Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovui D. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2024 m. kovo 7 d. buvo iškelta civilinė byla pagal pareiškėjo P. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (b. l. 2 – 3). 2024 m. kovo 27 d. priimtas patikslintas pareiškimas (b. l. 24 – 25). Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose.

Teismo posėdyje pareiškėjas P. S. palaikė savo prašymą, paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) mėnesio, grįžo į įmonę (duomenys neskelbtini), įmonėje kilo gaisras, įmonė buvo reorganizuojama, dirbo įmonėje iki (duomenys neskelbtini), po reorganizacijos iki pat įmonės likvidavimo.

Liudytoja A. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini), P. S. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) ir dirbo iki (duomenys neskelbtini), grįžo į įmonę (duomenys neskelbtini) ir dirbo iki pat reorganizacijos, dirbo (duomenys neskelbtini).

Liudytojas V. K. nurodė, kad pažįsta P. S. nuo (duomenys neskelbtini), kartu dirbo (duomenys neskelbtini), P. S. pradėjo dirbti pirmoje metų pusėje, dirbo toje pačioje įmonėje iki (duomenys neskelbtini), vėliau, (duomenys neskelbtini) antroje pusėje grįžo dirbti į (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovas D. V. nurodė, kad išklausius pareiškėjo ir liudytojų paaiškinimus neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, fakto nustatymas reikalingas dėl to, kad originalūs dokumentai buvo sunaikinti gaisro metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Iš teismui pateiktos P. S. darbo knygelės, išduotos (duomenys neskelbtini), kopijos nustatytam, kad P. S. dirbo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 10 – 13); (duomenys neskelbtini) pažymoje apie (duomenys neskelbtini) dokumentus, pažymima, kad (duomenys neskelbtini) įmonės pastate kilusio gaisro metu visi iki to laikotarpio sudaryti įmonės dokumentai (b. l . 20). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis P. S. stažas senatvės pensijai gauti apskaitytas už laikotarpį iki (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Bylos nagrinėjimo metu surinktų duomenų visuma, rašytinių įrodymų, pareiškėjo paaiškinimų kontekste, sudaro sąlygas daryti išvadą, kad P. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau yra išdėstyta, į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių prašomą nustatyti juridinį faktą, teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu bei įrodymų pakankamumo taisykle, sprendžia, kad byloje pateikti ir ištirti įrodymai suteikia pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant, kad aukščiau paminėtas laikotarpis būtų įskaitytas apskaičiuojant P. S. stažą valstybinio socialinio pensijų draudimo pensijai gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

prašymą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini).

Juridinis faktas nustatytas Valstybinio socialinio draudimo fondo mokamai pensijai apskaičiuoti ir gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.