Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

gynėjams advokatams Adomui Liutvinskui, Steponui Umbrasui, Evaldui Liutkevičiui, Jolantai Savickaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo

V. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 18750 Lt (150 MGL) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį - 6250 Lt (50 MGL) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 18750 Lt (150 MGL) dydžio bauda.

M. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį nuteistas 18750 Lt (150 MGL) dydžio bauda.

S. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 6250 Lt (50 MGL) dydžio bauda.

D. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, išteisintas, jo veikai neturint nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos apeliacinis teismas 2006-02-03 nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 3 d. nuosprendžio dalį dėl V. D. , M. G. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį ir S. A. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį panaikino ir šioje dalyje priėmė naują nuosprendį:

§ V. D. ir M. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį išteisino, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

§ S. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisino nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikino nuosprendžio dalį dėl V. D. paskirtų bausmių subendrinimo Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Nuosprendžio dalį dėl V. D. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį pakeitė ir V. D. paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Lietuvos Aukščiausias Teismas2006-12-05 nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 3 d. nuosprendžio dalį dėl V. D. , M. G. , S. A. ir D. J. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nuteistojo V. D. kasacinį skundą atmetė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. , M. G. ir S. A. Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 3 d. nuosprendžiu nuteisti už tai, kad kartu su A. S. , kuriam baudžiamoji byla nutraukta, 2001 m. nuo birželio 7 d. iki spalio 19 d. Kauno ir Klaipėdos miestuose, veikdami bendrininkų grupe, siekdami apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą - valstybės turtą ir būdami susitarę daryti sunkų, ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą - apgaule sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau tekste – PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, pasinaudodami UAB „M", įregistruotos Kaune, Žemaičių g. 31, dokumentais, siekdami legalizuoti bendrininkų grupės nario V. D. be dokumentų iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgytą žuvį bei plastikines dėžes jos transportavimui, žinodami, kad UAB „M" naudojama nusikalstamai veiklai nuslėpti, Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau tekste-VMI) tiekia žinomai melagingas ataskaitas, veikdami bendrininkų grupės interesais, A. S. pateikus UAB „M" direktoriui D. G. patvirtinti savo, kaip UAB „M" direktoriaus, parašais neužpildytus 15 vnt. PVM sąskaitų-faktūrų blankų serija GDB Nr. 3975502, 3975504 – 3975510, 3975512 - 3975515, 3975525, 3975532, 3975536, o juos direktoriui D. G. patvirtinus savo parašu, A. S. ir M. G. perdavė V. D. , į kuriuos V. D. Klaipėdos mieste kompiuterinės technikos ir nenustatytų asmenų pagalba įrašė žinomai melagingus duomenis, kad UAB „M" parduoda UAB „K" 46 540 kg menkės ir 336 vnt. plastikinių dėžių už 297 404 Lt, tame tarpe PVM 45 366,84 Lt, bei perdavė šiuos dokumentus UAB „K" dirbusiam vadybininkui S. A. , kuris padėdamas bendrininkų grupei vykdyti nusikalstamą veiką, įtraukė šias PVM sąskaitas-faktūras į UAB „K" apskaitą, pagal kurias UAB „K" už žuvies pardavimą atsiskaitė su UAB ,M" mokėjimo pavedimais 2001 m. spalio 19 d. Nr. 3521, 2001 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1550, 2001 m. rugsėjo 7 d. Nr. 2955, 2001 m. liepos 5 d. Nr. 1141, 2001 m. birželio 28 d. Nr. 1830, 2001 m. birželio 25 d. Nr. 1002, 2001 m. birželio 21 d. Nr. 948, 2001 m. birželio 20 d. Nr. 923, 2001 m. birželio 19 d. Nr. 894, 2001 m. birželio 18 d. Nr. 1749, 2001 m. birželio 14 d. Nr. 1608, 2001 m. birželio 12 d. Nr. 848 pervesdama į UAB „M" bankinę sąskaitą Nr. 2904001302, esančią AB „Hansa bankas" Kauno mieste, 297404 Lt, tame tarpe privalomą į valstybės biudžetą sumokėti 45 366,84 Lt PVM, o D. G. paėmus iš sąskaitos pinigus pagal čekius ir juos perdavus A. S. , jie nenustatytomis proporcijomis buvo pasidalinti tarp bendrininkų grupės narių V. D. , M. G. ir A. S. , tuo savo naudai įgyjant didelės vertės svetimą-valstybės, turtą – 45 366,84 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų.

Taip pat V. D. , M. G. ir S. A. nuteisti už tai, kad kartu su A. S. , kuriam baudžiamoji byla nutraukta, bei asmeniu, kuriam baudžiamoji byla ikiteisminio tyrimo metu išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, tęsdami nusikalstamą veiką, nuo 2001 m. spalio 29 d. iki 2002 m. balandžio 25 d. Kauno bei Klaipėdos miestuose, veikdami bendrininkų grupės interesais, siekdami apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą-valstybės turtą ir būdami susitarę daryti sunkų, ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą - apgaule sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, pasinaudodamas UAB „MM", įregistruotos Žemaičių g. 31, Kaune, dokumentais, siekdami legalizuoti bendrininkų grupės nario V. D. be dokumentų iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgytą įvairią žuvį, žuvies kepenėles bei žuvies ikrus, žinodami, kad UAB „MM" Kauno apskrities VMI tiekia žinomai melagingas ataskaitas ir naudojama nusikalstamai veiklai nuslėpti, M. G. bei A. S. perdavė V. D. UAB „MM“ tuščius 51 vnt. PVM sąskaitų-faktūrų blankų serijos GDB Nr. 6970119 - 6970123, 6970125 - 6970126, 6970128, 6970109 - 6970118, 6137667 - 6137673, 6137675 - 6137681, 6137683 - 6137688, 6137645, 6137647 - 6137649, 6137655 - 6137663 M. G. nurodymu patvirtintus UAB „MM“ direktoriaus N. G. parašais, o V. D. Klaipėdos mieste į minėtus tuščius PVM sąskaitų-faktūrų blankus kompiuterinės technikos ir nenustatytų asmenų pagalba įrašė žinomai melagingus duomenis, kad UAB „MM" parduoda UAB „K“ 179 402,5 kg menkės, 4633 kg menkės kepenėlių, 784 kg menkės ikrų, 763 kg starkio, 38 184 kg karšio, 76 630 kg plekšnės, 3804 kg kuojos, 66 023 kg stintos, 8912 kg strimelės, 62 kg žiobrių už 1 716 599,70 Lt, tame tarpe PVM 261 854,22 Lt, bei perdavė nurodytas PVM sąskaitas-faktūras UAB „K" vadybininkais dirbusiems S. A. bei asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, o pastarieji, žinodami, kad šiose PVM sąskaitose-faktūrose įrašyti žinomai melagingi duomenys, padėdami bendrininkų grupei vykdyti nusikalstamą veiką, nuo 2001 m. spalio 29 d. iki 2002 m. balandžio 25 d. įtraukė Klaipėdos mieste į UAB „K" apskaitą perduotas PVM sąskaitas-faktūras, pagal kurias UAB „K" už žuvies pardavimą atsiskaitė su UAB „MM" mokėjimo pavedimais : 2001 m. gruodžio 6 d. Nr. 4330, 2001 m. gruodžio 5 d. Nr. 1952, 2001 m. gruodžio 3 d. Nr. 4285, 2001 m. lapkričio 30 d. Nr. 4241, 2001 m. lapkričio 28 d. Nr. 4146, 2001 m. lapkričio 23 d. Nr. 4104, 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. 3787, 2001 m. spalio 31 d. Nr. 3715, 2002 m. sausio 14 d. Nr. 117, 2002 m. sausio 14 d. Nr. 72, 2002 m. sausio 9 d. Nr. 54, 2001 m. gruodžio 17 d. Nr. 4525, 2001 m. gruodžio 11 d. Nr. 4392, taip pat nuo 2001 m. sausio 11 d. iki 2002 m. balandžio 19 d. pavedimais internetu, pervesdama į UAB „MM" bankinę sąskaitą Nr. 2944001304, esančią AB „Hansa bankas" Kauno mieste 1 716 599,70 Lt tame tarpe privalomą į valstybės biudžetą sumokėti 261 854,22 Lt PVM, o N. G. paėmus iš sąskaitos šiuos pinigus pagal čekius ir juos perdavus A. S. , jie nenustatytomis proporcijomis buvo pasidalinti tarp bendrininkų grupės narių V. D. , M. G. , A. S. , tuo apgaule savo naudai įgyjant didelės vertės svetimą-valstybės, turtą - 261 854,22 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų.

Taip pat V. D. nuteistas už tai, kad nuo 2001 m. birželio 7 d. iki 2002 m. balandžio 25 d. Klaipėdos mieste pagamino netikrą dokumentą, t. y. į 15 vnt. UAB „M" PVM sąskaitas-faktūras serijos GDB Nr. 3975502, 3975504 - 3975510, 3975512 - 3975515, 3975525, 3975532, 3975536, ir į 51 vnt. UAB „MM" PVM sąskaitas-faktūras serijos GDB Nr. Nr. 6970119 - 6970123, 6970125 - 6970126, 6970128, 6970109 - 6970118, 6137667 - 6137673, 6137675 - 6137681, 6137683 - 6137688, 6137645, 6137647 - 6137649, 6137655 - 6137663 pasinaudodamas kompiuterine technika ar nenustatytų asmenų pagalba, įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „M" pardavė UAB „K" 46 540 kg menkės ir 336 vnt. plastikinių dėžių už 297 404 Lt, tame tarpe PVM 45 366,84 Lt, ir UAB „MM" pardavė UAB „K" 179 402,5 kg menkės, 4633 kg menkės kepenėlių, 784 kg menkės ikrų, 763 kg starkio, 38 184 kg karšio, 76 630 kg plekšnės, 3804 kg kuojos, 66 023 kg stintos, 8912 kg strimelės, 62 kg žiobrių už 1 716 599,70 Lt, tame tarpe PVM 261 854,22 Lt, ir šias pagamintas netikras PVM sąskaitas-faktūras panaudojo kaip apgaulės priemonę, dėl ko buvo padaryta didelė žala Lietuvos Respublikos biudžetui.

D. J. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad jis nuo 2001 m. birželio 7 d. iki 2001 m. spalio 19 d. Kauno mieste, veikdamas organizuota grupe su V. D. , M. G. , A. S. ir S. A. , siekdamas apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą-valstybės, turtą ir būdamas susitaręs su organizuotos nariais daryti sunkų, ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą - apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir mokėjimo srityje, įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, žinodamas, kad UAB „M", įregistruotos adresu Žemaičių g. 31, Kaunas, faktiškai jokios veiklos nevykdo, Kauno apskrities VMI teikia žinomai melagingas ataskaitas ir naudojama nusikalstamai veiklai nuslėpti, veikdamas organizuotos grupės interesais, siekdamas legalizuoti organizuotos grupės nario V. D. be dokumentų iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgytą žuvį ir plastikines dėžes, jis nurodė organizuotos grupės nariui A. S. pateikti UAB „M" direktoriui D. G. , patvirtinti savo, kaip UAB „M" direktoriaus parašais neužpildytus 15 vnt. PVM sąskaitų-faktūrų blankus serija GDB Nr. 3975502, 3975504 - 3975510, 3975512 - 3975515, 3975525, 3975532, 3975536, siekiant legalizuoti be dokumentų įgytą žuvį bei plastikines dėžes jis per A. S. , M. G. perdavė organizuotos grupės nariui V. D. UAB „M" direktoriaus D. G. parašais patvirtintus 15 vnt. PVM sąskaitų-faktūrų blankus serija GDB Nr. 3975502, 3975504 - 397510, 397512 - 3975515, 3975525, 3975532, 3975536, į kuriuos V. D. įrašė žinomai melagingus duomenis, kad UAB „M" parduoda UAB „K" 46 540 kg menkės ir 336 vnt. plastikinių dėžių už 297 404 Lt, tame tarpe PVM 45 366,84 Lt, bei perdavus nurodytas PVM sąskaitas-faktūras kitam organizuotos grupės nariui, UAB „K" dirbusiam vadybininkui S. A. , pastarajam pagal išankstinį susitarimą įtraukus šias PVM sąskaitas-faktūras į UAB „K" apskaitą, UAB „K" pervedus UAB „M" už žuvies pardavimą ir plastikinių dėžių pardavimą mokėjimo pavedimais: 2001 m. spalio 19 d. Nr. 3521, 2001 m. rugsėjo 10 d. Nr. 550, 2001 m. rugsėjo 7 d. Nr. 2955, 2001 m. liepos 5 d. Nr. 1141, 2001 m. birželio 28 d. Nr. 1830, 2001 m. birželio 25 d. Nr. 1002, 2001 m. birželio 21 d. Nr. 948, 2001 m. birželio 20 d. Nr. 923, 2001 m. birželio 19 d. Nr. 894, 2001 m. birželio 18 d. Nr. 1749, 2001 m. birželio 14 d. Nr. 1608, 2001 m. birželio 12 d. Nr. 848 į UAB „M" bankinę sąskaitą Nr. 2904001302, esančią AB „Hansa bankas" Kauno mieste 297 404 Lt, tame tarpe privalomą į valstybės biudžetą sumokėti 45 366,84 Lt PVM, o D. G. paėmus iš sąskaitos pinigus pagal čekius ir juos perdavus organizuotos grupės nariui A. S. , organizuotos grupės nariams pasidalijus minėtus pinigus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis proporcijomis, D. J. kartu su organizuotos grupės nariais V. D. , M. G. , A. S. ir S. A. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą-valstybės, turtą - 45 366,84 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų.

Taip pat liudytoja W. Z. parodė, kad pinigus, nuimtus banke kartu su direktoriumi, atiduodavo A. S. , arba jie kartu su A. S. sėsdavo į mašiną. Jis sakydavo, kad važiuoja į Klaipėdą. A. S. minėdavo Mindaugą ir Darių, sakydavo, kad pas juos reikia važiuoti. Specialistės, atlikusios UAB „MM" ir UAB „M" patikrinimą, patvirtino, kad nėra UAB „MM" ir UAB „M" žuvies įsigijimo dokumentų. Pagal veterinarinius pažymėjimus, nurodytus PVM sąskaitose-faktūrose nustatytos įmonės nepardavė žuvies UAB „MM“ ir UAB „M", taip pat buvo išsiųsti užklausimai apskričių valstybinėms mokesčių inspekcijoms, žuvies pardavėjų įmonėms. UAB „M", UAB „MM“ nerasta. Liudytoja B. B. , atlikusi UAB „M" patikrinimą, patvirtino liudytojos W. Z. parodymus. Liudytoja R. Žukauskienė, atlikusi UAB „MM“ patikrinimą, parodė, kad N. G. galėjo nurodyti tik trijų įmonių, iš kurių įsigijo žuvį, pavadinimus. A. S. parodė, kad UAB „Monsidos" veiklos laikotarpiu D. J. jam pateikdavo PVM deklaracijų blankus su įrašytais skaičiais, kuriuos jis perduodavo buhalterei, UAB „Mindestos" atveju - skaičius žinodavo M. G. . Todėl prokurorė teigia, kad A. S. posėdyje nekeitė parodymų. Jo nuoširdžiais parodymais, sutampančiais su liudytojos W. Z. , specialisčių B. B. ir R. Žukauskienės parodymais, teisiamojo posėdžio metu buvo detalizuotas sukčiavimo slėpimo mechanizmas. Teismas nepagrįstai atmetė A. S. parodymus, sutampančius su kitais duomenimis, kuriais detalizuotas D. J. vaidmuo nusikalstamos veikos mechanizme - jis teikė žinomai neteisingų PVM deklaracijų projektus tikslu imituoti vykstančią fiktyvios įmonės UAB „M“ veiklą.

Teismas nepagrįstai teigia, jog nuteistųjų V. D. ir M. G. , liudytojų D. G. , K. J. , W. Z. , V. R. ir N. G. parodymais nustatyta, jog pagrindinį vaidmenį, organizuojant UAB „M" ir UAB „MM" veiklą, atliko A. S. . Tačiau V. D. ir M. G. parodė, kad V. D. tiesiogiai bendravo tik su M. G. . Be to, V. D. jokių parodymų apie realius A. S. veiksmus nedavė, o teismas konstatavo nesamą prieštaravimą tarp V. D. ir A. S. parodymų. Liudytojos K. J. , W. Z. , V. R. patvirtino, kad bendravo tik su A. S. . Todėl prokurorė teigia, kad tai patvirtina A. S. parodymus. Kiekvienas organizuotos grupės narys atliko jam pavestą vaidmenį, nedubliavo kitų veiksmų, A. S. , tiesiogiai bendravo su „statytiniais" direktoriais, buhalteriais, perdavinėjo pinigus ir dokumentus M. G. , D. J. , S. A. . Tai patvirtina ir V. D. , bendravęs taip pat tik su M. G. . D. J. žinojo apie įmonės steigimą svetimu vardu, šie jo parodymai atitinka A. S. parodymams. M. G. parodė, kad žinojo, jog V. D. ir A. S. nedirba UAB „M" ir UAB „MM", tarpininkavo tarp V. D. ir A. S. , perdavinėjo gautus iš A. S. tuščius PVM sąskaitų-faktūrų blankus su UAB „M“ ir „MM“ direktorių parašais, taip pat perdavinėjo V. D. gautus iš A. S. pinigus. Pats už tarpininkavimą gavo 10 procentų, 30 procentų atiduodavo A. S. , iš šių pinigų turėjo būti mokami atlyginimai, mokesčiai. Prokurorė mano, kad taip jis menkina savo vaidmenį nusikalstamos veikos mechanizme. Šie M. G. parodymai prieštarauja V. D. parodymams ikiteisminio tyrimo metu apie susitarimo su M. G. turinį, t. y ., tikslą apgaule įgyti PVM ir vaidmenų pasidalinimą.

Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, tai kad ikiteisminio tyrimo metu V. D. davė parodymus, pilnai sutampančius su liudytojo A. S. parodymais, o teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodymus pakeitė, paneigdamas veiklos tikslą-apgaule įgyti PVM, teigdamas, jog tai tyrėjas blogai užrašė jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Prokurorė teigia, kad V. D. , M. G. parodymuose yra prieštaravimų, tačiau jų parodymais teismas remiasi, įžvelgdamas nesamus prieštaravimus A. S. parodymuose, taip pat konstatuoja nesamus prieštaravimus tarp A. S. ir liudytojų parodymų, A. S. parodymai atmesti nepagrįstai, nesiremiant bylos duomenų viseto analize. Prokurorė apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3. 1. 5 p. nuostatas ir nurodo, kad A. S. nėra įslaptintas liudytojas, jis davė parodymus teisme, kaltinamieji turėjo galimybę teikti jam klausimus. Teigia, kad pats atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui aktyviai padėjusiam atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas institutas netenka prasmės, jei asmens, padėjusio išaiškinti organizuotos grupės veiklą, parodymais teismas nemotyvuotai nesiremia. Liudytojo A. S. parodymai patvirtinti kitais duomenimis, todėl abejoti jais teismas pagrindo neturėjo.

Byloje nenustatytas pagrindas, dėl ko A. S. galėtų apkalbėti D. J. . Nei D. J. , nei A. S. nenurodė, kad yra tarpusavio nesutarimų. Motyvo apkalbėti D. A. S. neturi. D. J. parodė, kad tai jis pradėjo su A. S. veiklą su mediena. Tuo būdu, šiais D. J. parodymais patvirtinami A. S. parodymai. UAB „M" įregistruota 2001 m. gegužės 3 d. D. J. parodė, jog jis kartu su A. S. vertėsi prekyba mediena. UAB „M" gavo pajamų iš AB „Autrolis“, D. Šlekio įmonės, UAB „Interservis vaikai", UAB „S", UAB „K". Tačiau D. J. parodymai, kad UAB „M“ veiklos pradžioje jis kartu su A. S. vertėsi prekyba mediena, po to jų bendradarbiavimas nutrūko, paneigta bylos medžiaga. Byloje nustatyta, kad UAB „M" vardu prekyba mediena ir žuvimi vyko tuo pačiu metu. Tuo pačiu yra patvirtinti A. S. parodymai, kad jis susipažino su M. G. per D. J. . Juos patvirtina V. D. , nurodydamas, kad jis vykdė veiklą tik su M. G. . A. S. parodymais nustatyta, kad M. G. žinojo apie UAB „M" veiklą, pasiūlė jam steigti naują įmonę, tuo būdu išstumti D. J. . Šių įrodymų visuma patvirtinta organizuotos grupės narių bendravimą, jos schemą. Tuo būdu, A. S. parodymais, patvirtintais kitais bylos duomenimis, įrodyta D. J. kaltė. Teismas išteisino D. J. vadovaudamasis išvadomis, kurios neatitinka bylos aplinkybių. Todėl ši nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas -apkaltinamasis nuosprendis.

D. J. skirtina bausmė atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, apgaule įgyto turto vertę, į tai, kad nusikalstama veika priskiriama prie sunkių, padaryta tiesiogine tyčia, bendrininkaujant atliekant vadovo vaidmenį, į asmenybę- neteistas, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Taip pat nuosprendis, nekeičiant V. D. ir M. G. veikos kvalifikavimo, keistinas dėl įrodytomis pripažintų veikos aplinkybių, o S. A. atžvilgiu - keistinas dėl įrodytomis pripažintų veikos aplinkybių ir dėl veikos kvalifikavimo.

Teismas nepagrįstai teigia, kad bendrininkai nebuvo numatę nusikaltimo slėpimo mechanizmo. Prokurorė nurodo, kad liudytojai A. S. , N. G. ir D. G. parodė, jog buvo surasti „statytiniai" direktoriai, o asmenys, vadovavę organizuotai grupei, su jais jokių tiesioginių kontaktų neturėjo bei buvo imituojama UAB „M", UAB „MM" veikla. Liudytoja W. Z. ir A. S. parodė, kad VMI buvo teikiamos deklaracijos, kurių projektus, nesant realių įsigijimo dokumentų, W. Z. gaudavo iš D. J. užpildytus pieštuku. A. S. parodė, kad prasidėjus UAB „MM" patikrinimui, V. D. kartu su M. G. nutarė likviduoti šios UAB dokumentus, buvo inscenizuota vagystė. M. G. , V. D. , ir A. S. parodė, kad N. G. buvo nuvežtas į Klaipėdą pasižiūrėti įmonės, kuriai tariamai tiekė žuvį. Teismas nepagrįstai teigia, kad nenustatyta, jog vienas iš kaltinamųjų subūrė organizuotą grupę, be šio požymio negali būti organizuota grupė ir konstatuoja, jog tai bendrininkų grupė. Tačiau pats teismas konstatavo, jog vieni bendrininkai vadovavo, kiti vykdė nurodymus: nuosprendyje nurodyta, kad PVM sąskaitų-faktūrų blankai UAB „MM" direktoriaus N. G. parašais buvo patvirtinti M. G. nurodymu. A. S. parodė, kad jis veiksmus atlikdavo M. G. ir D. J. nurodymu. V. D. parodė, kad jis atliko vadovaujantį vaidmenį Klaipėdoje. Todėl prokurorė teigia, kad byloje nustatyti asmenys, vadovavę organizuotai grupei bei jos požymiai.

Taip pat apeliaciniame skunde prokurorė teigia, kad teismas neteisingai paskyrė bausmes ir netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Prokurorė ginčija nuosprendyje išdėstytą teisingumo principo traktavimą skiriant nuteistiesiems bausmes. Nurodo, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Veika, kuria nuteisti visi asmenys šioje byloje, baudžiamajame kodekse priskirta prie sunkių nusikaltimų. Nusikalstama veika įgyta 307 221,06 Lt PVM.

Teismas netinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir nepagrįstai konstatavo, kad valstybės biudžetui tokia žala nėra žymi. Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už didelės vertės svetimo turto įgijimą, o Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnyje nurodytas didelės vertės turto kiekis. Todėl prokurorė teigia, kad šioje byloje apgaule įgytas turtas 9,8 karto viršija sumą, už kurios įgijimą apgaule įstatymų leidėjas numatė tik vieną bausmės rūšį - laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Nors Lietuvos Respublikos BK ir Lietuvos Respublikos BPK nėra numatyto reikalavimo teismui spręsti apie galimybę taikyti švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmė, teismas, nepagrįstai ieškojo galimybės taikyti švelnesnę, nei sankcijoje numatytą bausmę, nenustatęs pagrindų, remdamasis teisingumo principu, skyrė sankcijoje nenumatytą bausmę, preziumuodamas, kad net ir minimali trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje, yra per griežta.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“3. 1. 13 p. nurodyta, kad taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Prokurorė teigia, kad jokių išimtinių aplinkybių byloje nenustatyta ir nuosprendyje nenurodyta. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 45 straipsnio (1998 m. liepos 2 d. redakcija) ir 312 straipsnio 3 dalies ( 1998 m. vasario 3 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, yra įtvirtinta, kad „bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai". Jei teismui kilo abejonė, ar įstatymas atitinka Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas, jis turėjo kreiptis į Konstitucinį teismą, kad šis nustatytų, ar konkrečios Lietuvos Respublikos BK nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.

Skiriant 50 MGL (6250 Lt), 150 MGL (18750 Lt) baudas už sunkų nusikaltimą, kuriuo apgaule įgyta 307 221,06 Lt negali būti pasiekta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1993 m. gruodžio 13 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos BK 148 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos BPK 93 straipsnio 1 ir 2 punktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodyta, kad baudžiamųjų įstatymų taikymas turi užtikrinti proporcingą, nuolatinį ir teisingą atsaką sunkiems teisinių gėrių pažeidimams, kad viešai patvirtintų baudžiamojo įstatymo normų laikymosi būtinumą. Kartu konstatuota, jog „negalima teigti, kad visuomenė yra teisinga ir humaniška, jeigu nusikaltėliai gali elgtis laisviau negu žmonės, kurie laikosi įstatymo reikalavimų“.

Prokurorė teigia, kad nors asmenys ir pripažinti kaltais sunkaus nusikaltimo padarymu, jie praktiškai liko visiškai nenubausti. Todėl mano, kad nuteistiesiems turi būti paskirtos laisvės atėmimo bausmės, artimos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, nebetenkinant apeliacinio skundo reikalavimų dėl bausmės paskyrimo V. D. už Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Ji taip pat prašė šiam nuteistajam pripažinti Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Nuteistieji M. G. , V. D. , S. A. , išteisintasis D. J. ir jų gynėjai prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, kad D. J. pateiktas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje pagrįstas tik liudytojo A. S. parodymais. Daugiau įrodymų, kad D. J. dalyvavo šioje nusikalstamoje veikoje, nėra. Kiti įrodymai patvirtina atskiras įrodytų nusikalstamų veikų darymo aplinkybes, tačiau juose nėra duomenų, kurie patvirtintų D. J. kaltumą.

Apeliaciniame skunde teisingai pacituoti A. S. parodymai, kad „kas mėnesį buvo mokami visi mokesčiai valstybei. Fizinių asmenų mokestis buvo mokamas. Aš buhalterijos neišmanau". Skunde nurodyta, jog iškviestos liudytojos W. R. ir K. J. , parodė, kad buhalterinės apskaitos nevedė, neturėjo specialių žinių, tik pasirašinėjo tuščiose PVM deklaracijose ir čekiuose, o W. Z. parodė, kad galėjo vesti buhalterinę apskaitą, tačiau įmonėje „M“ to nedarė, nes jai nepateikdavo reikalaujamų dokumentų - žuvies įsigijimo dokumentų. Specialistės, atlikusios UAB „MM" ir UAB „M" patikrinimą, patvirtino, kad nėra UAB „MM" ir UAB „M" žuvies įsigijimo dokumentų, pagal veterinarinius pažymėjimus, nurodytus PVM sąskaitose-faktūrose nustatytos įmonės nepardavė žuvies UAB „MM“ ir UAB „M". Šių asmenų parodymais nustatytos ir kitos sukčiavimo bei jo slėpimo aplinkybės. Tačiau niekas iš apklausiamų liudytojų ar specialisčių nenurodė kokio nors D. J. ryšio su nustatytomis nusikalstamomis veikomis. Vienintelės liudytojos D. Z. , kuri 2001 m. vasarą apie 3,5 mėnesio dirbo UAB „M" buhaltere parodymuose nurodyta, jog kartais iš banko paėmus grynus pinigus ir juos padavus A. S. , šis sakydavo, kad važiuoja į Klaipėdą. Ji taip pat parodė, kad A. S. jai minėdavo Mindaugą ir Darių, kad reikia važiuoti, o kur ir dėl ko, ji nesigilindavo (b. l. 93, t. 11). Vienas iš paminėtų vardų – Darius iš tikrųjų sutampa su išteisintojo D. J. vardu. Tačiau šis vardas Lietuvoje labai dažnas, todėl teigti, kad liudytojai A. S. buvo paminėjęs būtent išteisintąjį, negalima. Net ir manant, kad A. S. minėjo D. J. , liudytojos paminėta frazė nėra D. J. kaltės įrodymu dar ir dėl to, kad liudytojos parodymuose nėra daugiau informacijos apie tą Darių, apie reikalus, kuriais bendravo A. S. su Darium. Tiek D. J. , tiek A. S. parodė, kad jie turėjo kurį laiką medienos verslą, todėl jų bendravimas galėjo būti dėl legalių dalykų. Kaip minėta, nei ši, nei kiti liudytojai nieko neparodė apie išteisintąjį. Tai parodė tik A. S. . D. A. S. parodymus apie jo nusikalstamą veiką neigia. Teisėjų kolegija neturi argumentų, kurie duotų kokį nors pagrindą labiau tikėti A. S. , o ne D. J. . Vien tai, kad A. S. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nereiškia, kad jo parodymai yra visiškai patikimi, o tokia parodymų savybė būtina, norint ką nors nuteisti remiantis vienintelio kito asmens parodymais.

Tuo tarpu A. S. parodymai nėra labai patikimi.

Apeliaciniame skunde teisingai teigiama, jog nuosprendyje liko nepaminėti A. S. parodymai: „Kad daromas nusikaltimas, supratau dirbant su V. G. , viduryje to periodo, kai su juo dirbau. Tada ir supratau, kad ir su J. buvo vykdoma neteisėta veikla“. Šie parodymai yra teismo posėdžio protokole, b. l. 31, t. 11. Pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti A. S. ikiteisminio bylos tyrimo duoti parodymai, kuriuose, be kita ko, nurodyta, jog „dirbdamas kartu su D. J. , M. G. ir Vaidu kuris buvo Klaipėdoje aš žinojau, kad UAB „M“ ir UAB „MM“ naudojamos nusikalstamai veiklai, o mūsų visų tikslas pasinaudojant tomis įmonėmis buvo gauti PVM (b. l. 124, t. 2). Perskaičiuos šiuos parodymus A. S. ir pasakė kitą apeliaciniame skunde cituojamą frazę „dėl PVM kai duoti parodymai, aš jau žinojau dėl PVM grobstymo“ (b. l. 30-31, t. 11). Iš to matyti, kad A. S. laiką, kada suvokė apie savo dalyvavimą nusikaltimo daryme, aiškina skirtingai, vienu atveju nurodydamas, kad tai buvo jau „dirbant kartu su J.“, o kitu atveju – kad duodant parodymus dėl PVM grobstymo, o trečiu atveju – kad dirbant su M. G. . Nėra pagrindo sutikti su prokurorės apeliacinio skundo teiginiu, kad A. S. neneigia savo ir kitų atsakomybės, o tik atsisako pateikti teisinį veikos vertinimą, parodydamas: „kas grobė PVM aš negaliu pasakyti, kas tai darė aš neįpareigotas tai spręsti“, todėl nuosprendyje A. S. parodymai netiksliai interpretuoti. Cituoti parodymai tikrai yra b. l. 77, t. 11. Tačiau visas atsakymas į gynėjo klausimas prasideda taip: „Aš buvau nuteistas už dalyvavimą įmonių veikloje. Aš nedalyvavau grobiant PVM, aš asmenų neįvardijau“. Tik po to eina apeliaciniame skunde cituotas tekstas. Iš šio atsakymo visumos galima spręsti apie tai, kad A. S. savo kaltę dėl PVM grobstymo neigia.

Tokia jo pozicija išreikšta ir kitoje jo parodymų apie UAB „M“ veiklą vietoje. Jis parodė: “Tuo metu nebuvo žinoma, kad pinigai buvo gaunami valstybės sąskaita. Kad PVM grobstomas aš tikrai nežinojau, negalvojau, kad prieš įstatymą daroma“ (b. l. 28-29, t. 11).

Tokia parodymų tuo pačiu svarbiu klausimu įvairovė patvirtina, pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. S. parodymais galima remtis tada, kai juos patvirtina kiti įrodymai.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu V. D. davė parodymus, pilnai sutampančius su liudytojo A. S. parodymais. Tai nėra tikslu, nes V. D. ikiteisminio bylos tyrimo metu pripažino savo kaltę, parodė apie kitų nuteistųjų veikas, tačiau nieko neparodė apie išteisintojo veiksmus. Apie tai neparodė ir M. G. . Taigi, A. S. parodymai prieštarauja ne tik išteisintojo, bet ir paminėtų nuteistųjų parodymams. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad nėra nustatyta priežastis kodėl A. S. turėtų apkalbėti išteisintąjį, tačiau iš bylos matosi, kad jie bendradarbiavimą nutraukė dėl įtarimų nesąžiningumu ir tarpusavio santykiai nėra geri. Šios aplinkybės gali ir nebūti pretekstu apkalbėjimui, tačiau visuma nurodytų motyvų neleidžia visiškai tikėti A. S. ir, vadovaujantis vien tik jo parodymais apie D. J. dalyvavimą nusikaltimo padaryme, pripažinti pastarąjį kaltu dėl pareikšto kaltinimo. Todėl apeliacinio skundo dalis dėl D. J. netenkinama.

Tačiau apeliacinio skundo argumentai dėl S. A. veikos kvalifikavimo yra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė S. A. vaidmenį nusikalstamos veikos mechanizme – jis atliko užduotį priimti žinomai suklastotus dokumentus, įtraukti juos į apskaitą bei atliko tarpininko vaidmenį perduodant pinigus ir dokumentus V. D. .

Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalis nustato, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Kaip minėta, šiuo atveju nustatyta, jog S. A. ir pats atliko nusikaltimo sudėčiai reikalingus tam tikrus veiksmus, kurie vertintini kaip vykdytojo.

Todėl tenkintinas prokurorės apeliacinio skundo prašymas S. A. veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, be nuorodos į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį.

Kolegija pagrįstu laiko ir apeliacinio skundo reikalavimą nustatyti, kad veika padaryta ne bendrininkų, bet organizuotos grupės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismo septynių teisėjų kolegija 2007-04-17 nutartyje kasacinėje byloje Nr. 2K-7-45/2007 nurodė: „Pagal 2000 m. BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Palyginus šią organizuotos grupės sampratą su iki 2000 m. BK (įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d.) teismų praktikos suformuluota organizuotos grupės samprata, akivaizdu, kad pagal BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas bendrininkavimo pripažinimui organizuota grupe reikia mažiau sąlygų. Todėl kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad BK 25 straipsnio 3 dalis, palyginus su iki tol buvusia teismų praktika taikant 1961 m. BK atitinkamas nuostatas, pasunkina kaltininkų teisinę padėtį ir pagal baudžiamąjį įstatymą neturi grįžtamosios galios (kasacinė byla Nr. 2K-281/2006)“. Tačiau toje pačioje nutartyje nurodyta, jog organizuotos grupės buvimas ir dėl veikų, padarytų galiojant 1961 m. Lietuvos Respublikos BK gali būti konstatuotas, atsižvelgiant į kaltininkų organizuotumo lygį, nustatomą įvertinant konkrečios bylos aplinkybes: grupės pastovumą, veikos trukmę ir intensyvumą, pasiskirstymą konkrečiomis funkcijomis, susitarimą pasidalyti teritorijas kelioms tokio pobūdžio grupėms ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant turto prievartavimo baudžiamąsias bylas“ 10 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 19 punktas).

Šioje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika truko gana ilgą laiką - beveik metus laiko, grupės sudėtis buvo pastovi, veikla buvo vykdoma intensyviai, kaltininkai turėjo kiekvienas savo funkciją. Neteisėtai veiklai slėpti buvo naudojamos dvi įmonės, bendrininkai veikė skirtingose vietose, ne vienu metu, tarp jų buvo sukurta sudėtinga bendravimo sistema. Visuma šių požymių yra pakankami išvadai, kad nuteistieji veikė ne kaip paprasta grupė iš anksto susitarusių asmenų, o kaip organizuota grupė. Todėl vietoj pirmosios instancijos teismo nustatytos atsakomybės sunkinančios aplinkybės nustatytina kita atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas organizuota grupe. Tai padarytina pakeičiant nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Nuosprendis pakeistinas ir dėl jau aptarto S. A. veikos kvalifikavimo (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismas 2006-02-03 nuosprendžio dalimi pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį V. D. nubaustas 2 metų laisvės atėmimo bausme. Šios bausmės, paskirtos už apysunkį nusikaltimą vykdymas buvo atidėtas. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu V. D. nuteistas ir už sunkų nusikaltimą, todėl subendrinta laisvės atėmimo bausmė turės būti vykdoma.

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma tiek šiam nuteistajam, tiek nuteistajam M. G. . Šie nuteistieji PVM grobstyme atliko aktyvesnius vaidmenis, ypač V. D. , kuris ir iniciavo nusikaltimą. Pagrobto valstybės turto vertė gana didelė. Todėl prokurorė teisi, apeliaciniame skunde nurodydama, jog kad jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų V. G. ir V. D. taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, byloje nenustatyta ir skundžiamame nuosprendyje nenurodyta. Skiriant baudas šiems nuteistiesiems už sunkų nusikaltimą, kuriuo apgaule įgyta 307 221,06 Lt negali būti pasiekta bausmės paskirtis - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo. Todėl šiems nuteistiesiems panaikintinas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas ir jiems skirtinos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau skirtinos švelnesnės negu prašoma apeliaciniame skunde bausmės. Kolegija, skirdama bausmes V. G. ir V. D. atsižvelgia ir į tai, kad atlyginta visa nusikaltimu padaryta žala, kad abu kaltinamieji savo kaltę pripažino (tą patvirtina ir ta aplinkybė, jog nuteistasis M. G. atšaukė savo apeliacinį skundą), jie turi šeimas, išlaikytinius asmenis, dirba, yra itin gerai charakterizuojami, nenustatyta, kad po nusikaltimo, už kurį nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, būtų padarę kitus teisės pažeidimus. Pažymoje iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno regiono Kauno miesto ir rajono pataisos darbų inspekcijos nurodyta, kad V. D. į inspekcijos įskaitą dėl 2006-02-03 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, įrašytas 2006-03-16 ir iki pažymos išdavimo dienos (2007-05-24) teismo įpareigojimą vykdė. Svarbia aplinkybe teisėjų kolegija laiko ir tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo iki bylos išnagrinėjimo praėjo daugiau kaip penkerių metų laikotarpis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegija 2007-04-17 nutartyje kasacinėje byloje Nr. 2K-7-45/2007 sumažino nuteistiesiems P. Š. ir L. M. paskirtas bausmes, nurodydama, kad kaltinamųjų teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo nebuvo užtikrinta. Kolegija nurodė ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Todėl M. G. ir V. D. skirtinos artimesnės minimalioms laisvės atėmimo bausmės. Pastarajam, atsižvelgiant į didesnį vaidmenį nusikaltimo padaryme, skirtina griežtesnė kaip M. G. laisvės atėmimo bausmė.

Nurodyti nuteistiesiems palankūs bausmės skyrimo motyvai taikytini ir nuteistajam S. A. . Be to, tenkintinas prokurorės pagrįstas prašymas ir šiam nuteistajam pripažintina Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailestis. Šios aplinkybės buvimą patvirtina apeliacinės instancijos teisme jo duoti paaiškinimai, elgesys, apeliacinio skundo atšaukimas. Skiriant bausmę šiam nuteistajam, įvertintina ir tai, kad S. A. vaidmuo buvo mažesnis kaip kitų nuteistųjų. Šis nuteistasis taip pat dirba, charakterizuojamas tik teigiamai. Svarbia aplinkybe teisėjų kolegija laiko tai, kad šio nuteistojo sutuoktinei neterminuotam laikui nustatytas invalidumas, o šeimoje yra dar ir du nepilnamečiai vaikai. Dėl visumos šių motyvų, atsižvelgdama ir į ilgą laiko nuo nusikalstamų veikų padarymo, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam S. A. prieštarautų teisingumo principui. Todėl jam nenaikintinas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas ir pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšis nekeistina. Tačiau, atsižvelgiant į pasunkėjusią veikos kvalifikaciją (ne padėjėjas, bet vykdytojas), skirtina didesnė bauda.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n usprendžia:

Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 3 d. nuosprendį pakeisti:

nustatyti V. D. , M. G. ir S. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamos veikos padarymą organizuota grupe.

nustatyti S. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailestį.

Panaikinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą V. D. ir už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymą nubausti jį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 3 dienos nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme ir V. D. paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams ir trims mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Panaikinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą M. G. ir už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymą nubausti jį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

S. A. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, ir, taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 75 MGL, t. y. devynių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt penkių litų baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirą baudą įskaityti 4 MGL dydžio baudą (600 Lt) už dvi kardomajame kalinime išbūtas paras.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.