Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

- panaikinti kelio servitutą ieškovei priklausančiam žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas – 0,1050 ha;

- netenkinus ieškovės reikalavimo dėl kelio servituto panaikinimo, tenkinti ieškovės alternatyvų reikalavimą ir nustatyti ieškovei priklausančiam žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribotą servitutą, nustatant galimybę naudotis servituto keliu tik specialiajam valstybiniam transportui, kuriam yra būtinybė patekti į valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu;

- netenkinus ieškovės reikalavimo dėl kelio servituto panaikinimo, tenkinti ieškovės alternatyvų reikalavimą ir priteisti jai iš atsakovės periodinę kompensaciją už nustatytą kelio servitutą, kurio vieno mėnesio suma sudaro 51,60 Eur;

- nustatyti, kad periodinė kompensacija už nustatytą kelio servitutą privalo būti perskaičiuota pasikeitus žemės sklypo rinkos vertei;

- priteisti iš atsakovės valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba (toliau tekste – NŽT) 2019 m. birželio 12 d. nusprendė suprojektuoti ir perduoti ieškovei nuosavybės teise žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei suprojektuoti servitutinį kelią tarp abiejų pasirinktų žemės sklypų. Ieškovė suprato, kad servitutas skirtas tik jos asmeninių poreikių tenkinimui, todėl jokių pastabų dėl atsakovės nurodyto servitutinio kelio nereiškė, tačiau 2022 metais paaiškėjo, kad servitutu gali naudotis visi panorėję asmenys, kadangi ieškovės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis) nustatytas servitutas ir valstybinės žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei nebuvo tinkamai išaiškinta, kad ateityje formuojant ir kitus žemės sklypus ieškovė privalės per savo žemę praleisti visus norinčius. Pagal atsakovės pateiktą informaciją valstybinės žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti viešpataujantis, tačiau šis žemės sklypas viešajame registre nurodytas kaip tarnaujantis, tad kyla klausimas, kam šis žemės sklypas tarnauja? Ieškovė yra tiek viešpataujančio, tiek tarnaujančio daikto savininkė, todėl nėra jokios būtinybės tęsti servitutą. Kelio servituto panaikinimas reikalingas tam, kad užkirstų kelią svetimų asmenų patekimui į jos sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Į valstybinės žemės sklypą iš esmės galimas patekimas per valstybinės žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be to, yra galimybė įrengti kelią šalia ieškovei priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės pateiktą matininko S. M. MB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą planą. Valstybiniam žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galioja nustatyti apribojimai, t. y. paviršinių vandens telkinių apsaugos zona, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta ir kt. todėl, jei teismas netenkintų reikalavimo dėl servituto panaikinimo, tikslinga nustatyti, kad ieškovės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytu servitutu turėtų teisę naudotis ir valstybinės žemės sklypą patekti tik valstybinis specialusis transportas vykdyti darbus, numatytus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Be to, faktiškai iš visų žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusių yra palikti daugiau kaip 2 metrų pločio takai, kuriais galima eiti pėsčiomis bei, esant poreikiui, varyti gyvulius. Dėl naudojimosi servitutu ieškovei turi būti teisingai atlyginta išmokant kompensaciją už patiriamus nuostolius, nes ieškovė neteko dalinės galimybės savo nuožiūra naudotis jai priklausančio daikto dalimi, jai tenka matyti pašalinių asmenų judėjimą, trikdant ieškovės galimybę turėti asmeninę erdvę ir naudotis jai priklausančiu turtu be pašalinių asmenų judėjimo. Tikslinga nustatyti periodinę 51,60 Eur kompensaciją, kuri turėtų būti perskaičiuota atsižvelgiant į pasikeitusią žemės sklypo vertę.

6. Bylos duomenimis nustatytos šios faktinės aplinkybės:

6.1. Iš 2020 m. kovo 13 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazes išrašo matyti, kad 0,1050 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (nuo 2022-12-16 naudojimo būdas: rekreacinio naudojimo žemės sklypas), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei V. N., įregistravimo pagrindas: NŽT 2020 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. 31S-14-(14.31.3.); žemės sklypui nustatytas 152,00 kv. m kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis), įregistravimo pagrindas: NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. 31SK-270-(14.3.110 E.), NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. 31VĮ-412-(14.31.2.) (1 t., b. l. 6-7; 2 t., b. l. 35-37);

6.2. iš 2020 m. kovo 13 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazes išrašo matyti, kad 0,1051 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei V. N., įregistravimo pagrindas: NŽT 2020 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. 31S-14-(14.31.3.); žemės sklypui nustatytas 0,0408 ha kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (viešpataujantis), įregistravimo pagrindas: NŽT 2020 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. 31S-14-(14.31.3.) (1 t., b. l. 8-10);

6.3. iš 2021 m. rugsėjo 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazes išrašo matyti, kad 0,2420 ha rekreacinės paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, įregistravimo pagrindas: NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. 31SK-467-(14.31.110 E.); žemės sklypui nustatytas 0,0256 ha kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis), įregistravimo pagrindas: NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. 31SK-467-(14.31.110 E.) (1 t., b. l. 11-12);

6.4. 2019 m. birželio 12 d. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypų plano pretendentų susirinkimo protokole bei pridedamoje schemoje nurodyta, kad susirinkime, kuriame dalyvavo ir V. N. bei Z. N., svarstytas projektuojamų žemės sklypų perdavimo V. N. nuosavybėn klausimas, buvo nutarta V. N. suprojektuoti perdavimui nuosavybėn žemės sklypą, naujai pasirinktas LF-139 skl. Nr. 442, 0,11 ha ploto. (duomenys neskelbtini) kaime be privažiavimo kelio. Anksčiau suprojektuotas skl. Nr. 755, 0,10 ha ploto, (duomenys neskelbtini) kaime ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kadastrinis Nr. 9132/0001:277, be privažiavimo kelio. Projektuojamas servitutinis kelias tarp abiejų pasirinktų žemės sklypų. Schemoje, kurioje nurodytas planuojamas servitutinis kelias, V. N. 2019 m. birželio 12 d. padarė įrašą“ „supažindinta, kad sklypai be privažiavimo kelio su servitutu tarp sklypų“ (1 t., b. l. 26-28);

6.5. 2019 m. rugsėjo 30 d. NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 31VĮ-2226-(14.31.2) buvo patvirtintas suprojektuotų žemės sklypų sąrašas, į kurį įtraukti V. N. nuosavybėn perduodami žemės sklypai: 0,11 ha ploto žemės sklypas Nr. 442, kuriam nustatytas 0,02 ha ploto servitutas (tarnaujantis daiktas); 0,10 ha ploto žemės sklypas Nr. 755, kuriam nustatytas 0,07 ha ploto servitutas (viešpataujantis daiktas) (1 t., b. l. 31-33);

6.6. Projektui prilyginamam plane nurodyta, kad žemės sklype Nr. 442 siūlomas 5 metrų ploto kelio servitutas, pažymėtas plane 5S, matoma jo lokalizacija sklype, kelio servitutas suteikia teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas; V. N. ranka įrašė, kad su sklypo ribomis sutinka (1 t., b. l. 34);

6.7. 2020 m. vasario 20 d., 2020 m. kovo 4 d. NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymais buvo patvirtinti žemės sklypo (projektinis Nr. 442, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, žemės sklypui nustatytas 152 kv. m ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas) (1 t., b. l. 37-41);

6.8. 2020 m. vasario 26 d. NŽT sprendimu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei V. N.“ Nr. 31S-14-(14.31.3) buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į V. N. tenkančią nekilnojamojo turto dalį ir grąžinti V. N. natūra 0,1050 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 0,0152 ha kelio servitutas važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), bei grąžinti V. N. natūra 0,1051 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 0,0408 ha kelio servitutas važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (viešpataujantis daiktas) (1 t., b. l. 44-45);

6.9. 2021 m. balandžio 19 d. valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. 31SUN-5-(14.31.56.) panaudos davėja NŽT perdavė neatlygintinai naudotis 25 metų terminui panaudos gavėjai Šiaulių rajono savivaldybei 0,2420 ha rekreacinės paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 91-92).

7. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servituto paskirtis nėra teisių naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu suteikimas konkrečiam asmeniui. Servituto turinį sudarančiomis teisėmis gali naudotis tie asmenys, kurių naudojimasis tomis teisėmis užtikrina viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-403/2023, 26 punktas).

8. Kelio servituto turinį reglamentuoja CK 4.117 straipsnis, kuriame nustatyta, kad kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti. Žemės sklype esant nustatytam kelio servitutui, suteikiančiam teisę važiuoti transporto priemonėmis, ta žemės sklypo vieta, kurioje nustatyta teisė naudotis tokiu servitutu suteikiamomis teisėmis, bendriausia prasme servituto turėtojas turi teisę važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti kaip pėsčiasis ir vesti už pasaito galvijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-403/2023, 32 punktas).

9. Servituto pasibaigimo pagrindai yra įtvirtinti CK 4.130 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad servitutas pasibaigia: jo atsisakius; tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku; žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui; pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei; išnykus servituto būtinumui; suėjus senaties terminui. Servituto pabaigos, tam pačiam asmeniui tapus viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininku, sąlygos yra detalizuojamos CK 4.132 straipsnyje – servitutas šiuo pagrindu baigiasi tada, kai tas pats asmuo tampa viso viešpataujančiojo ir viso tarnaujančiojo daikto savininku (CK 4.132 str. 1 d.).

10. Ieškovė įrodinėja, kad pagrindas naikinti kelio servitutą yra aplinkybė, jog jai nuosavybės teise priklauso ir viešpataujantis, ir tarnaujantis nekilnojamieji daiktai (CK 4.130 str. 1 d. 2 p.). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazes išrašai patvirtina, kad ieškovė yra 0,1050 ha žemės sklypo (tarnaujantis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1051 ha žemės sklypo (viešpataujantis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, registravimo pagrindas: NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. 31SK-270-(14.3.110 E.) (1 t., b. l. 6-10). Į bylą pateiktas 2019 m. birželio 12 d. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypų plano pretendentų susirinkimo protokolas bei vietovės žemės sklypų schema patvirtina, kad 2019 m. birželio 12 d. susirinkime, kuriame buvo svarstomas projektuojamų žemės sklypų perdavimo V. N. nuosavybėn klausimas, dalyvavo tiek pati ieškovė, tiek trečiasis asmuo Z. N. (1 t., b. l. 26-28). Jau 2019 m. birželio 12 d. ieškovei buvo žinomi žemės sklypų Nr. 442 ir Nr. 755 plotai, jų lokacija, ribos bei tai, kad žemės sklypas Nr. 755 yra be privažiavimo kelio, todėl projektuojamas servitutinis kelias tarp abiejų ieškovės pasirinktų žemės sklypų. Schemoje nurodytas planuojamas servitutinis kelias tarp žemės sklypų Nr. 442 ir Nr. 755, kurie tarpusavyje neturi jokių sąlyčio vietų, bendros tarpusavio ribos, šiuos žemės sklypus skiria tarp jų įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, per kurį, siekiant ieškovei pateikti į žemės sklypą Nr. 755, taip pat buvo projektuojamas servitutinis kelias. Ieškovė padarė įrašą Schemoje apie tai, kad yra supažindinta, jog žemės sklypai yra be privažiavimo kelio su servitutu tarp sklypų.

11. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazes išrašai patvirtina, kad ieškovės 0,1050 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viešame registre įregistruotas kaip tarnaujantis daiktas, ieškovės 0,1051 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viešame registre įregistruotas kaip viešpataujantis daiktas, o tarp jų esantis 0,2420 ha rekreacinės paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, viešame registre įregistruotas kaip tarnaujantis daiktas. Būtent žemės sklypams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti servitutai apsitarnauti ieškovei priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Spręstina, kad šio sprendimo 10, 11 punktuose nustatytos aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, jog yra reikalingumas panaikinti servitutą tuo pagrindu, kad ieškovė yra ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininkė, kadangi jos žemės sklypai neturi bendros betarpiškai susijusios ribos, būtent per kelio servitutą, nustatytą valstybei priklausančiame žemės sklype, ieškovė gali pateikti į savo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Pažymėtina, kad servituto nustatymas administraciniu aktu yra viena iš galimų daiktinių teisių suvaržymo priemonių, kurią taikant neretai siekiama įgyvendinti ir tam tikrą visuomeninį interesą atitinkantį tikslą. Ieškovė neskundė administracinių aktų, kurių pagrindu jos nuosavybėn buvo priskirti žemės sklypai, nustatytas atitinkamos paskirties servitutas, nors į bylą pateikti įrodymai (šio sprendimo 6 punkte aptarti rašytiniai duomenys) patvirtina, kad ieškovė aktyviai dalyvavo žemės sklypų jai perdavimo procese, dalyvavo svarstymuose, planavime, buvo supažindinta tiek su servitutų reikalingumu, jų paskirtimi, tiek ir su žemės sklypų lokalizacija. Ieškovės teiginiai, jog nustatant kelio servitutą jai buvo pateikta netinkama informacija, o ji nežinojo, kad kelio servitutu galės naudotis kiti asmenys, vertintini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

14. Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.

15. Servituto pabaigos dėl pasikeitusių aplinkybių (išnykusio būtinumo) pagrindas plačiau atskleistas CK 4.135 straipsnyje, nustatančiame, kad kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. Jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas.

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, jog turi būti iš esmės pasikeitusios konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu. Taigi, reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamam naudojimui užtikrinti bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).

18. Ieškovė įrodinėjo, kad į valstybei priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galima patekti taku, kuris susiformavo (duomenys neskelbtini) vandens telkinio pakrante, tačiau nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šioje vietoje techniškai būtų galima įrengti kelią transporto priemonėms važiuoti, judėti pėsčiomis, varyti galvijus. Atsakovės atstovė patvirtino, kad ieškovės nurodytoje pakrantėje negalimas jokio techninius reikalavimus atitinkančio kelio įrengimas dėl augančios augalijos, pakrantės artumo, vandens užliejamos teritorijos ir kitų gamtinių veiksnių, todėl nustatytas kelio servitutas atitinka aptartus sprendinius, teritorijų planavimo dokumentus, suderintas su bendruomene, jo reikšmingumas, svarba, reikalingumas nėra išnykęs, naikinti kelio servituto nėra pagrindo, jo panaikinimas neatitiktų viešojo intereso. Darytina išvada, jog ieškovė neįrodė esminių faktinių aplinkybių, buvusių kelio servituto nustatymo momentu ir nulėmusių servituto būtinumą, pasikeitimo.

19. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė, trečiasis asmuo teismo posėdyje įrodinėjo, jog galimas servituto nustatymas valstybei priklausančiame žemės sklype, esančiame tarp ieškovės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kaimyninio žemės sklypo pagal ieškovės pateiktą matininko S. M. MB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą planą. Dėl minimo servituto nustatymo ieškovė nereiškė savarankiško reikalavimo, todėl spręstina, kad tokio galimo servituto aptarimas ir atitinkamų aplinkybių nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir pagrindas, teismas plačiau dėl to nepasisako.

20. Pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovė prašo nustatyti ribotą servitutą, nustatant galimybę naudotis servituto keliu tik specialiajam valstybiniam transportui, kuriam yra būtinybė patekti į valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu.

21. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 65 punkte nurodyta, kad specialioji transporto priemonė – policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, dujų įmonės avarinės tarnybos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos motorinė transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais, laisvės atėmimo vietų įstaigos transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais, pritaikyta suimtiesiems ir nuteistiesiems konvojuoti į gydymo įstaigas, vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės įstaigos, prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos, Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų, Karo policijos, muitinės, Lietuvos transporto saugos administracijos specialiomis spalvomis nudažyta ar nenudažyta motorinė transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais.

22. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazes išrašo matyti, kad 0,2420 ha rekreacinės paskirties žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam Lietuvos Respublikai, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: 1) paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos – 2420 kv. m.; 2) elektros tinklų apsaugos zonos – 1678 kv. m; 3) aerodromo apsaugos zonos – 2420 kv. m; 4) paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos – 614 kv. m; 5) požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos – 2420 kv. m (1 t., b. l. 11-12).

23. 0,2420 ha rekreacinės paskirties žemės sklypui nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 14-16 straipsniai, 23-25 straipsniai, 99 straipsnis, 100 straipsnis, 105, 106 straipsniai (toliau tekste – Įstatymas), kuriuose nustatyti atitinkami veiklos žemės sklype apribojimai, draudimai. Pavyzdžiui, Įstatymo 99 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai: a) atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai; b) statomi pastatai miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime; c) už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos statoma ne daugiau kaip viena ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio sodyboje ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype; d) statomi elingai, numatyti savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane ir (ar) saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytoje rekreacijai skirtoje teritorijoje. Įstatymo 99 straipsnio 10 punkte nurodyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus šioje dalyje nurodytai paskirčiai naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami: a) sodyboje (ne daugiau kaip vienas vagonėlis); b) kempinguose; c) prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte; d) mokslo institucijų vykdomiems moksliniams tyrimams atlikti; e) turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti; f) kaip įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės; g) nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žvejybą. Įstatymo 99 straipsnio 11 punkte nurodyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto, išskyrus atvejus, kai: a) mažesniu, negu nurodyta, atstumu šiomis priemonėmis važiuojama ar jos statomos čia esančiuose keliuose, gatvėse, aikštėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose; b) vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos užtikrinimas, kariniai mokymai ir (ar) pratybos, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė ir valstybinė saugomų teritorijų kontrolė, saugomų teritorijų gamtotvarkos, aplinkos monitoringo ir tyrimo, hidrometeorologijos darbai; c) vykdomi leistini žemės ar miškų ūkio, melioracijos, vidaus vandens kelių priežiūros ir statinių statybos darbai, nustatytose vietose – verslinė žvejyba; d) reikia į vandenį nuleisti plaukiojimo priemones arba užvažiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ant paviršinio vandens telkinio ledo, jeigu teisės aktuose tokia veikla šiame telkinyje leidžiama; e) jos naudojamos važiuoti vandens telkinių ledu laikantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų paviršiniams vandens telkiniams; f) vykdomi inžinerinės infrastruktūros eksploatavimo darbai. Įstatymo 99 straipsnio 12 punkte nurodyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama tverti tvoras, išskyrus tvoras, kurios būtinos aptverti: a) šio Įstatymo 100 straipsnio 4 punkte nurodytus statinius ir (ar) įrenginius paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose; b) kultūros, gamtos paveldo objektus, parkus ir kitus atskiruosius želdynus, botanikos, zoologijos sodus, dendrologines kolekcijas, vaikų poilsiui skirtas teritorijas, gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo teritorijas (kai jos numatytos saugomos teritorijos gamtotvarkos plane); c) žemės ūkio ministro nustatyta tvarka deklaruotas ganyklas Ūkinių gyvūnų registre įregistruotiems žolėdžiams ūkiniams gyvūnams ganyti, įrengiant vielinį ganyklos aptvarą, įskaitant elektrinį, kuris gali būti laikomas pastatytas ir (ar) įrengtas tik šių gyvūnų ganymo metu. Pakrantėje esančioje ganyklos aptvaro dalyje, laikantis aplinkos ministro nustatytų reikalavimų, privaloma įrengti vartus ar kitas priemones asmenims pereiti per ganyklą.

24. Įstatymo 100 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus, kai žemės darbai vykdomi ir (ar) kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiamas: a) statant ir (ar) įrengiant šio straipsnio 4 punkto a–e papunkčiuose nurodytus statinius ir (ar) įrenginius; b) taikant esamų statinių apsaugos nuo potvynių, erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones; c) atliekant paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus pagal aplinkos ministro patvirtintus Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimus. Įstatymo 100 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus atvejus, kai: a) atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai ir jų inžineriniai statiniai; b) statomi ir (ar) įrengiami hidrotechnikos statiniai, vandens matavimo stotys, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginiai ir statiniai, požeminio vandens vandenvietės, informaciniai ženklai, stendai, pėsčiųjų takai, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą kertantys keliai ir inžineriniai tinklai, tiltai, sodybose ar prie jų – lieptai, uostuose ir prieplaukose – jų statiniai, prie vidaus vandenų kelių – vidaus vandenų transporto priemonių degalų pripildymo statiniai ir (ar) įrenginiai; c) statomi elingai, numatyti savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane ir (ar) saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytoje rekreacijai skirtoje teritorijoje; d) statomi ir (ar) įrengiami nesudėtingi paplūdimių statiniai ir (ar) įrenginiai, kurių sąrašą nustato aplinkos ministras; e) draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose – statomi savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose numatyti su jų steigimo tikslais susiję statiniai; f) statomi ir (ar) įrengiami statiniai ir (ar) įrenginiai, skirti naudingųjų iškasenų išgavimui iš paviršinio vandens telkinio dugno pagal patvirtintus žemės gelmių naudojimo planus.

25. Atsakovės atstovė patvirtino, kad valstybinės žemės sklypas yra skirtas rekreacijai, jame galima organizuoti visuomenės užimtumą, statyti supynes, pripučiamus batutus, maitinimosi vagonėlius, įrengti tinklinio aikštelę, panaudoti kitoms veiklos, todėl nėra pagrindo panaikinti ar riboti servitutą.

26. Šio sprendimo 21-25 punktuose aptartas teisinis reglamentavimas, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad riboto kelio servituto nustatymas, įtvirtinant galimybę naudotis servituto keliu tik specialiajam valstybiniam transportui, nepagrįstai apribotų valstybės, savivaldybės teisę naudoti rekreacinės paskirties žemės sklypą valstybės, savivaldybės, visuomenės poreikių tenkinimui pagal Įstatymo nuostatas, taip užtikrinant viešojo intereso įgyvendinimą, todėl ieškovės patikslinti ieškinio reikalavimas dėl riboto servituto nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad nustatant rekreacinę žemės sklypo paskirtį, įgyvendinant projektinius sprendinius, buvo atsižvelgta į nustatytas žemės sklypo naudojimo specialiąsias sąlygas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė turi teisę kreiptis į Šiaulių rajono savivaldybę, policijos įstaigą dėl eismo servitutiniu keliu ribojimo pastatant atitinkamus kelio ženklus.

28. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalį žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, susitarimas dėl nuostolių atlyginimo nereikalingas, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų želdinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė ir nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip (22 str. 8 d.).