Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 35 ir 42 straipsniais paskirta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo su 1/6 dalies turto konfiskavimu;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 25, 35 ir 42 straipsniais paskirta galutinė bausmė – 4 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo su 1/5 turto konfiskavimu;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 42 straipsniu paskirta galutinė bausmė – 4 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo su viso turto konfiskavimu;

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 42 straipsniu paskirta galutinė bausmė – 4 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo su 100 lt vertės turto konfiskavimu;

5) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo;

6) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (trys epizodai), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirta galutinė subendrinta – 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (penki epizodai), 180 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei BK 64 straipsniu paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. spalio 11 d. ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. vasario 9 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartimi lygtinai paliestas neatlikus 2 metų 2 mėnesių 21 d. laisvės atėmimo bausmės;

8) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme (bausmę atlikęs);

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, užbaigti gydytis priklausomybės ligas priklausomybių reabilitacijos centre ir per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigoje, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, užbaigti gydytis priklausomybės ligas priklausomybių reabilitacijos centre ir per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. 2016 m. liepos 19 d., apie 11 val., būdamas prie Medeinos g. 27-ojo namo, Vilniuje, paėmė iš nukentėjusiojo M. E., mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S5“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 370 EUR vertės, su dėklu 30 EUR vertės, ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiajam M. E. priklausantį 400 EUR vertės turtą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis T. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su draugu vardu P. nuėjo į Žemynos gatvėje esantį lombardą, draugas norėjo priduoti telefoną. Kol buvo lombarde ten užėjo nukentėjusysis, jo nepažinojo, tačiau jį pažinojo P.. Iš nukentėjusiojo ir P. pokalbio suprato, kad nukentėjusysis nori užstatyti dar vieną telefoną. Jam (T. M.) reikėjo pinigų įsigyti narkotikams. Pasakė nukentėjusiajam, kad sesuo pažadėjo nupirkti jam telefoną, tačiau iš pradžių jis turi tą telefoną nunešti jai parodyti, nes kitaip ji neduos pinigų. Nukentėjusiajam sakė, kad jis paims telefoną, parodys seseriai, o kai sesuo duos jam pinigus, telefoną grąžins ir duos jam dalį sesers perduotų pinigų, maždaug 20-30 EUR. Iš tikrųjų jokio susitarimo su seserimi nebuvo, galvojo, kad po to, kai nukentėjusysis duos jam telefoną jis nebegrįš. Nukentėjusysis sutiko, su juo užėjo į parduotuvę, vėliau prie Žemynos g. 1 daugiabučio atsigėrė alaus ir po to nuėjo link Medeinos g. Ėjo bet kur. Priėjus prie kažkurio namo, nukentėjusiojo paprašė palaukti prie suoliuko, sakė užeis pas seserį ir grįš. Įsitikino, kad nukentėjusysis paskui jį neina ir išėjo. Telefoną pridavė į lombardą, už jį gavo 100 EUR, pinigus išleido narkotikams. Telefonas buvo „Samsung“, auksinės spalvos, ar buvo su dėkliuku, nepamena. Savo veiksmus vertina neigiamai. Tuo metu vyko jo skyrybos, pradėjo vartoti narkotikus, tada atrodė, kad visas gyvenimas griūna, ruošėsi perdozuoti narkotikų. Vėliau jo draugas, mama ir sesuo nuvežė jį į reabilitaciją. Nuo 2016 m. vasario 31 d. nevartoja nei narkotikų, nei alkoholio. Nuoširdžiai atsiprašo nukentėjusiojo. Su pareikštu 400 EUR civiliniu ieškiniu sutinka. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad pagal ankstesnius teismo nuosprendžius priteistą žalą yra visiškai atlyginęs ir pateikęs probacijai tai patvirtinančius dokumentus, vykdo visus ankstesniais teismo nuosprendžiais jam paskirtus įpareigojimus. Iš esmės analogiškus parodymus kaltinamasis T. M. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 46-47, 52).

Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teisiamajame posėdyje apklaustas dėl pareikšto civilinio ieškinio nukentėjusysis M. E. parodė, kad telefonas buvo „Samsung 5“, auksinės spalvos, telefonas buvo naujas, jį įsigijo maždaug prieš mėnesį iki įvykio, dėkliukas taip pat buvo naujas. Telefoną pirko už 370 EUR, dėkliuką už 30 EUR. Telefono nėra atgavęs.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. E. parodė, kad 2016 m. liepos 19 d., apie 11 val. nuėjo į prekybos centrą „Kubas“, kur užėjo į lombardą. Lombarde jis pridavė vieną telefoną. Būnant viduje, prie jo priėjo nepažįstamas vaikinas, apie 30 metų amžiaus, apie 1.90 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, rudų trumpų plaukų, buvo apsirengęs juodos spalvos treningais ir pasiūlė jam padėti parduoti mobilaus ryšio telefoną, nes tuo metu su savimi turėjo dar vieną telefoną. Paaiškino, kad jo sesuo nori pirkti tokį telefoną, kaip turėjo su savimi, tai buvo mobilaus ryšio telefonas „Samsung S“, tačiau reikia nueiti link Medeinos gatvės, kur gyvena jo sesuo. Jis sutiko ir jie kartu nuėjo link Medeinos gatvės. Sustojo šalia darželio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur minėtas vaikinas liepė palaukti 10-15 minučių, kol jis nueis pas seserį ir parduos telefoną. Jis jam padavė savo telefoną „Samsung S 5“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 400 EUR, su SIM kortele, numerio neprisimena, ir vaikinas išėjo. Jis dar palaukė apie 40 minučių, tačiau vaikinas taip ir nesugrįžo. Dėl vagystės jam padaryta 400 EUR turtinė žala (b. l. 20).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugpjūčio 2 d. ir 2017 m. birželio 9 d. apklaustas nukentėjusysis M. E. parodė, kad į lombardą, esantį prekybos centre „Galaktika“, užėjo 2016 m. liepos 19 d., apie 10.20 val. Jam būnant lombarde, į jį užėjo vyriškis, vėliau iš jo pavogęs telefoną. Jis atėjo kartu su P. Z. (P. Z.), pravarde „P“, gyvenančiu (duomenys neskelbtini). Kitas vyriškis prisistatė kaip A., su juo išėjo iš lombardo, o P. Z. liko lombarde, jo daugiau nematė. Prieš 11 val. su A. dar užėjo į prekybos centrą „Kubas“, kur nusipirko cigarečių. Apie 11 val. prie vaikų darželio, esančio (duomenys neskelbtini), iš jo buvo pagrobtas jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S5“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 370 EUR, telefoną pirko 2016 m. birželio mėnesį. Telefone buvo įdėta SIM kortelė, kurios numerio nepamena, minėtos kortelės jis nevertina. Mobiliojo ryšio telefonas buvo dėkle, kurio vertė 30 EUR. Dėl telefono vagystės jam padaryta 400 EUR turtinė žala (b. l. 21, 23).

Nukentėjusysis M. E. savo rašytiniame pareiškime nurodė, kad 2016 m. liepos 19 d., apie 11-12 val. vienas žmogus jam pasiūlė užsidirbti 20 EUR už tai, kad jam trumpam paskolins savo telefoną. Tas žmogus turėjo nunešti telefoną sesei prie Medeinos gatvės darželio ir gauti pinigų, bet paėmė telefoną ir pabėgo. Telefonas buvo „Samsung S5“, auksinės spalvos, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), telefono vertė 400 EUR. (b. l. 1).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. E. iš jam pateiktų sunumeruotų šešių asmenų nuotraukų, atpažino T. M., kaip asmenį, kuris 2016 m. liepos 19 d. iš jo pavogė mobilaus ryšio telefoną (b. l. 28-30).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „Urita“ pardavėja N. S. pateikė tyrėjui 2016 m. liepos 19 d. lombardo įkeitimo bilietą Nr. 1828 ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. turto perkėlimo aktą Nr. 537 (b. l. 41-43).

Iš lombardo įkeitimo bilieto Nr. 1828 matyti, kad T. M. į lombardą pridavė telefoną „Samsung S5“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir už tai gavo 100 EUR (b. l. 43).

Iš turto perkėlimo akto Nr. 537 matyti, kad T. M. įkeitęs telefoną „Samsung S 5“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) lombardui, laiku jo neatsiėmė ir neatsiskaitė už lombardo suteiktas paslaugas, todėl mobiliojo ryšio telefonas buvo perkeltas pardavimui (b. l. 43).

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako ir tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas neslepia savo nusikalstamų veiksmų nuo paties nukentėjusiojo ar kitų pašalinių asmenų ir tai suvokia. Šiuo atveju iš kaltinamojo T. M. ir nukentėjusiojo M. E. parodymų nustatyta, kad T. M. paties nukentėjusiojo akivaizdoje pagrobė jam priklausantį telefoną ir pasišalino iš įvykio vietos, todėl jo veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atvirtoji vagystė kvalifikuota teisingai. Teismo vertinimu aplinkybė, jog M. E. ne iš karto suvokė, kad telefono aparatas jam nebus grąžintas, nedaro esminės įtakos veikos kvalifikavimui, kadangi kaltinamasis apgaulę – parodęs seseriai telefoną žadėjo grąžinti nukentėjusiajam – panaudojo tik siekdamas telefoną fiziškai užvaldyti, tačiau savo turtą M. E. prarado ne dėl to, kad atidavė telefoną kaltinamajam, o dėl to, kad T. M. jį gavęs pasišalino ir negrąžino.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vedinas savanaudiškų paskatų padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, veika baigta. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų labai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad T. M. yra baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu turėjo tris galiojančias nuobaudas (b. l. 55-56, 60-61), iki nusikalstamos veikos padarymo buvo eilę kartų teistas, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei. Paskutinį kartą 2012 m. lapkričio 12 d. (b. l. 62-79), nedirba (b. l. 59), iš jo žodžių, registruotas Darbo biržoje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, tačiau konsultuotas/gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre 2005 m. balandžio 11 d., gydytas Respublikinėje Vilniaus Psichiatrijos ligoninėje 2 kartus, paskutinį kartą 2011 m. vasario 2 d.–2011 m. vasario 4 d. laikotarpiu, dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus. Pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. gegužės 11 d. specialisto išvadą Nr. 89TPK-225/2017, kaltinamajam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus neturi įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b. l. 81-84). Išdėstyti duomenys rodo, kad kaltinamasis net ir atlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes iki 2016 m. liepos 19 d. (šios nusikalstamos veikos įvykdymo) išvadų nebuvo padaręs, buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir rinkosi neteisėtą gyvenimo būdą, darė analogiškus nusikaltimus nuosavybei, todėl įvertinus iki tol buvusių apkaltinamųjų nuosprendžių kiekį ir padarytų nusikaltimų pobūdį, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik taikant realią laisvės atėmimo bausmę. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir T. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Iš teismui pateiktos VĮ „Meikštų dvaro“ priklausomybių reabilitacijos centro 2017 m. spalio 25 pažymos Nr. 568 matyti, kad kaltinamasis nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. gydosi reabilitacijos centre. Programos metu T. M. labiau pradėjo prisiimti atsakomybę už savo poelgius, ėmėsi atsakomybės ir bendruomenės veikloje, aktyviai rėmė bendruomenės narių blaivybę. Jis tapo atviresnis, įgijo bendravimo įgūdžių, todėl jo elgesys tapo labiau prognozuojamas. Pradėjo pozityviai mąstyti, sumažėjo ateities baimė, atsirado naujų interesų ir gerų emocijų. Pagerėjo fizinė ir psichologinė būsena. Šiuo metu su T. M. dirba psichologai, psichiatras ir socialiniai darbuotojai, jis yra motyvuotas palaikyti blaivų bei visuomenei priimtiną gyvenimo būdą (b. l. 116). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamojo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nebuvo pradėta, duomenų apie ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtų įpareigojimų vykdymo pažeidimus byloje nėra. Teismo posėdyje kaltinamasis nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo ir dėl jam padarytos žalos, ir savo veiksmų, labai neigiamai vertino savo elgesį, teigė, kad narkotikų nebevartoja, žadėjo baigęs gydymą įsidarbinti ir padėti išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo pakito. Jis ėmėsi priemonių pakeisti savo gyvenimo būdą, gydosi nuo priklausomybių ir yra motyvuotas, tai rodo mažėjantį jo pavojingumą ir norą integruotis į visuomenę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei siekiant išsaugoti kaltinamojo socialinius ryšius ir sudaryti galimybę baigti gydymą reabilitacijos centre, teismo vertinimu, tikslinga BK 75 straipsnio pagrindu kaltinamajam atidėti bausmės vykdymą maksimaliam laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti kaltinamąjį ir prižiūrėti jo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taip užtikrinant tinkamą bausmės paskirties įgyvendinimą ir nusikalstamo elgesio prevenciją.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo M. E. civilinis ieškinys 400 EUR sumai (b. l. 23-24), kurį jis palaikė ir apklausiamas teisme. Teismo posėdžio metu kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, sumos neginčijo ir žadėjo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajam padaryta 400 EUR turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo T. M. nusikalstamais veiksmais, dėl kurių nukentėjusysis prarado savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kuris jam taip ir nebuvo gražintas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo T. M. nukentėjusiojo M. E. naudai priteistina 400 EUR suma (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 53-54) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. M. paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir T. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (tris) metus 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant T. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigoje, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, užbaigti gydytis priklausomybės ligas priklausomybių reabilitacijos centre ir per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam M. E. padarytą 400 EUR turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią T. M. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo M. E. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš T. M. nukentėjusiojo naudai priteisti 400 EUR (keturių šimtų eurų) turtinę žalą.

T. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.