- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- AN2-60-282/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00002-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė (pirm.)
- Institucija
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatas
- Nukentėjusysis
- Akcinė bendrovė "Kelių priežiūra"
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubausto V. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutarimo, kuriuo V. D. pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį 50 Eur bauda;
- pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį 12 Eur bauda;
- pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį 500 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams;
- pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį 1 200 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, V. D. paskirta galutinė nuobauda – 1 200 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams.
Administracinio nusižengimo bylos teisena dėl nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, V. D. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje šių administracinių nusižengimų požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2020-12-23 Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK V. D. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2019-08-03, apie 00.45 val. kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį „Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tempdamas priekabą, nerodė dešinio posūkio signalo, sulėtino greitį ir visiškai sustojo važiuojamojoje dalyje, taip trukdydamas važiuojančiam iš paskos automobiliui „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam K. S.. Sustojęs važiuojamoje dalyje, t. y. ten, kur sustoti ir stovėti draudžiama, nes tai trukdė kitų transporto priemonių eismui, neįjungė avarinio šviesos signalo. Automobiliui „BMW“ apvažiavus, pradėjo važiuoti iš paskos, nesilaikydamas nuo jo saugaus atstumo, įjunginėdamas ilgąsias žibintų šviesas, taip akindamas automobilio „BMW“ vairuotoją. Važiuodamas toliau, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, baigdamas lenkimo manevrą ir grįždamas atgal į savo eismo juostą, iš chuliganiškų paskatų (norėdamas paauklėti automobilio „BMW“ vairuotoją), nebaigęs lenkimo manevro ir grįždamas į savo eismo juostą, tyčia staiga užsuko su tempiama priekaba atsitrenkdamas į lenkiamą automobilį „BMW“, taip padarydamas paeiliui kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus. Nuo smūgio automobilis „BMW“ atsitrenkė į kelio atitvarus. Iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis „BMW“ ir kelio atitvarai. Dėl apgadintų kelio atitvarų ir sugadinto automobilio „BMW“ padaryta žala siekia 1 824 Eur, t. y. viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Tokiais savo veiksmais V. D. pažeidė KET 9 punkto, 90 punkto, 126 punkto, 163.4 punkto, 163.5 punkto, 150.10 punkto, 151 punkto, 219 punkto, 222 punkto reikalavimus ir padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio l dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus.
Skundžiamu nutarimu V. D. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 3 d. 00.45 val. kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį „Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tempdamas priekabą, nerodė atitinkamo (dešiniojo) posūkio signalo, sulėtino greitį bei visiškai sustojo važiuojamojoje dalyje, taip trukdydamas važiuojančiam iš paskos automobiliui „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (latviški), vairuojamam K. S., sustojęs važiuojamojoje dalyje neįjungė avarinio šviesos signalo, automobiliui „BMW“ apvažiavus, pradėjo važiuoti iš paskos, įjunginėdamas ilgąsias žibintų šviesas, taip akino automobilio „BMW“ vairuotoją. Važiuodamas toliau, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, baigdamas lenkimo manevrą ir grįždamas atgal į savo eismo juostą, iš chuliganiškų paskatų (norėdamas paauklėti automobilio „BMW“ vairuotoją), nebaigęs lenkimo manevro ir grįždamas į savo eismo juostą, tyčia staiga užsuko, su tempiama priekaba atsitrenkdamas į lenkiamą automobilį „BMW“, nuo smūgio automobilis „BMW“ atsitrenkė į kelio atitvarus. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis „BMW“ ir kelio atitvarai, dėl sugadinto automobilio „BMW“ padaryta žala siekia 1 023 Eur, t. y. viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Šiuo nutarimu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio l dalyje, teisena V. D. nutraukta, nesant jo veikoje šių administracinių nusižengimų požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020-03-05 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Teigia, kad teismo nutarimas yra nepagrįstas, priimtas pilnai, objektyviai ir visapusiškai neištyrus reikšmingų bylai aplinkybių bei priimtas pažeidžiant proceso reikalavimus. Nurodo, kad jam inkriminuotų administracinių nusižengimų nepadarė, institucija jokių tai patikimai patvirtinančių įrodymų nesurinko. Taip pat nurodo, kad jis yra įregistravęs transporto paslaugų įmonę ir teikia automobilių transportavimo paslaugas perveždamas juos asmenims turimu automobiliu su automobiline priekaba – tralu „(duomenys neskelbtini)“. Pripažįsta, kad nutarime nurodytą dieną jis nutransportavęs automobilį į (duomenys neskelbtini) ir gavęs už tai 5000 Eur, važiavo iš (duomenys neskelbtini) namo į (duomenys neskelbtini), kad pravažiavus (duomenys neskelbtini), jį prisivijo automobilis „BMW“ latviškais numeriais ir visą laiką švietė ilgosiomis šviesomis, kad jis iš lėto visiškai sulėtino greitį ir sustojo, tą patį padarė ir paskui jį važiavęs automobilis. Žinojo, kad tame kelio ruože buvo užpuolami ir apiplėšiami vairuotojai, todėl pajuto grėsmę, nes važiavo vienas ir vežėsi didelę pinigų sumą. Sustojęs variklio neišjungė ir durų neatrakino, kad kai automobilis „BMW“ jį apvažiavo, jis pajudėjo paskui automobilį „BMW“, kad važiuodamas automobilis „BMW“ tai padidindavo greitį, tai vėl staigiai stabdydavo, įjunginėjo avarinius signalus, bandė jį sustabdyti, todėl nutarė aplenkti automobilį „BMW“. Teigia, kad lenkimo metu nepajuto jokio kontakto, todėl per (duomenys neskelbtini) grįžo namo. Tvirtina chuliganiškai nevairavęs, tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjęs, nes buvo blaivus, transporto priemonė turėjo galiojančią techninę apžiūrą, buvo drausta, jo vairavimo stažas daugiau kaip 35 metai ir per tą laiką nebuvo padaręs jokio KET pažeidimo. Pažymi, kad nutarime neteisingai nurodyta, kad jis buvo prieš tai aplenkęs automobilį „BMW“, kadangi tą automobilį buvo aplenkęs tik vieną kartą. Nurodo, kad nei jo automobilis, nei priekaba pažeistos nebuvo.
Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad įvykio vietos apžiūros metu nebuvo nustatyta susidūrimo vieta, nerasta automobilių stabdymo žymių ar kitų tariamo kontakto metu nukritusių detalių, purvo, tepalo ar pan., nenustatyta, kurie pažeidimai automobilio kairėje pusėje padaryti galimai jo priekabos, kurie atitvarų, nes automobilis „BMW“ pirmiausiai kliudė kairės pusės atitvarus. Pastebi, kad automobilio „BMW“ vairuotoja ir keleiviai buvo apklausiami dalyvaujant ne jų gimtosios latvių kalbos vertėjams, o rusų ir anglų kalbos vertėjams, nors vaizdo registratoriaus įraše jie kalba latvių kalba. Taip pat pastebi, kad automobiliu „BMW“ važiavusių asmenų paaiškinimai užrašyti vienodai, išsiskiria tik dėl to, ar jis tyčia ar dėl neatsargumo atsitrenkė į jų automobilį, neužrašyta, kad vairuotoja keleivių buvo raginama pažeidinėti taisykles. Teigia, kad teismas automobilio „BMW“ ekipažo narių parodymus turėjo vertinti kritiškai, nes ekipažo narius sieja giminystės ir kiti artimi ryšiai ir mano, kad jie nėra suinteresuoti duoti objektyvius parodymus, labiau duoti vairuotoją K. S. ginančius parodymus. Tai pasitvirtino apklausiant vairuotojos motiną ir jos draugą teismo posėdyje, kuriame jie paneigė buvus nurodymų ką daryti ir kaip elgtis vairuotojai.
Apeliantas skunde nurodo, kad tą pačią įvykio naktį visa nerecenzuota medžiaga iš automobilio „BMW“ vaizdo registratoriaus buvo išimta ir įkelta į EĮIS (eismo įvykio informacinę sistemą), taip pat buvo žinomas ir jo automobilis, jo buvimo vieta, tačiau niekas neatvyko apžiūrėti jo automobilio ir priekabos, tai padaryta buvo tik po 4 mėnesių. Pažymi, kad tuo pačiu automobiliu buvo atvykęs į apklausą policijoje, bet ir tada niekas nei automobilio, nei tralo neapžiūrėjo. Pats nufotografavo automobilį ir priekabą, fotonuotraukas pateikė teismui, tačiau teismas nepagrįstai nesirėmė šiomis nuotraukomis vien dėl to, kad ant jų nėra fotografavimo datos. Teigia, kad jis tralo negalėjo sutvarkyti, nes jis nedažytas, tik cinkuotas metalu, be žymių cinkavimo neužtaisysi. Mano, kad pareigūnas A. V. buvo nesuinteresuotas kokybiškai ištirti bylą, turėjo išankstinę nuomonę dėl jo (apelianto) kaltumo. Taip pat nurodo, kad pirmą kartą - 2019-10-10 - jam administracinio nusižengimo protokolą surašė tas pats pareigūnas, bet tada chuliganiškas vairavimas nebuvo nurodytas, jis atsirado po to, kai teisme jis įvardijo visus policijos darbo trūkumus. Mano, kad tai galimas kerštas jam už neprisipažinimą.
Skunde apeliantas teigia, kad įrašas vaizdo registratoriuje yra cenzūruotas ir yra tik nuo sustojimo vietos, jis jam buvo parodytas 2019-10-10 prieš užbaigiant tyrimą. Prašė pareigūno A. V. pateikti 5-10 minučių įrašą iki sustojimo, kad būtų matomi visi jo veiksmai, kuriais jis kaltinamas skundžiamame nutarime ir išversti iš latvių kalbos pokalbį automobilio „BMW“ salone, tačiau to padaryta nebuvo. Tik teisme iš įrašo sužinojo, kad automobilio „BMW“ vairuotoja įvykio metu buvo nepatyrusi vairuotoja, keleivių buvo raginama pažeidinėti KET reikalavimus, tačiau policija nekreipė dėmesio į tai, kad automobilį „BMW“ vairavusi K. S., neturėdama 2 m. vairavimo stažo, vairavo automobilį didesniu greičiu nei numato LR įstatymai.
Taip pat skunde apeliantas nurodo teismas nepagrįstai netenkino jo prašymą byloje paskirti eismo įvykio ekspertizę, nes iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad galimas kontaktas su jo priekaba buvo judant iš kairės į dešinę galimai ties automobilio „BMW“ priekine kaire dalimi, po kontakto šis automobilis nejudėjo dešinėn, o judėjo kairėn į atitvarus ir nestabdomas pirmiausiai trenkėsi į kairės pusės atitvarą, o paskui už 70 m į dešinės pusės atitvarą. Dėl to apeliantui kyla klausimas dėl galimo kontakto stiprumo ar jo visiško nebuvimo ir automobilio „BMW“ vairuotojos veiksmų įtakos eismo įvykiui kilti. Mano, kad automobilio „BMW“ vairuotoja K. S. paleido vairą dar prieš galimą susidūrimą, nors reikėjo tik pristabdyti, kas tikrai pagal vaizdo registratoriaus įrašą nebuvo daroma. Mano, kad į visus klausimus dėl eismo įvykio galėtų atsakyti tik eismo įvykio ekspertas, sinchronizuojant garso įrašą, greičio parametrus, keleivių raginimus ir vairuotojos konkrečius veiksmus prieš eismo įvykį. Taip pat mano, kad ekspertizė privalo būti atlikta siekiant nustatyti tikrąsias šio eismo įvykio priežastis.
Taip pat apeliantas skunde teigia, kad teismas nagrinėdamas bylą padarė procesinį pažeidimą, nes vienas iš byloje nukentėjusiuoju pripažintas R. K. nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, oficialiai nepranešė apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje ir apie galimybę nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į V. D. apeliacinį skundą Telšių AVPK Kelmės rajono PK prašo V. D. apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad teismas įvertino visas bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas, rėmėsi byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.
Apeliantas skunde teigia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą, nes bylą išnagrinėjo nedalyvaujant vienam iš nukentėjusiųjų – R. K., jam apie bylos nagrinėjimą nepranešus ir negavus šio nukentėjusiojo prašymo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Toks apelianto teiginys yra nepagrįstas, nes iš bylos matyti, kad teismas šaukimu informavo nukentėjusįjį R. K. apie bylos nagrinėjimą (100 b. l.) ir nukentėjusysis elektroniniu laišku informavo teismą, kad dėl darbo Airijoje negali atvykti į bylos nagrinėjimą teisme ir prašė remtis jo anksčiau duotais paaiškinimais (102, 104, 105, 106 b. l.).
Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad įvykio vietos apžiūros metu nebuvo nustatyta susidūrimo vieta, nerasta automobilių stabdymo žymių ar kitų tariamo kontakto metu nukritusių detalių, purvo, tepalo ar pan., nenustatyta, kurie pažeidimai automobilio kairėje pusėje padaryti galimai jo priekabos, kurie atitvarų, nes automobilis „BMW“ pirmiausiai kliudė kairės pusės atitvarus. Šie apelianto argumentai yra iš dalies pagrįsti. Tiksli automobilių susidūrimo vieta nenustatyta, nes abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės buvo patrauktos iš automobilių susidūrimo vietos. Tai, kad nenustatyta tiksli automobilių susidūrimo vieta, kokie automobilio „BMW“ sugadinimai buvo padaryti nuo atsitrenkimų į kelio atitvarus, o kokie nuo kontakto su apelianto vairuoto automobilio priekaba, įtakos veikos kvalifikavimui neturi, nes iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų nustatyta, kad į kelio atitvarus automobilis „BMW“ atsitrenkė po to, kai į automobilio „BMW“ kairįjį šoną nebaigęs lenkimo manevro atsitrenkė apelianto vairuojamo automobilio priekaba.
V. D. kaltę, kad jis vairuodamas automobilį pažeidė KET reikalavimus, dėl kurių įvyko eismo įvykis, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, patvirtina nuoseklūs automobiliu „BMW“ važiavusių K. ir D. S., R. K., K. P. parodymai, kurie sutampa su vaizdo registratoriaus įraše ir pokalbių išklotinėje užfiksuotais duomenimis. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai M. J. ir A. M. patvirtino K. ir D. S., R. K., K. P. jiems nurodytas įvykio aplinkybes. Liudytojai taip pat parodė, kad jie apžiūrėjo eismo įvykio vietą, automobilio „BMW“ apgadinimus ir įsitikino, kad automobilis „BMW“ buvo kliudytas kito automobilio. Liudytojas M. J. taip pat patvirtino, kad jis, aiškindamasis įvykio aplinkybes, peržiūrėjo apgadinto automobilio „BMW“ vaizdo registratoriaus įrašą ir įsitikino, kad automobilis „BMW“ buvo kliudytas kito automobilio. Taigi, K. ir D. S., R. K., K. P. parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti įrodymai, todėl netikėti jų iš karto po eismo įvykio duotais paaiškinimais vien dėl to, kad jų paaiškinimai yra visiškai vienodi, nėra pagrindo. Pažymėtina, jog visiškai natūralu, kad skirtingų asmenų parodymai apie tą patį įvykį yra vienodi. Objektyvių duomenų, kurie patvirtintų minėtų Latvijos piliečių ir policijos pareigūnų suinteresuotumą apkalbėti apeliantą nenustatyta, apelianto akcentuojami automobilio „BMW“ keleivių giminystės ryšiai patys savaime nesudaro pagrindo abejoti šių asmenų parodymais. Tai, kad K. ir D. S., R. K., K. P. apklausos buvo vykdomos anglų, rusų kalbomis, o ne jų gimtąja latvių kalba, nėra pagrindas šias apklausas pripažinti niekinėmis, nes K. ir D. S., R. K., K. P. apklausų metu nurodė parodymus duosią anglų ir rusų kalbomis, jų apklausose dalyvavo vertėjas ir K. ir D. S., R. K., K. P., susipažinę su apklausų protokolais, pastabų nepareiškė. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių daroma išvada, kad nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog K. ir D. S., R. K., K. P. parodymai negali būti vertinami kaip įrodymų šaltinis.
Apelianto skundo teiginys, kad jo administracinio nusižengimo bylą tyrė šališkas policijos pareigūnas, nes 2019-10-10 jam surašytame administracinio nusižengimo protokole nebuvo inkriminuotas chuliganiškas vairavimas, kad šis nusižengimas jam buvo inkriminuotas dėl to, kad jis nepripažino kaltės padarius nusižengimus, yra deklaratyvaus pobūdžio, to nepatvirtina ir objektyvūs bylos duomenys. Tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas.
Apeliaciniame skunde V. D. abejoja byloje esančio vaizdo įrašo autentiškumu, teigia, kad jis yra „recenzūruotas“ ir prašė pateikti 5-10 minučių įrašą iki sustojimo, kad būtų matomi visi jo veiksmai, kuriais jis kaltinamas skundžiamame nutarime, ir išversti iš latvių kalbos pokalbį automobilio „BMW“ salone. Iš bylos matyti, kad iš karto po eismo įvykio automobilio „BMW“ registratoriaus įrašas buvo išimtas ir įkeltas į EĮIS. Taip pat yra duomenų, kad įvykį tyrusiam policijos pareigūnui vaizdo įrašą elektroniniu paštu pateikė ir automobilio „BMW“ savininkas R. K. Tiek į EĮIS įkeltas vaizdo įrašas, tiek ir elektroniniu paštu pateiktas vaizdo įrašas yra įrašyti į kompiuterines laikmenas (64,71 b. l.) ir yra identiški, juose užfiksuoti apelianto atlikti veiksmai – sustojimas važiuojamoje kelio dalyje ir apvažiavimas, važiavimas dideliu greičiu ir automobilio „BMW“ lenkimas, sukeliamas eismo įvykis. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šiais vaizdo įrašais, neturi abejonių vaizdo įrašų autentiškumu, vientisumu, todėl nėra pagrindo šiuo įrodymu nesiremti sprendžiant apelianto kaltės klausimą.
Nors iš automobilio „BMW“ vaizdo registratoriaus įrašo ir automobiliu važiavusių asmenų pokalbio išklotinės galima daryti prielaidą, kad automobilio „BMW“ vairuotoja K. S. taip pat nesilaikė KET reikalavimų (neturėdama 2 m. vairavimo stažo viršijo leistiną greitį), tačiau jos galimai padaryti KET pažeidimai buvo išprovokuoti paties apelianto veiksmų (tolimųjų šviesų naudojimas, greičio viršijimas ir pan.) ir nešalina V. D. atsakomybės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.
Apeliantas skunde teigia, kad byloje tikslinga atlikti ekspertizę tikslu nustatyti tikrąsias šio eismo įvykio priežastis. Toks V. D. skundo teiginys-prašymas yra nepagrįstas, nes, įvertinus vaizdo registratoriaus įrašą, kilusio eismo įvykio priežastys yra aiškios – nuo apelianto tempiamos priekabos atsitrenkimo į automobilį „BMW“ automobilio „BMW“ vairuotoja nebesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarus. Sugretinus automobilio „BMW“ vaizdo registratoriaus įrašą su girdimu pokalbiu, kuris yra išverstas į lietuvių kalbą, t. y. sugretinus vaizdą su garsu, akivaizdu, kad automobilyje „BMW“ važiavę asmenys aptarinėjo automobilio „Land Cruiser“ su priekaba elgesį kelyje šiam sustojus, tolimųjų šviesų įjungimą prieš pat automobilio „BMW“ lenkimo manevrą. Taigi, vaizdo įrašas sutampa su pokalbių išklotine. Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje surinkti duomenys nekelia abejonių dėl eismo įvykio kilimo priežasties, todėl byloje skirti ekspertizę, kaip to prašo apeliantas, nėra tikslinga.
Apeliaciniame skunde V. D. teigia, kad jis jam inkriminuotų administracinių nusižengimų nepadarė. Taigi, skunde apeliantas ginčija teismo padarytą įrodymų vertinimą.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog V. D. padarė ANK 417 straipsnio 1 ir 8 dalyse, 420 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.
Byloje surinkti įrodymai – K. S., R. K., D. S., K. P. paaiškinimai ir parodymai, automobilio „BMW“ vaizdo registratoriaus įrašas, automobilio „BMW“ keleivių pokalbio įrašas (vertimas į lietuvių kalbą), transporto priemonės automobilio „BMW“ apžiūros aktas – patvirtina, kad apeliantas, nesant jokios objektyvios priežasties, sulėtino važiavimo greitį ir visiškai sustojo važiuojamojoje kelio dalyje, dėl ko iš paskos važiavęs automobilis „BMW“ taip pat buvo priverstas pristabdyti ir aplenkti kelyje sustojusį apeliantą, kad važiuodamas paskui jį aplenkusį automobilį „BMW“ apeliantas nesant jokios būtinybės važiavo įsijungęs tolimąsias šviesas, taip akino automobilio „BMW“ vairuotoją, kad važiuodamas dideliu greičiu, lenkdamas priešais važiavusį automobilį „BMW“ ir nebaigęs lenkimo manevro, grįždamas į savo eismo juostą, staiga užsuko savo vairuojamą automobilį taip, kad tempiama priekaba atsitrenkė į lenkiamą automobilį „BMW“, kuris nuo smūgio atsitrenkė į kelio atitvarus. Nors apeliantas pripažino sulėtinęs važiavimo greitį, sustojęs kelyje, važiavęs įjungęs tolimąsias šviesas, kad lenkė automobilį „BMW“, tačiau teigė, kad kelyje greitį sulėtino ir sustojo, nes pajuto grėsmę (vežėsi didelę pinigų sumą), kad tolimosios šviesomis signalizavo automobilio „BMW“ vairuotojui, norėdamas pasakyti, kad jis prieš tai nederamai elgėsi kelyje. Tokie V. D. paaiškinimai yra nepagrįsti. Kaip teisingai skundžiamame nutarime nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto versija, kad jis sustojo dėl to, kad pajuto grėsmę, yra nelogiška, nes asmuo, būdamas įsitikinęs, kad jam gresia pavojus, paprastai siekia pasišalinti arba kviečia pagalbą (policiją), o ne priešingai, sustoja ir važiuodamas paskui jį aplenkusį automobilį, mirksi ilgosiomis šviesomis. Be to, įstatymai nesuteikia teisės asmeniui KET draudžiamais veiksmais auklėti ir drausminti, jo manymu, netinkamai besielgiantį asmenį, todėl apeliantas, manydamas, kad kitas kelių eismo dalyvis kelia grėsmę kelyje, pažeidžia KET reikalavimus, turėjo apie tai informuoti kompetentingą instituciją. Taigi, byloje nustatyti V. D. atlikti veiksmai – sustojimas be svarbios priežasties važiuojamojoje kelio dalyje, taip sudarant kliūtį paskui jį važiavusiam automobiliui „BMW“, važiavimas įsijungus tolimąsias šviesas, taip akindamas automobilio „BMW“ vairuotoją, automobilio „BMW“ lenkimas viršydamas leistiną greitį, nesilaikydamas atstumo nuo lenkiamo automobilio šono, staigiai užsukdamas ir grįždamas į savo eismo juostą, nors tam nebuvo jokių objektyvių priežasčių, su tempiama priekaba kliudydamas lenkiamą automobilį, taip sukeldamas grėsmę eismo saugumui ir pavojų automobiliu „BMW“ važiavusiems asmenims – pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip chuliganiški, nes toks automobilio vairavimo būdas yra neleistinas, nepagarbus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Taigi, toks V. D. vairavimo būdas buvo akivaizdus siekis išsakyti savo nepasitenkinimą kitam vairuotojui (ką pats apeliantas pripažino ir apeliaciniame skunde), o taip elgdamasis kelyje apeliantas demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitam vairuotojui, vairavo šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui, dėl to įvyko eismo įvykis. Tokiais veiksmais V. D. pažeidė KET 9, 90, 126, 136.4, 136.5 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 ir 8 dalyse, 420 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat iš byloje surinktų įrodymų – vaizdo registratoriaus įrašo, eismo įvykyje nukentėjusių asmenų paaiškinimų, matyti, kad apeliantas po sukelto eismo įvykio nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Apeliantas teigia, kad jis jokio smūgio nejuto. Toks V. D. teiginys yra nepagrįstas. Iš vaizdo registratoriaus įrašo matyti, kad automobilis „Land Cruiser“, kurį vairavo apeliantas, atlikdamas automobilio „BMW“ lenkimo manevrą, staiga sugrįžta į savo važiuojamąją kelio juostą, nors staigaus grįžimo priežasčių nebuvo (nebuvo priešpriešais atvažiuojančių transporto priemonių), ir tempiama priekaba kliudo automobilį „BMW“. Taip pat iš šio įrašo aiškiai girdėti priekabos trenksmas į automobilį „BMW“, ir šio garso stiprumas patvirtina, kad smūgis buvo gana stiprus, nes nuo šio smūgio apelianto tempiama priekaba šoktelėjo, o automobilio „BMW“ vairuotoja nebesuvaldžiusi vairuojamo automobilio atsitrenkė į kelio atitvarus. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. D. jautė atsitrenkimo smūgį, o būdamas atidus ir didelį vairavimo stažą turintis vairuotojas galinio matymo veidrodėlyje turėjo ir galėjo matyti automobilio „BMW“ atsitrenkimą į atitvarus ir sustojimą. Taigi, V. D. suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti atsakomybės. Dėl to apygardos teismas pripažįsta, kad V. D. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, o ne sąžiningai klysdamas. Tai, kad apelianto vairuotas automobilis ir tempta priekaba nebuvo iš karto po įvykio apžiūrėti, kad oficialiai apžiūrėjus (po įvykio praėjus 4 mėnesiams) apelianto transporto priemones jokių sugadinimo požymių nebuvo nustatyta, nepaneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kad V. D. sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Tokiais veiksmais V. D. pažeidė KET 219.1, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą 426 straipsnio 2 dalyje.
Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, laikydamasis ANK 567, 569 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, motyvuotai įvertino byloje esančius įrodymus, V. D. veikoje teisingai nustatė ANK 417 straipsnio 1 ir 8 dalyse bei 420 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų požymius. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas, pripažįstant, kad V. D. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, yra pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Tačiau apygardos teismas nustatė, kad skundžiamo nutarimo nustatomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas, patikslindamas V. D. suformuluoto kaltinimo faktines aplinkybes, padarė rašymo apsirikimą. V. D. surašytame administracinio nusižengimo protokole suformuluotame kaltinime buvo nurodyta, kad V. D. „iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai“. Iš skundžiamo nutarimo motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad KET nenumato privalomo pranešimo policijai apie įvykusį eismo įvykį, padarė išvadą, kad nepagrįstai V. D. kaltinime yra nurodyta kaip V. D. nusižengimo veiką apibūdinanti aplinkybė - pasišalinimas iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešus policijai. Taip pat apylinkės teismas nurodė, kad ši aplinkybė nėra ir ANK 426 straipsnio 2 dalies kvalifikuojantis požymis, todėl šią aplinkybę pašalino iš kaltinimo. V. D. patikslintame kaltinime nebeliko faktinės aplinkybės „pasišalinimo iš eismo įvykio vietos“, nors už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos V. D. skundžiamu nutarimu yra nubaustas, pirmosios instancijos teismas pateikė ir motyvuotas išvadas, kad apelianto veikoje yra pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymiai. Taigi, šalindamas iš suformuluoto kaltinimo aplinkybę „apie tai nepranešęs policija“ pirmosios instancijos teismas per apsirikimą iš kaltinimo pašalino ir faktinę aplinkybę „iš eismo įvykio vietos pasišalino“. Ši pirmosios instancijos teismo padaryta techninė klaida ištaisytina, patikslinant V. D. suformuluotą kaltinimą skundžiamame nutarime (ANK 638 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad V. D. už jo padarytus administracinius nusižengimus paskirtos nuobaudos yra per didelės, mažinti šias nuobaudas nėra teisinio pagrindo. Be to, apeliaciniu skundu V. D. neginčija jam paskirtų nuobaudų dydžio.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl V. D. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 638 straipsniu,
nutaria:
Atmesti V. D. apeliacinį skundą.
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutarimo nustatomojoje dalyje V. D. suformuluotą kaltinimą patikslinti nurodant, kad V. D. pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.