Kauno apygardos teismo nutartis

2012-08-27 · Civilinė byla Nr. 2A-1719-658/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-27
Bylos Nr.
2A-1719-658/2012
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-05290-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arūnas Rudzinskas (pirm.), Virginija Lozoraitytė, Nerijus Meilutis (pran.)
Atsakovas
S. R.
Ieškovas
J. R.
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1719-658/2012(Proceso Nr. 2-13-3-05290-2011-9)Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Nerijaus Meilučio (pranešėjas), Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės S. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-384-652/2012 pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei S. R. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškiniu (b.l. 2-3, t. 1) ieškovas prašė atidalinti jam priklausančias 47/100 dalis dviejų kambarių 47,35 m² ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės jo ir atsakovės nuosavybės, priteisiant butą natūra atsakovei, ieškovui iš atsakovės priteisiant 28200 Lt kompensaciją už jai tenkančią ieškovui priklausančią buto dalį. Ieškovas nurodė, jog dalinės nuosavybės teisės buvo nustatytos Alytaus rajono apylinkės teismui 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtinus šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Nors nuosavybės teisės yra įregistruotos, dėl konfliktinių tarpusavio santykių ieškovas neturi galimybės naudotis jam priklausančia buto dalimi. Kadangi buto vertė yra 60000 Lt, iš atsakovės ieškovui priteistina kompensacija, proporcinga jo valdomai buto daliai, kuri, ieškinį patenkinus, atiteks atsakovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu (b.l. 36-40, t. 2), ieškinį patenkino, atidalijo ginčo butą iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisdamas butą natūra atsakovei, priteisdamas ieškovui iš atsakovės 28200 Lt piniginę kompensaciją, priteisė ieškovui iš atsakovės 135 Lt žyminio mokesčio, 2500 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą, 300 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė iš atsakovės valstybei 43 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė sutinkanti, jog butas natūra atitektų jai ir ginčijo tik ieškovo nurodomos piniginės kompensacijos dydžio pagrįstumą nurodydama, jog gali sumokėti 13000 Lt. Teismas atsižvelgė į tai, jog byloje paskyrus ekspertizę nustatyta buto rinkos vertė atitiko nurodytąją ieškinyje. Atsakovės argumentą, jog ieškovui priklausanti buto dalis turi būti vertinama atskirai, jos vertė tėra apie 15000 Lt, teismas atmetė atkreipdamas dėmesį į tai, jog atidalijimo atveju, skirtingai nei perleidžiant turto dalį, atsakovei atiteks visas butas be jokių suvaržymų, todėl kompensacijos sumos susiejimas su buto dalies, kaip savarankiško civilinio sandorio objekto, verte neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą. Kartu teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą pati atsakovė nurodė siūliusi sumokėti ieškovui 25000 Lt kompensaciją, nepagrindė, kodėl dabar situacija yra pasikeitusi. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovė pardavė jai priklausiusį 35000 Lt vertės žemės sklypą, sutartyje nurodydama akivaizdžiai per mažą kainą, taip bandydama pagrįsti savo nemokumą. Teismas atsižvelgė ir į tai, jog atsakovė yra darbinga, todėl gali gauti pajamų iš darbo santykių. Be to, į bylą pateikti įrodymai, kad atsakovė nuosavybės teise valdo sodų paskirties žemės sklypą. Visas nurodytas aplinkybes teismas įvertino kaip pakankamas pripažinti, jog atsakovė yra pajėgi sumokėti ieškovo reikalaujamą kompensaciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 49-51, t. 2) atsakovė prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti, bylą išnagrinėti iš esmės ir priimti naują sprendimą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją apeliantė grindžia šiais argumentais:

Teismo nustatyta kompensacijos suma yra per didelė, ieškovui priklausančios buto dalies vertė tesiekia 15000 Lt. Bendroji dalinė nuosavybė buvo nustatyta būtent ieškovo iniciatyva, jam santuokos nutraukimo byloje atsisakius turto padalijimo natūra. Santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu kompensacijos sumą apeliantė ieškovui pasiūlė atsižvelgdama į tai, jog padėti apeliantei siūlėsi jos motina, kompensaciją apeliantė planavo išmokėti lygiomis dalimis per kelis metus. Pardavusi sklypą apeliantė susitvarkiusi dantis, daugiau jokių santaupų, kaip ir darbinių pajamų, ji neturinti. Teismo sprendime nurodyta apeliantės parduoto žemės sklypo vertė yra nepagrįstai didelė, tuo tarpu sutartyje nurodyta kaina- pagrįsta.Aplinkybė, jog apeliantė nuosavybės teise valdo sodų paskirties žemės sklypą, neturi reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi apeliantė ieškovui jau yra sumokėjusi kompensaciją už šio sklypo dalį atidalijant jį iš bendrosios jungtinės nuosavybės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 54-56, t. 2) ieškovas prašo skundą atmesti ir nurodo neketinantis jam priklausančios buto dalies parduoti, siekiantis turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kas apeliantės argumentus dėl buto dalies vertės leidžia vertinti kaip nesusijusius su reiškiamu reikalavimu. Savo poziciją dėl turto valdymo ieškovas nurodo pakeitęs apeliantei trukdant ieškovui naudotis jam priklausančia buto dalimi, esant būtinybei apsirūpinti kita gyvenamąja patalpa. Nesutikdamas su skundo argumentais dėl turtinės apeliantės padėties, ieškovas atkreipia dėmesį į tai, jog žemės sklypą liudytojais apklausti asmenys siūlė iš apeliantės nupirkti už ženkliai didesnę, nei nurodyta sutartyje, kainą, sklypo kaina galėjo būti sumažinta ir siekiant išvengti pareigos mokėti gyventojų pajamų mokestį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Įvertinusi apeliantės prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 322 straipsniu, sprendžia, jog tam nėra jokios objektyvios būtinybės, skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

Dėl apeliacinio proceso ribų

Nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, skundo argumentai iš esmės yra susiję su ieškovui priteistos kompensacijos suma ir apeliantės galimybėmis ją sumokėti. Apeliantė iš esmės neginčija faktų, jog dėl konfliktiškų šalių tarpusavio santykių bendras naudojimasis ginčo butu yra praktiškai negalimas, jog turtą padalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai yra neįmanoma. Apeliantė taip pat išreiškė pageidavimą, kad turtas natūra atitektų jai. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija nepasisako dėl atidalijimo tikslingumo, taip pat dėl parinkto atidalijimo būdo tinkamumo, ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina patikrindama, ar teismas nustatė tinkamą kompensacijos už apeliantei natūra atitinkančią ieškovui priklausančią buto dalį sumą, taip pat ar nustatant tokią sumą nebuvo pažeisti apeliantės interesai.

Dėl kompensacijos dydžio pagrįstumo

Vadovaujantis CK 4.80 straipsnio 2 dalimi, piniginė kompensacija vienam iš bendraturčių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju priteisiama tuomet, kai turto atidalijimas natūra negalimas. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kaip turėtų būti apskaičiuojama kompensacijos suma. Byloje paskyrus ekspertizę buvo nustatyta ginčo buto rinkos vertė- 60000 Lt. Šia verte remdamasis pirmosios instancijos teismas ir paskaičiavo kompensacijos dydį. Apeliantė, nesutikdama su teismo išvada, nurodo, jog turėjo būti nustatinėjama būtent ieškovui priklausančios buto dalies vertė, kuri, atsižvelgiant į dalinės nuosavybės faktą, yra ženkliai mažesnė, nei atitinkamos viso buto dalies vertės procentinė išraiška. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės, skirtingai nei sandorio, kuriuo perleidžiamos nuosavybės teisės į buto dalį, sudarymo atveju, butas turi būti vertinamas kaip vientisas nekilnojamojo turto objektas. Priešinga išvada vestų prie logiškai nepateisinamos situacijos, kai apeliantė, valdanti dalį buto, kurios (dalies) vertė, kaip nurodo pati apeliantė, yra apie 15000 Lt, sumokėjusi ieškovui 15000 Lt kompensaciją, savo valdomo turto vertę padidintų iki 60000 Lt. Tokiu būdu ieškovo iki atidalijimo valdyta 47% buto dalis be jokio teisėto pagrindo sumažėtų iki 25% buto vertės lygiai kompensacijai, tuo tarpu 53% apeliantės dalis, iš jai natūra atitenkančio turto vertės atėmus jos ieškovui mokėtiną kompensaciją, padidėtų iki 75%, t.y. ne tik padidėtų apeliantei priklausančios buto dalies vertė, bet ir ieškovui priklausančios buto dalies vertės padidėjimas atitektų apeliantei. Toks rezultatas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtų nesuderinamas nei su civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo principu, nei su bendraisiais civiliniais teisiniais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Dėl nurodytų aplinkybių, nesant ginčo dėl ekspertizės metu nustatytos viso buto vertės, konstatuotina, jog teismo ieškovui iš apeliantės priteistos kompensacijos dydis, kaip atitinkantis ieškovo valdomos buto dalies, kuri po atidalijimo atitenka apeliantei, proporciją, vertintinas kaip nustatytas tinkamai.

Dėl apeliantės finansinės padėties

Tam, kad turto atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės būtų pasiekti tikrieji tokio atidalijimo tikslai, visos atidalijimo sąlygos turi būti įvykdomos realiai. Turtą natūra priteisiant vienam iš buvusių bendraturčių, iš kito bendraturčio atimamos nuosavybės teisės, šį praradimą kompensuojant pinigais. Sprendžiant klausimą dėl tokio atidalijimo būdo parinkimo privalu įvertinti buvusio bendraturčio, kuriam turtas paliekamas natūra, galimybes tokią kompensaciją sumokėti. Kaip matyti iš apeliantės pozicijos šio civilinio proceso metu, ji pripažįsta turinti galimybę sumokėti apie pusę teismo priteistos kompensacijos sumos. Dėmesys kartu atkreiptinas ir į tai, jog jau bylos nagrinėjimo metu apeliantė pardavė 2,300 ha žemės sklypą už 2300 Lt kainą, kuri yra ženkliai mažesnė už vidutinę šio sklypo rinkos vertę, nurodytą tiek Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b.l. 131-132, t. 1), tiek ir ieškovo į bylą pateiktoje vertinimo pažymoje (b.l. 157, t. 1), taip pat net kelis kartus mažesnė už kainą, kurią už šį sklypą apeliantei nurodė siūlę byloje liudytojais apklausti asmenys (b.l. 30-35, t. 2). Nurodytų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, jog sklypo pardavimo kaina yra nelogiškai maža, t.y. apeliantė, tinkamai ir rūpestingai elgdamasi, negalėjo sudaryti tokio sau finansiškai nepalankaus sandorio. Kaip teisingai nurodyta ginčijamame sprendime, apeliante nuosavybės teise valdo ir žemės sklypą sodininkų bendrijoje. Šalių poziciją dėl šio sklypo vertės atskleidžia jų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri patvirtinta Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi (b.l. 6-7, t. 1), nurodyta apeliantės ieškovui mokėtina 5500 Lt piniginės kompensacijos suma už apeliantei natūra atitekusią ieškovui priklausiusią sklypo dalį. Apeliacinio skundo argumentas, jog šio sklypo valdymas negali turėti įtakos vertinant apeliantės turtinę padėtį, kadangi kompensaciją už sklypą ji ieškovui jau sumokėjo, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nėra ginčijamas faktas, jog sklypas teisėtai priklauso apeliantei, tėra akcentuojama, jog apeliantė turi turto, kurį pardavusi galėtų sumokėti kompensaciją ieškovui. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia atmesti kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kuriais bandoma sukelti abejones dėl apeliantės galimybių sumokėti ieškovui pirmosios instancijos teismo priteistą kompensaciją.

Dėl kitų apeliacinio skundo motyvų

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog nutraukiant santuoką turtas nebuvo padalintas natūra, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė buvo transformuota į bendrąją dalinę būtent ieškovo iniciatyva, vertintina kaip neturinti jokios įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Santuokos nutraukimo byla yra išnagrinėta, joje priimtas procesinis sprendimas įsiteisėjęs, turto teisinis statusas pasikeitęs. Būdamas bendraturčiu bendrojoje dalinėje nuosavybėje ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir jo pozicija ankstesniame procese negali turėti įtakos nagrinėjamoje byloje reiškiamų reikalavimų pagrįstumui.

Pripažinusi apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundo motyvais naikinti ar keisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija LozoraitytėNerijus MeilutisArūnas Rudzinskas