Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, susipažinusi su A. S., gim. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Vitalijaus Katėno pareiškimu dėl G. T., gim. (duomenys neskelbtini), veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-01-24 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas A. S. atstovo advokato Vitalijaus Katėno pareiškimas privataus kaltinimo tvarka baudžiamojon atsakomybėn patraukti G. T., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodyta, kad 2010-08-14, apie 23.30 val., Neringos mieste, Nidos gyvenvietėje, prie viešbučio „Linėja“, esančio Taikos g., vietovėje, kur yra trys automobilių stovėjimo aikštelės, V. S. einant su draugu M. J., gyvenančiu Nidoje, prie nepilnamečių pribėgo du vyriškiai, kurių V. S. nepažinojo. V. S. nepilnamečio liudytojo apklausos protokole parodė, kad vyrams, kurie pribėgo prie jų, buvo apie 40 metų, gal kiek jaunesni. Vladimiras, traukdamasis atgal, užkliuvo už bortelio ir parkrito. Vyriškiai pribėgo prie V. S. ir ėmė spardyti jį kojomis. Kaip parodė V. S., spandžiusio vyriškio koja buvo apauta batu, kieta avalyne. Vladimirui spyriai buvo suduoti į veidą, šonkaulius, pilvą, jo teigimu, vyriškis nesitaikė, spyrė bet kur. V. S. buvo liepta laikyti rankas sudėjus už nugaros. Vaikas buvo spardomas, kol atvyko policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas nepriimtinas ir grąžintinas pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, jog privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Jeigu nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas. To paties kodekso 412 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nukentėjusysis yra nepilnametis V. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurio teisėtas atstovas - jo tėvas A. S.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 408 str. 2 d., paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme ginant nukentėjusiojo nepilnamečio V. S. interesus gali jo atstovas pagal įstatymą A. S.. Paduodamas pareiškimą atstovas privalo jį pasirašyti. Kaip matyti iš A. S. atstovo advokato Vitalijaus Katėno teismui pateikto pareiškimo, pareiškimas nėra pasirašytas nukentėjusiojo nepilnamečio V. S. atstovo A. S., o tik pastarojo atstovo advokato Vitalijaus Katėno, kas prieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo keliamiems reikalavimams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. 2 d. numato, jog skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškime nėra suformuluotas konkretus kaltinamas, nėra aišku, kuo būtent konkrečiai kaltinamas G. T., t.y. už kokius konkrečius savo veiksmus bei pagal kokį Baudžiamojo kodekso straipsnį jis galimai turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas bei nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. Tokiu būdu, nesant konkretizuotam kaltinimui, būtų suvaržyta G. T. teisė žinoti, kuo yra kaltinamas ir gintis nuo pareikšto kaltinimo. Savo iniciatyva teismas negali rinkti duomenų, juolab papildyti ar iš esmės keisti suformuluotą kaltinimą. Pagal kaltinimą, pareikštą nukentėjusiojo skunde ar jo teisėto atstovo pareiškime, teismo nutartimi byla perduodama į teisiamąjį posėdį, todėl skunde/pareiškime turi būti aiškiai nurodytos ir išdėstytos baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamos aplinkybės, priešingu atveju, skundo nagrinėjimas suvaržytų proceso dalyvių teises.

Iš pareiškimo matyti, jog įvykį matė ir kiti asmenys, t.y. liudytojai, galintys žinoti bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, tačiau pareiškime liudytojai, jų vardai, pavardės, gyvenamoji vieta nenurodyti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškime prašoma nukentėjusįjį V. S., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti civiliniu ieškovu, o G. T. – civiliniu atsakovu. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 110 str. 1 d. civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą, tačiau nepilnametis negali būti pripažintas civiliniu ieškovu, juo gali būti nepilnamečio teisėtas atstovas, ginantis savo atstovaujamojo interesus ir padedantis jam pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis. To paties Kodekso 111 str. 1 d. numatyta, kas gali būti įtraukiamas į bylą civiliniu atsakovu, t.y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą.

Kadangi pareiškimas neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų, privataus kaltinimo procesas negali būti pradėtas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. 3 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pašalinus trūkumus, pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą, paduodant skundą/pareiškimą privataus kaltinimo tvarka dėl tos pačios veikos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nepriimti A. S. atstovo advokato Vitalijaus Katėno pareiškimo ir grąžinti jį pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.