visos šios aplinkybės paneigia kaltinamojo nelogiškus paaiškinimus, kad jis tik būdamas namo viduje ir tvarkydamas nutysusius laidus sugalvojo pagrobti kabelius, todėl teismas laiko, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis įsibrovė į namą turėdamas tikslą pagrobti nuplėšytus laidus. Kaltinamasi tvirtina, kad jis pagrobė tik 24-25metrus laido, o dalį pagrobto laido ( 13,5metrų) jis atidavė policijos pareigūnams. Iš kaltinamojo akto matyti, kad kaltinamasis yra kaltinamas, kad jis pagrobė 450m. elektros kabelio NYM-J3x2,5 kv. ir 320m. elektros kabelio NYM-J3x1,5. Šis pagrobto kabelio kiekis yra nurodytas nukentėjusiojo apklausoje ( b.l. 17). Pagal pateiktas sąmatas, kabelio NYM-J3x2,5 kv. buvo 600metrų, o NYM-J3x1,5 – 450 metrų. Vadinasi nukentėjusysis, duodamas paaiškinimus, būtent ir nurodė tik pagrobto elektros kabelio kiekį, pagal kurį ir buvo pateiktas kaltinamajam kaltinimas. Byloje, kaltinant kaltinamąjį dėl pagrobto kabelio kiekio, yra remiamasi tik nukentėjusiojo paaiškinimais( b.l. 17). Abiejuose sąmatose taip pat nėra nurodytas pagrobtojo kabelio kiekis ir jų skerspjūvis( kvadratai), juose nurodyta tik bendra padarytos žalos suma. Taip pat negalima laikyti nustatytą aplinkybę, kad kaltinamasis buvo atvažiavęs su rogutėmis prie namo, todėl būtent jis iš namo ir pagrobė 750metrų elektros kabelio. Tai, kad su rogutėmis kaltinamasis vežė pagrobtus kabelius nėra įrodyta. Liudytojai M. R. ir D. G. tik parodo, kad kaltinamasis yra sakęs , jog buvo atvažiavęs prie namo su rogutėmis, tačiau nesakė kiek kabelio jis pagrobė. Todėl, vertinant byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad kaltinamajam neigiant, kad jis pagrobė kaltime nurodytą kabelių kiekį, o byloje, be nukentėjusiojo parodymų, nesant kitų įrodymų patvirtinančių pagrobto kabelio kiekį, laikytina, kad byloje nėra pakankamai surinkta įrodymų, įrodančių elektros kabelių NYM-J3x2,5 -450 metrų ir NYM-J3x1,5-295 metrų vagystės. Todėl teismas, vadovaudamasis įstatymine nuostata, kad visos abejonės yra sprendžiamos kaltinamojo naudai, laiko, jog byloje yra įrodyta tik 25 m. elektros kabelio vagystė. Tai, kad buvo pagrobtas elektros kabelis, o ne koks kitoks kabelis matosi iš sąmatų, o taip pat tai nurodo ir nukentėjusysis. Tačiau byloje nėra surinkta įrodymų kokio skerspjūvio ( kvadrato) kabelio buvo pagrobta. Pas kaltinamąjį buvo rasta 13,5 metrų elektros kabelio, tačiau jį apžiūrint nebuvo nustatytas kabelio skerspjūvis( kvadratai). Kaltinamasis negali pasakyti kokių skerspjūvio( kvadratų) kabelių iš vis jis yra pavogęs, taip pat ir nukentėjusysis iš byloje esančių nuotraukų negalėjo pasakyti kokio skerspjūvio kabelis yra rastas pas kaltinamąjį. Todėl teismui nėra galimybės byloje nustatyti pagrobto kabelio skerspjūvio( kvadrato). Vertinant tai, kad byloje yra įrodyta, jog yra pagrobtas elektros kabelis, vadovaujantis aukščiau minėta įstatymine nuostata, kad visos abejonės yra sprendžiamos kaltinamojo naudai, teismas laiko, kad buvo pagrobti 25 metrai NYM-J3x1,5 pigesnio kabelio, kurio vieno metro kaina yra1,9196 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis teismo posėdžio metu pateikė kitą sąmatą( b.l. 135), kurioje yra nurodyta atitinkamų kabelių vieno metro kaina (ankstesnioje samatoje to nebuvo atžymėta ), todėl laikytina, kad kaltiname nurodyto pagrobto elektros kabelio NYM-J3x2,5 -450 metrų vertė sudaro ne 2547 Lt, o 1404,94 Lt( 450x3,1221=1404,94 Lt) kabelio NYM-J3x1,5-320metrų vertė sudaro ne 673,73Lt, o 614,27 Lt( 320x1.9196=614,27Lt). Kadangi kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ( b.l. 76), o taip pat ir teismo posėdyje nurodė, kad pagrobė apie 24-25 metrų kabelio, o kitų byloje įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo nurodytą kabelių ilgį byloje nėra, todėl laikytina, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis pagrobė 25 metrus elektros kabelio NYM-J3x1,5- kurio vertė sudaro 47,99 Lt, todėl iš kaltinimo šalintina likusi kabelio vagystė.

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta iš dalies jo paties prisipažinimu, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kita faktine bylos medžiaga. Nusikalstama veika kvalifikuotina tinkamai pagal BK 178 str. 2d., nes kaltinamasis pagrobė turtą įsibraudamas į patalpas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. G. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes ( BK 54 str.). Kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, savo kaltę pripažino iš dalies, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, teisiamas pirmą kartą, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Kaip matyti nukentėjusysis S. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį kaltinamojo tėvams L. G. ir J. G. dėl padarytos jam žalos atlyginimo, susijusios su turto vagyste ir jo sugadinimu, darbų atstatymu 21139,04 Lt sumai (b.l. 135-136, 34, 49). Nors ieškinyje atsakovu nenurodytas kaltinamasis D. G., tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis yra kaltinamas dėl nusikalstamos veikos padarymu ir nusikalstamos veikos padarymo metu jis turėjo 14 metų, todėl laikytina, kad ir jam reiškiamas ieškinys ( (duomenys neskelbtini) 110 str., CK 6.276 str.). Nukentėjusysis, reikšdamas civilinį ieškinį, atsakovus įvardijo kaltinamojo tėvus, kuriuos prokuroras patraukė civiliniais atsakovais ( b.l. 34, 49). Pagal šiame ieškinyje nurodytas aplinkybes, nukentėjusysis prašo priteisti jam padarytą žalą ne tik dėl vagystės, tačiau ir dėl kito turto buvusio name( kitų kabelių, dirželių, izoliacijos ir kt.) sugadinimo bei atstatymo darbų išlaidas. Byloje įrodyta, jog kaltinamasis pagrobė 25metrus kabelio NYM-J3x1,5- kurio vertė sudaro 47,99 Lt., todėl ši ieškinio dalis turi būti priteista. Taip pat byloje nustatyta, kad elektros kabelio vagystė buvo padaryta praėjus keletai dienų po to, kai kaltinamasis D. G. ir liudytojai M. R., ir D. G. įlindę per langą į pastatą nuplėšė įvairius kabelius. Nukentėjusysis vagystę pastebėjo 2013m vasario 1d., tai yra praėjus keletai dienų nuo kaltinamojo padarytos vagystės. Kaip jau buvo minėta, vagystė buvo padaryta įsibraunant pro langą esantį pirmame aukšte , išstumiant to lango rėmus. Vadinasi kaltinamasis savo veiksmais išstumdamas lango rėmus sudarė galimybę ir kitiems nesąžiningiems asmenis patekti į šias patalpas. Nors ir nėra įrodyta, kad kaltinamasis pagrobė nukentėjusiojo nurodytą 450 metrų elektros kabelio NYM-J3x2,5- 1404,94 Lt vertės ir 295 metrus( 320-25=295) elektros kabelio NYM-J3x1,5 - 566,28Lt vertės, tačiau vertinant tai, kad kaltinamasis savo veiksmais išstumdamas langą su rėmais sudarė galimybę kitiems asmenims patekti į patalpas ir pagrobti kabelį, todėl ši ieškinio dalis, sudaranti 1971,22 Lt taip pat turi būti tenkintina. Bendras tenkintinas ieškinys dėl kabelio vagystės ir jo trūkumo sudaro 2019,21 Lt( 1971,22 +47,99 =2019,21Lt). Ieškinys priteistinas iš kaltinamojo D. G., o jam neturint turto, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti išieškojimas nukreiptinas vykdyti iš jo įstatyminių atstovų L. G. ir J. G.( CK 6.276 str. 2d.). Spręsdamas klausimą dėl likusios dalies ieškinio, tai teismas vertina šias aplinkybes. Byloje nustatyta, jog turtą gadino ir kabelius plėšė kaltinamasis ir liudytojai M. R. ir D. G. bendrai. Nukentėjusysis šiuos liudytojus ir jų įstatyminius atstovus byloje atsakovais nepatraukė. Kaltinamajam D. G. ir liudytojams M. R. ir D. G. nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sugadinimo, nes pagal BK 187 str. 1ir 3d.d. jie neturėjo 16 metų amžiaus ir negalėjo būti nusikaltimo subjektais ( BK 13 str.), o baudžiamajai atsakomybei kilti pagal šio straipsnio 2d.- nebuvo nusikalstamos veikos požymių, nes bendras žalos dydis neviršijo 250MGL ( BK 190str.). Ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareiškiamas dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo( BK 109str.), turto gadinimas, dėl ko atsirado žala, buvo padaryta ne nusikalstamais veiksmais. Atsakomybė dėl turto sugadinimo pagal CK 6.279 str. atsiranda asmenims, kurių bendrais veiksmais yra padaroma žala nukentėjusiajam. Ši atsakomybė yra solidarinė. Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato ieškinio išsprendimo klausimo šioje konkrečioje situacijoje dėl žalos atlyginimo, kada iš asmenų padariusių žalą ne nusikalstama veika( kaip konkrečiai šiuo atveju) tik iš vieno asmens reikalaujama atlyginti žalą, o kiti asmenys, solidariai atsakingi prieš nukentėjusįjį, nėra patraukti atsakovais, todėl teismas taiko civilinio proceso normas ( (duomenys neskelbtini) str. 2d.). Solidariosios atsakomybės atveju byloje kaip atsakovai arba tretieji asmenys dalyvauja ir solidariai žalą padarę asmenys ir jų neįtraukimas į bylos nagrinėjimą yra kaip vienas iš absoliučių sprendimų pripažinimo neteisėtais pagrindų, nes bus pasisakoma dėl neįtrauktų į byla asmenų materialinės atsakomybės teisių ir pareigų((duomenys neskelbtini) str. 2d. 2p.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl teismui pateiktoje sąmatoje( b.l. 137) nurodyto turto sugadinimo ir atstatomųjų darbų, sudarančių 19119,83 Lt, ( 21139,04-2019,21=19119,83Lt) priteisimo, palieka nenagrinėtu ( (duomenys neskelbtini) str. 1d. 12p.). Nukentėjusiajam neatimama teisė dėl nenagrinėtu palikto ieškinio dalies kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini)298 str.,302-308 str., teismas

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, ir, vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1p. 3p., įpareigoti 3 ( tris) mėnesius būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto ir 6 ( šešis) mėnesius tęsti mokslą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradėjimo vykdyti, palikti nepakeistą.

Nukentėjusio S. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo D. G. nukentėjusiojo S. M. naudai 2019,21Lt ( du tūkstančius devyniolika litų 21 cnt.) nusikaltimu padarytai žalai atlyginti dėl elektros kabelių vagystės, o šiam neturint pakankamai lėšų išieškojimą nukreipti vykdyti solidariai iš kaltinamojo įstatyminių atstovų L. G. ir J. G..

Civilinio ieškinio dalį- dėl 19119,83 Lt ( devyniolika tūkstančių šimtą devyniolikos litų 83 cnt.) žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo ir atstatomųjų darbų atlyginimo, palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.