Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-252-185-2012

Teisėjas Donatas Jatužis Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00179-2011-2

Procesinio dokumento kategorija 1.1.8;

1.2.26.2.1; 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. balandžio 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo L. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo L. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d., ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir G. V., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

L. T. nuteistas už tai, kad kartu su G. V. 2011 m. vasario 27 d., apie 01.15 val., viešoje vietoje – prie pastato, esančio adresu Panevėžio mieste, Respublikos g. 2, kuriame įsikūręs UAB „IG Pramogos“ kokteilių baras „Puntukas Impress“, įžūliu elgesiu, G. V. tyčia metant alaus butelį ir sudaužius vestibiulio durų stiklo paketą, tuo sugadinant svetimą turtą ir padarant bendrovei turtinę 1500 Lt žalą, jis apsaugos darbuotojams papurškė į veidą bei į baro patalpas dujų ir tokiu įžūliu elgesiu sutrikdė 1 val. 30 min. normalią įmonės veiklą bei sudarė baro lankytojams ir darbuotojams stresinę situaciją, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Skunde nuteistasis ginčija nukentėjusiojo K. R. parodymų ir akistatos įrodomąją vertę. Jo manymu, teismas šio nukentėjusiojo parodymus įvertino kaip nuoseklius, nekeliančius abejonių, nusprendė, kad vertinti juos nepatikimais ir atmesti nėra jokio pagrindo. Tačiau visiškai nebuvo vertinama ta aplinkybė, kad prieš metus laiko tarp jo ir K. R. buvo kilęs konfliktas, o tai yra rimtas pagrindas įtarti, jog jis kerštauja ir, nesant nustatytam tikram įvykio kaltininkui, visą atsakomybę primeta jam. Nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo pažįstamas iš matymo, tuomet neaišku, kodėl jis ikiteisminio tyrimo pareigūnams nenurodė jo įvykio vietoje tuoj pat po įvykio. Pirmą kartą buvo apklaustas kaip liudytojas tik 2011-05-11, t.y., po įvykio praėjus beveik trims mėnesiams. Dėl šių aplinkybių apeliantas mano, kad, nepavykus rasti tikrojo kaltininko, K. R. savarankiškai ar su ikiteisminio tyrimo pareigūnų pagalba beveik po keturių mėnesių (2011-06-08) neva tai atpažino jį pagal nuotraukas, kaip asmenį, purškusį dujas kokteilių bare. Be abejo, šios nuostatos K. R. laikėsi ir akistatos metu. Minėtos itin reikšmingos aplinkybės teismo visiškai nebuvo aptartos, nebuvo įvertintas nuketėjusiojo suinteresuotumas apkaltinti jį. Taigi, K. R. parodymai ir akistata negali būti vertinami kaip neginčijami įrodymai.

Skunde minimas BPK 192 straipsnis, kuriame nurodyta asmens parodymo atpažinti tvarka. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kuomet parodyti atpažinti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Apeliantas nurodo, kad nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nesislapstė, kviečiamas atvykdavo, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnams nebuvo jokių kliūčių parodyti jį nukentėjusiajam, kaip to reikalauja BPK 192 straipsnio nuostatos. Nuteistojo manymu, aplinkybė, kad asmens parodymas atpažinti buvo vykdomas praėjus mėnesiui po jo apklausos, pateikiant nuotraukas, duoda pagrindą manyti, jog ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai, ir pats nukentėjęs asmuo nebuvo tikri, kad jį atpažins. Todėl apeliantas teigia, kad įvykio vietoje jo K. R. nematė, o iš nuotraukų neva atpažino kerštaudamas. Atpažįstant gyvai, dalyvaujant visiems proceso dalyviams, šis ikiteisminio tyrimo veiksmas iš anksto buvo pasmerktas nesėkmei. Tai žinodami, ikiteisminio tyrimo pareigūnai sąmoningai pažeidė įstatymo reikalavimus ir atliko atpažinimą jam nenaudingu būdu.

Skunde pasisakoma ir dėl 2011-09-12 specialisto išvados Nr. 11-2163(11), 11-2164(11), kuria, teismo nuomone, iš dalies patvirtinti K. R. parodymai. Specialisto išvadoje nurodyta, jog "yra tikimybės, kad pateiktoje filmuotoje vaizdo medžiagoje, asmuo dėvintis juodą striukę su ant krūtinės kairės pusės esančiu ženkliuku ir ant galvos užsidėjęs šviesios spalvos gobtuvą, mūvintis juodos spalvos kelnes, avintis tamsios spalvos su baltomis juostelėmis batelius, yra L. T., kurio atvaizdai pateikti lyginamajam tyrimui." Apeliantas tvirtina neturintis ir niekada neturėjęs striukės su ženkliuku kairėje pusėje, taip pat neturintis batelių su baltomis juostelėmis, o požymiai, kuriais remiasi specialistas, būdingi kas trečiam vyriškos lyties asmeniui - iškilūs skruostai ir įdubimai po jais, siauresnis nei vidutinis, iškilus ir kampuotas smakras. Be to, apeliantas nurodo, kad ekspertiniuose tyrimuose naudojama išvadų skalė yra iš šešių pozicijų - 1) kategoriška, 2) labia didelė tikimybė, kad..., 3) didelė tikimybė, kad..., 4) tikėtina, kad..., 5) yra tikimybės, kad..., 6) negalima... Jo atveju taikyta priešpaskutinė pozicija, kuri negali būti K. R. duotų parodymų kad ir daliniu patvirtinimu, juolab, kad K. R. yra suinteresuotas palankia jam bylos baigtimi.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis L. T. neigia savo kaltę padarius viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 str. 1 d. ir prašo jį išteisinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai L. T. pripažino kaltu pažeidus viešą tvarką, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Pirmosios instancijos teismas pripažino L. T. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., remdamasis nukentėjusiojo K. R. parodymais, duomenimis, esančiais akistatos bei asmens parodymo atpažinti protokoluose, vaizdo įrašais, specialisto išvada. Minėti įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Nukentėjusiojo K. R. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir nesikeičiantys. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis parodė, kad, dirbdamas naktinio klubo “Puntukas” apsaugos darbuotoju, 2011 m. vasario 27 d. budėjo pirmame aukšte prie įėjimo durų. Budėdamas, stebi aplinką per duryse esantį langelį, todėl įvykio dieną matė, kad abu nuteistieji t.y. L. T. ir G. V. išlipo iš pilkos spalvos automobilio BMW ir apie valandą laiko vaikštinėjo prie ten stovėjusių mašinų. Nukentėjusysis teigė, kad nuteistasis G. V. rankoje turėtu buteliu sudaužė vestibiulio durų stiklo paketą, todėl jį įsivedė į vidų. Tuo tarpu antras jaunuolis, kurį gerai pažinojo iš matymo kaip neįleidžiamą į klubą asmenį, priėjo prie kito apsaugos darbuotojo ir pro durų tarpą papurškė dujas į klubo vidų. Asmuo, purškiantis dujas į klubo vidų, yra užfiksuotas vaizdo įrašuose, kurių optinės duomenų laikmenos prijungtos prie bylos (1 t., b.l. 32) ir aprašyti apžiūros protokole (1 t. b.l. 23-24). Šiuose įrodymuose užfiksuota, kad apsaugos darbuotojas jaunuolį Nr. 2 (kaip dabar žinoma, nuteistąjį G. V.) vedasi į klubo vidų, tuo tarpu jaunuolis Nr. 1 (kaip dabar žinoma, nuteistasis L. T.) bando tam sutrukdyti, laikydamas G. V. už striukės. L. T., kuriam nepavyko įsiveržti į klubo vidų, nes tam sutrukdo kitas apsaugos darbuotojas, papurškia pro durų plyšį flakonu į vidų. Kaip minėta, K. R. šį asmenį gerai pažinojo tik iš matymo - vardo ir pavardės nurodyti negalėjo, tačiau, būdamas policijos komisariate, paieškomų asmenų lentoje jis pamatė ir atpažino jaunuolį, purškusį dujas, tai užfiksuota 2011 m. balandžio 12 d. K. R. papildomos apklausos protokole (1 t., b.l. 56-57). Atlikto asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, L. T., kaip dujas purškusį asmenį, K. R. atpažino iš įsimintinų veido bruožų: plaukų kirpimo, akių bei randų (1 t., b.l. 61-64). Nukentėjusiojo K. R. parodymus patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada (1 t., b.l. 28-31). Be to, iš vaizdo įrašų bei jų apžiūros protokolo matyti, kad jaunuolis Nr. 1, t.y. L. T. po įvykio įsėdo į pilkos spalvos automobilį, kurio markė panaši į BMW, vairuojamą kito asmens (reikia pažymėti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarimu nuteistajam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta), ir nuvažiavo. Byloje esančioje VĮ „Regitra“ pažymoje matyti, kad L. T. įvykio metu priklausė būtent pilkos spalvos BMW markės automobilis.

Apeliantas ginčija asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo įrodomąją vertę dėl BPK 192 straipsnyje numatytos tvarkos pažeidimo. Tačiau, reikia pažymėti, kad įrodymai nevertinami atsietai nuo kitų įrodymų - apelianto minimas atpažinimas pagal nuotrauką buvo patvirtintas K. R. ir L. T. akistatos metu, kuomet K. R. nurodė, kad prieš jį sėdintis asmuo 2011 m. vasario 27 d. po vidurnakčio į klubo vidų per durų tarpą papurškė ašarinių dujų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, kad, specialisto išvada: "yra tikimybės, kad pateiktoje filmuotoje vaizdo medžiagoje, asmuo dėvintis juodą striukę su ant krūtinės kairės pusės esančiu ženkliuku ir ant galvos užsidėjęs šviesios spalvos gobtuvą, mūvintis juodos spalvos kelnes, avintis tamsios spalvos su baltomis juostelėmis batelius, yra L. T., kurio atvaizdai pateikti lyginamajam tyrimui", negali būti neabejotinu nuteistojo kaltės įrodymu, tačiau, vertinant šią išvadą su kitais įrodymais, akivaizdu, kad ji, kaip ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje, patvirtina nukentėjusiojo K. R. parodymus.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta skundo argumentą dėl galimo nukentėjusiojo K. R. šališkumo. Teisiamojo posėdžio metu K. R. parodė, kad L. T. jokio pykčio nejaučia (2 t., b.l. 44). Jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir pasirašė pasižadėjimą duoti teisingus parodymus. Taigi, vien tai, kad prieš metus tarp K. R. ir L. T. klube įvyko konfliktas, neduoda jokio pagrindo teigti, kad K. R. parodymai šališki, neatitinkantys tikrovės ar melagingi.

Apeliantas kelia abejonę K. R. parodymų patikimumu ir todėl, kad, jo manymu, K. R. policijos pareigūnams galėjo jį, kaip kaltininką, parodyti įvykio vietoje tuoj pat po įvykio, bet to nepadarė. Vėliau jį atpažino kaip kaltininką kerštaudamas dėl praeityje įvykusio konflikto. Ši abejonė paneigiama K. R. parodymais ir byloje esančiais vaizdo įrašais. K. R. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme parodė, kad L. T., papurškęs dujas, pabėgo. Apsaugos darbuotojai buvo išėję į lauką jo ieškoti, tačiau neberado (1 t., b.l. 57, 2 t., b.l. 43). Kaip minėta, optinėse duomenų laikmenose užfiksuota, kad dujas papurškęs vaikinas nuskubėjo link automobilio BMW, įsėdo į jį ir nedelsiant išvažiavo. Taigi, atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams, L. T. joje jau nebuvo.

Minėtais įrodymais įrodyta, kad, būtent L. T. įvykio metu pro klubo durų plyšį papurškė į vidų ašarines dujas. Buvo sutrikdytas klubo darbas bei laisvalaikį leidusių žmonių poilsis, nes, pajutę dujų kvapą, jie iš klubo išėjo - tai patvirtino liudytoju apklaustas „IG pramogos“ direktorius G. B., nukentėjusysis K. R. bei optinėse duomenų laikmenose esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota iš klubo išeinantys burnas užsidengę žmonės.

Aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas išvadai, kad L. T. pažeidė viešąją varką. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir teisingai apelianto veiką kvalifikavo pagal BK 284 str. 1 d.

Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Griežčiausios bausmės rūšies – laisvės atėmimo skyrimas motyvuotas neišnykusiais teistumais už analogiškas nusikalstamas veikas bei anksčiau skirtų švelnesnių bausmių poveikio nebuvimu nuteistojo asmenybei. Įvertinęs nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytas mažesnis, nei sankcijoje numatytas jos vidurkis. Tokia bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta. Taigi, keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Nuteistojo L. T. apeliacinį skundą atmesti.