- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-18
- Bylos Nr.
- eI3-5-422/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00280-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Miera“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Astos Urbonienės, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Miera“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Miera“ (toliau – ir UAB „Miera“, Įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 42 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo patvirtintas 2018 m. birželio 25 d. patikrinimo aktas Nr. (17-KD)-63 (toliau – Patikrinimo aktas).
Pareiškėja skunde ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Įmonė yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – PATĮ) nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, kai su kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacija – viešąja įstaiga „Žaliasis taškas“ (toliau – ir VšĮ „Žaliasis taškas“, Organizacija) sudarytos sutarties pagrindu tinkamai finansavo išleidžiamų į rinką savo metalinių ir PET pakuočių atliekų kiekio sutvarkymą. Organizacija nuo 2013 iki 2015 m. organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą, išdavė pareiškėjai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – ir Patvirtinimai), kuriais pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir MATĮ) 5 straipsnio 6 dalį buvo patvirtinta pareiškėjos teisė į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą. Pareiškėja teigia 2013–2015 m. realizavusi savo teisę į mokestinę lengvatą.
Pažymėjo, jog pareiškėja 2018 m. kovo 2 d. buvo informuota, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Vilniaus RAAD sprendimas) panaikinti Organizacijos pareiškėjai išrašyti Patvirtinimai.
Pažymėjo, jog dėl to, kad Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinti įmonei Organizacijos išduoti Patvirtinimai, o anksčiau buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo Organizacijai išduoti dokumentai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra nei Įmonės, nei Organizacijos neteisėtų veiksmų ar kaltės.
Tvirtina, jog pareiškėja įvykdė savo pareigas, nustatytas PATĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose, todėl mokestinė lengvata jai buvo pritaikyta pagrįstai ir negali būti panaikinta, o atsakomybės valstybės institucijos turi reikalauti iš dėl susiklosčiusios situacijos kaltų asmenų, kurie nevykdė jiems teisės aktais priskirtų pareigų.
Pareiškėjos įsitikinimu, Sprendimu Įmonė įpareigojama antrą kartą sumokėti daug kartų didesnę sumą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina. Tai reiškia, jog Įmonei yra skiriama sankcija (kyla atsakomybė) nesant jos kaltės, o pagal bendrąjį teisės principą nėra ir negali būti atsakomybės be kaltės, todėl vien šiais pagrindais Sprendimas yra neteisėtas iš esmės.
Teigė, jog Sprendime ir Patikrinimo akte nurodoma, kad dėl Vilniaus RAAD sprendimo Įmonė turėjo įvykdyti mokestinę prievolę – apsiskaičiuoti ir sumokėti mokestį, tikslinant deklaracijas, tačiau deklaracijų nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo. Pareiškėjos nuomone, Įmonė pagrįstai netikslino deklaracijos ir nemokėjo mokesčio, kadangi jos pateikti deklaracijos duomenys pateikimo metu buvo teisingi. Įmonė, sumokėjusi mokestį, patirs negrįžtamų neigiamų padarinių.
Pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalimi, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Konkrečiu atveju susidaro situacija, kai einamieji 2018 metai yra paskutiniai metai, kada pagal minėtas įstatymo nuostatas galima apskaičiuoti arba perskaičiuoti mokestį už 2013 metus. Atsižvelgiant į tai, kad Įmonei patikslinus mokesčio deklaraciją už 2013 m. ir sumokėjus 2 238 Eur mokestį už teršimą pakuotės atliekomis, o teismams priėmus sprendimą panaikinti Vilniaus RAAD priimtus sprendimus, sąlygojusius mokestinės lengvatos praradimą, Įmonė nebeturės teisinės galimybės patikslinti mokesčio deklaracijos už 2013 m. (po 2018 m.) ir susigrąžinti neteisėtai įpareigotus sumokėti mokesčius.
Pareiškėjos vertinimu, Vilniaus RAAD sprendimas, kurio pagrindu atliktas patikrinimas ir surašytas Patikrinimo aktas, yra neteisėtas, pažeidžiantis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą, nes nei MATĮ, nei Atliekų tvarkymo įstatymas apskritai nereguliuoja kolektyvaus atliekų tvarkymo organizacijos gamintojams ir importuotojams išduotų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą pripažinimo išduotais neteisėtai ar panaikinimo klausimų, nenumato nei tokio sprendimo priėmimo pagrindų, nei procedūrų, nei tokius sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo subjektų. Patvirtinimų panaikinimu Įmonei panaikinama mokestinė lengvata, nesant tam nei įstatyminio pagrindo, nei Vilniaus RAAD įgaliojimų priimti tokio pobūdžio sprendimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, Vilniaus RAAD sprendimas priimtas grubiai pažeidus Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (toliau – Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas) IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus, priimtas vadovaujantis Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo nuostata (55 punktu), negaliojusia ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu. Įmonei Patvirtinimai buvo išrašyti 2013–2015 m., jų pagrindu Įmonė pateikė 2013–2015 m. mokesčių už aplinkos teršimą deklaracijas bei pasinaudojo įstatyme numatyta mokesčio už aplinkos teršimą mokestine lengvata. Tuo metu nebuvo jokios teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę regiono aplinkos apsaugos departamentams ar bet kuriai kitai institucijai panaikinti Patvirtinimus ir atitinkamai Įmonės teisę į mokestinę lengvatą, todėl Vilniaus RAAD sprendimas pažeidžia lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus.
Taip pat pažymėjo, jog Vilniaus RAAD sprendimas buvo priimtas neįtraukus Įmonės į procedūrą, taip pažeidžiant reikalavimus, turėjusius užtikrinti suinteresuotų asmenų įtraukimą ir Įmonės teisę būti išklausytai prieš priimant su jos interesais susijusį sprendimą. Pareiškėjos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas nepagrįsto ir neteisėto Vilniaus RAAD sprendimo pagrindu. Sprendimas yra nepagrįstas teisės normomis ir priimtas neatsižvelgus į Įmonės pateiktas pastabas.
Pažymėjo, jog MATĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostata nesuteikia teisės Aplinkos ministerijai (ar jos įgaliotai institucijai) nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos panaikinimo tvarkos ir panaikinti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos.
Teigė, jog Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) pakeitimai, nustatantys mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą, kai panaikinami mokesčių mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, įsigaliojo tik 2018 m. balandžio 13 d.
Atkreipė dėmesį, jog panaikinti Patvirtinimai buvo išrašyti tokiu metu, kai nei įstatyminė, nei poįstatyminė teisės norma nenumatė gamintojų ir importuotojų pareigos mokėti mokesčio už aplinkos teršimą, kai pasinaudojus mokestine lengvata, t. y. įvykdžius atliekų tvarkymo užduotis ir gavus tai patvirtinančius dokumentus, panaikinami trečiojo asmens išrašyti dokumentai.
Pažymėjo, kad Aprašo 7 punkto nuostatos yra procedūrinės ir taikomos tiek konkrečiu atveju RAAD atliekant atitinkamus veiksmus (mokestinį patikrinimą), tiek už einamuosius metus apskaičiuojant mokėtinas mokesčio sumas, todėl Patikrinimo akto išvadose ir Sprendime pastarųjų normų pažeidimas konstatuotas nepagrįstai ir neteisėtai.
Pareiškėjos nuomone, Sprendimas buvo priimtas nesant teisinio pagrindo ir nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl turėtų būti pripažintas neteisėtu, nepagrįstu ir panaikintas. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas su skundu nesutinka.
Atsakovas atsiliepime ir jo atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Paaiškino, jog Vilniaus RAAD, atlikęs VšĮ „Žaliasis taškas“ patikrinimą, priėmė 2018 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. VR-19.3-2, kuriuo VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašyti patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą buvo pripažinti negaliojančiais. Po Vilniaus RAAD sprendimo priėmimo Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 informavo pareiškėją apie pareigą iki 2018 m. balandžio 20 d. apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nes dalis VšĮ „Žaliasis taškas“ patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą negalioja, atliekų tvarkymo užduotis už 2013–2015 m. realiai neįvykdyta ir mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis už tuos laikotarpius turi būti sumokėtas (Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 papunktis).
Pažymėjo, jog MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad, vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas <...>; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja.
Nurodė, jog pareiškėja iki 2018 m. balandžio 20 d. neįvykdė Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. raginimo Nr. (38-19)-VR-l.7-1497: ji nepatikslino, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (FR0524 deklaracijos) už 2013–2015 m.
Akcentuoja, jog Aprašo 7 punkte imperatyviai nustatytas mokėtinas mokestis apskaičiuojamas, kai patikrinus mokesčio mokėtoją, atliekų tvarkytojus arba organizacijas, nurodytas Atliekų tvarkymo įstatymo 34²² straipsnyje, mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai arba patvirtinimai, nurodyti tvarkos aprašo 14 punkte, pripažinti negaliojančiais (dėl viso ar dalies juose nurodyto atliekų kiekio), ir mokesčių mokėtojas nepatikslino deklaracijos. Nurodė, jog, atlikus pareiškėjos patikrinimą, 2018 m. birželio 25 d. surašytas aplinkos ministro 2017 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. Dl-393 „Dėl Patikrinimo akto formos patvirtinimo“ nustatytos formos Patikrinimo aktas Nr. (17-KD)-63. Jame paskaičiuotas privalomas sumokėti mokestis už taršą metalinės pakuotės atliekomis, kuris už 2013 m. mokestinį laikotarpį sudaro 801 Eur, už 2014 m. – 1 298 Eur ir už 2015 m. laikotarpį – 139 Eur, iš viso – 2 238 Eur.
Nurodė, jog 2018 m. birželio 25 d. pareiškėjos veiklos patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja 2013 m. į vidaus rinką išleido 1,174 t pirminės metalinės pakuotės, 2014 m. – 1,908 t pirminės ir tretinės metalinės pakuotės, o 2015 m. – 1,838 t metalinės pirminės, antrinės ir tretinės pakuotės. Tačiau faktiškai dokumentai, įrodantys metalinės pakuotės sutvarkymą, ir VšĮ „Žaliasis taškas“ patvirtinimai buvo išrašyti nepagrįstai bei neteisėtai, nes realiai tik dalis juose minėtų metalinių pakuočių atliekų buvo sutvarkyta (perdirbta) pagal teisės aktų reikalavimus.
Pažymi, kad pagal PATĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus pareiškėjai galioja teisė ir pareiga organizuoti pakuočių atliekų, kurios susidaro tiekiant vidaus rinkai supakuotus gaminius, surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir finansuoti jų tvarkymo išlaidas. Pagal to paties įstatymo 7 straipsnio 3, 4, 5 dalių nuostatas pareiškėjai suteikta teisė ir pasirinkimas organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą – individualiai arba kolektyviai. Pareiškėja nustatytas pareigas dėl pakuočių pasirinko vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti Organizacijai, tačiau, pasirinkdama kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, pareiškėja gerai žinojo apie būtent jai išliekančią pareigą MATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jei neįvykdys Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
Nurodo, kad mokesčio lengvatą suteikia tik tokie dokumentai, kurie įrodo faktinį atliekų sutvarkymą (PATĮ 7 straipsnio 7 dalis), tačiau šiuo atveju, kai yra panaikinti dokumentai, kurių pagrindu pareiškėja grindė savo teisę į mokesčio lengvatą, kai tie dokumentai pripažinti išrašytais neteisėtai ir nepagrįstai, mokesčio lengvata netaikytina. Pareiškėjos tiektos rinkai pakuotės atliekos realiai nebuvo sutvarkytos, tik neteisėtai išrašomų dokumentų lygmeniu buvo mėginama įrodyti priešingai. Nesant galiojančių pareiškėjos į vidaus rinką išleistų pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų pareiškėjos deklaruojamiems kiekiams, aptartiems Patikrinimo akte, pareiškėja privalo perskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Be to, jei pareiškėja mano, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Organizacija netinkamai atliko su ja pasirašytos paslaugų sutarties sąlygas, pareiškėja turi teisę kreiptis regreso tvarka dėl išlaidų išsiieškojimo iš šio trečiojo asmens. Pabrėžia, jog pareiškėja yra PATĮ 7 straipsnio 3 dalies adresatas ir jai galioja mokestinė prievolė už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį už 2013–2015 metus.
Motyvuojamoji dalis
Pažymi, kad MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Šis principas nepažeistas.
Atsakovas 2025 m. rugsėjo 11 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog šioje byloje skundžiamu 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Departamentas patvirtino 2018 m. birželio 25 d. patikrinimo aktą Nr. (17-KD)-63 ir apskaičiavo pareiškėjai UAB „Miera“ papildomai mokėtiną 2 238 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus RAAD pripažino negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 metus, jų pagrindu Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 buvo panaikinti licencijuotos organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išrašyti Patvirtinimai.
Nurodė, jog šioje byloje skundžiamu 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 42 Departamentas patvirtino Patikrinimo aktą ir apskaičiavo 2 238 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, sumą.
Paaiškino, jog, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2025 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, Departamentui atlikus perskaičiavimus pagal priimtą nutartį, UAB „Miera“ išlieka pareiga sumokėti 2 212 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2013–2015 metų mokestinį laikotarpį.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Žaliasis taškas“ į bylą pateikė atsiliepimą, kuriame prašoma pareiškėjos skundą patenkinti.
Nurodė, kad pareiškėjai, tinkamai ir laiku vykdžiusiai visas pareigas, negali kilti iš to neigiamos pasekmės, inter alia (taip pat) pareiga sumokėti mokestį. Šiuo atveju, pirmiausia Vilniaus RAAD sprendimu, o vėliau skundžiamu Sprendimu, pareiškėja yra įpareigojama antrą kartą mokėti daug kartų didesnę sumą už tų pačių pakuotės atliekų tvarkymą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina Organizacijai, nors dėl to, kad Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinti Organizacijos išduoti Patvirtinimai, o prieš tai – atitinkamai atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ išduoti dokumentai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra nei pareiškėjos, nei Organizacijos kaltės. Organizacija įprastinėmis sutarčių vykdymo kontrolės priemonėmis neturėjo jokių galimybių pastebėti UAB „Metrail“ daromų teisės pažeidimų ar net nusikalstamų schemų. Būtent Aplinkos ministerijos institucijos yra atsakingos tiek už atliekų tvarkytojų įtraukimą į turinčių teisę išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, tiek už periodinę (kasmetinę) paties atliekų tvarkytojo ir jo išduotų įrodančių dokumentų išdavimo kontrolę. Taigi, Vilniaus RAAD sprendimu ir skundžiamu Sprendimu pareiškėjai yra skiriama sankcija (kyla atsakomybė), nesant jos kaltės. Skundžiamame Sprendime teisiniu pagrindu nurodyto Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (įstatymo įgyvendinamojo (lydimojo) teisės akto) įstatyminiu pagrindu nurodoma Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 1 dalis, kurioje aplinkos ministrui numatyta teisė patvirtinti Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojų (perdirbėjų), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojų, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjų ir (ar) atliekų tvarkytojų, apdorojančių surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuotės atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, išrašymo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų tvarką. Taigi, aplinkos ministras turėjo įstatyminius įgaliojimus patvirtinti Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašą, reguliuojantį dokumentų, įrodančių pakuočių atliekų sutvarkymą, išdavimo tvarką, įstatyminiai įgaliojimai patvirtinti įgyvendinamuosius (lydimuosius) teisės aktus aplinkos ministrui suteikti tik dėl įrodančių dokumentų, o ne dėl Patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais. Įstatyminio lygmens teisės aktai nesuteikia regiono aplinkos apsaugos departamentams teisės priimti tokio pobūdžio patvarkymų dėl dokumentų, reikšmingų sprendžiant dėl apmokestinimo tvarkos išimties taikymo tretiesiems asmenims.
Tvirtino, jog Vilniaus RAAD peržengė jam įstatymų suteiktas kompetencijos ribas, todėl vien šiais pagrindais skundžiamas Sprendimas naikintinas. Organizacijos Patvirtinimai buvo išrašyti 2013–2015 m., o jų pagrindu Organizacijos gamintojai ir importuotojai, įskaitant ir pareiškėją, pateikė mokesčių už aplinkos teršimą deklaracijas už 2013–2015 m. bei pasinaudojo įstatyme numatyta mokesčio už aplinkos teršimą mokestine lengvata. 2013, 2014 ir 2015 metais nebuvo jokios teisės aktų nuostatos, suteikiančios Vilniaus RAAD ar bet kuriai kitai institucijai teisę panaikinti Patvirtinimus arba gamintojų ir importuotojų teisę į mokestinę lengvatą, susijusią su Patvirtinimų išrašymu ir dėl to atsiradusia teise į lengvatą. Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. vasario 4 d.) 38 punkte buvo numatyta, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnyje ir Aprašo 11, 16, 20, 25, 30, 35 punktuose nurodytus reikalavimus, laikoma, kad dokumentai išrašyti neteisėtai.
Pabrėžė, jog ginčo teisinių santykių atsiradimo metu ne tik įstatyme, bet ir atsakovo teisiniu pagrindu nurodomame poįstatyminiame teisės akte buvo numatyta tik galimybė pripažinti neteisėtais tvarkytojų išduotus dokumentus, įrodančius pakuočių atliekų sutvarkymą, tačiau ne Organizacijos išduotus Patvirtinimus. Taigi, Organizacijai 2013–2015 m. išdavus Patvirtinimus, o gamintojams ir importuotojams pasinaudojus Patvirtinimų pagrindu atsiradusia mokestine lengvata, teisiniai santykiai, susiję su tų metų Organizacijai ir jos gamintojams ir importuotojams nustatyta pakuočių atliekų tvarkymo prievole, pasibaigė, teisės aktuose nebuvus jokios teisinės galimybės atsakovui ar bet kuriai kitai institucijai teisinėmis priemonėmis įsiterpti į šiuos teisinius santykius. Dėl paminėtų priežasčių skundžiamo Sprendimo teisiniu pagrindu nurodomas Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (redakcija, įsigaliojusi 2017 m. vasario 15 d. ir galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 55 punktas grubiai pažeidžia lex retro non agit principą.
Nurodo, kad atsakovas 2013 m. įrodančių dokumentų teisėtumo kontrolę turėjo teisę atlikti tik iki 2013 m. rugsėjo 1 d., ir tik tada, nustačius pažeidimus, galėjo panaikinti įrodančius dokumentus, o pagal skundžiamame Sprendime teisiniu pagrindu nurodytą Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 55 punktą – panaikinti ir išduotus Patvirtinimus, jei tokie buvo išrašyti įrodančių dokumentų pagrindu. Atitinkamais terminais 2014 ir 2015 m. tai turėjo būti padaryta ir dėl 2014–2015 m. UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų kontrolės. Pažymi, kad atsakovas 2013 m. buvo savo kontrolės planuose numatęs UAB „Metrail“ kontrolę, tačiau apie UAB „Metrail“ veiklos pažeidimus Organizacija nei 2013, nei 2014 m. nebuvo informuota. Taigi, dėl atsakovo kaltės Organizacijos išduoti 2013 m. Patvirtinimai skundžiamu Sprendimu panaikinti praėjus beveik 5 metams, išduoti 2014 m. – praėjus beveik 4 metams, o 2015 m. – praėjus beveik 3 metams, tokiu būdu ne tik grubiai pažeidžiant Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo nuostatas, bet ir teisėtų lūkesčių, teisinės apsaugos bei teisinio tikrumo principus.
Pažymi, kad Sprendimas neteisėtas taip pat ir dėl to, jog į procesą nebuvo įtraukta pareiškėja, kiti gamintojai ir importuotojai, kuriems Organizacijos išduoti Patvirtinimai yra pripažinti išduotais neteisėtai.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 42, kuriuo patvirtintas 2018 m. birželio 25 d. patikrinimo aktas Nr. (17-KD)-63 ir pareiškėjai UAB „Miera“ apskaičiuota papildomai mokėtina 2 238 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma, teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendimu buvo patvirtinta mokėtina bendra mokesčio suma už 2013–2015 metus – 2 238 Eur, t. y. už 2013 m. mokestinį laikotarpį – 801 Eur, už 2014 m. mokestinį laikotarpį – 1 298 Eur, už 2015 m. mokestinį laikotarpį – 139 Eur.
Bylos duomenimis nustatyta ir nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėja yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir laikoma gamintoju ar importuotoju, kuriam iš atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Pagal PATĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktą, šios gamintojų ir importuotojų pareigos, išskyrus savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, gali būti vykdomos kolektyviai – per gamintojų ir importuotojų organizaciją.
Byloje nustatyta, jog Įmonė pakuočių tvarkymo pareigas 2013 m. vasario 25 d. sutarties ir jos papildymų pagrindu buvo pavedusi trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ „Žaliasis taškas“.
Įmonė 2013–2015 metais mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už metalinę pakuotę nemokėjo, kadangi vykdė 2006 m. lapkričio 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1168 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių patvirtinimo“ nustatytą 54 proc. metalinių pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotį. Įmonė iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2013–2015 metus.
Bylos duomenimis, Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 buvo panaikinta dalis Patvirtinimuose nurodyto sutvarkyto metalinės pakuotės atliekų kiekio.
Teismas pažymi, jog MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Aktualioje ginčui MATĮ 5 straipsnio 6 dalies redakcijoje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
Pagal bylos duomenis, pareiškėja 2013–2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta MATĮ 5 straipsnio 6 dalyje – iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį.
Bylos duomenimis, Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 buvo panaikinta dalis Patvirtinimuose nurodyto sutvarkyto metalinės pakuotės atliekų kiekio: už 2013 m. – 0,401 t, už 2014 m. – 0,655 t, už 2015 m. – 0,099 t.
Aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“, 7 punkte nustatyta, kad mokėtinas mokestis už atitinkamos rūšies pakuotę apskaičiuojamas patikrinus mokesčio mokėtoją ir (ar) atliekų tvarkytojus ir (ar) organizacijas, nurodytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²² straipsnyje, pripažįstami negaliojančiais (dėl viso ar dalies juose nurodyto atliekų kiekio) mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, nurodyti Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos arba, patikrinus mokesčio mokėtoją, paaiškėja, kad mokesčio mokėtojas, kaip sutvarkytą pakuotės atliekų kiekį (QSUT), nurodė panaudotų ar perdirbtų pakuotės atliekų kiekį ar dalį jų kiekio, kuriam neturėjo dokumentų ir (ar) patvirtinimų, nurodytų Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos.
Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota PATĮ 7 straipsnio 3 dalyje, kurioje aiškiai įtvirtinta, jog gamintojai ir importuotojai privalo MATĮ tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. raštu informavo Įmonę apie vykdytą Organizacijos patikrinimą ir jo metu nustatytus pažeidimus, dėl to Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinti Įmonei Organizacijos išrašyti dokumentai apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius. Raštu Įmonė buvo informuota apie prievolę apsiskaičiuoti ir sumokėti (tuo pačiu patikslinti deklaracijas (forma FR0524)) mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
Bylos duomenimis, pareiškėja iki 2018 m. balandžio 20 d. neįvykdė Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. raginimo: ji nepatikslino, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m., todėl, vadovaujantis Aprašo 7 punktu, mokestis apskaičiuotas pagrįstai.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad Departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nustatyti, kad pareiškėja privalo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nustatytą PATĮ 7 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad yra pasinaudojusi šio mokesčio lengvata, kurią patvirtina pareiškėjai VšĮ „Žaliasis taškas“ išduoti Patvirtinimai, pastaruosius Vilniaus RAAD sprendimu panaikinus.
Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad minimas Vilniaus RAAD sprendimas yra neteisėtas, ir nurodo jo neteisėtumo pagrindus. Pažymėtina, kad kvestionuojamas Vilniaus RAAD sprendimas nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teismas dėl pareiškėjos dėstomų argumentų, susijusių su Vilniaus RAAD sprendimu, nepasisako. Pastarasis sprendimas trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ „Žaliasis taškas“ buvo ginčijamas kitoje administracinėje byloje, kurios teisminio proceso Nr. 3-61-3-00858-2018-5. Dėl to nagrinėjama byla teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo sustabdyta.
Regionų administracinis teismas (buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2023 m. spalio 5 d. sprendimu atmetė VšĮ „Žaliasis taškas“ skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Vilniaus RAAD teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. LVAT teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 2 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 (procesinis Nr. 3-61-3-00858-2018-5), kurioje išnagrinėtas ginčas dėl Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo, panaikinta atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų (2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687) pagrindu. Kita Regionų administracinio teismo (buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalis dėl Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ palikta nepakeista.
LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje konstatavo, kad Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais Organizacijos už 2013–2015 metus gamintojams ir (ar) importuotojams išrašytus pavirtinimus apie atliekų sutvarkymą, tačiau LVAT pažymėjo, jog Patvirtinimai, grindžiami UAB „Metrail“ išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančiais dokumentais (dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio) nepagrįstai panaikinti Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu.
LVAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 pareiškėja buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl minėtoje byloje nustatyti faktai iš naujo šioje tikrinamoje administracinėje byloje neįrodinėjami (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis).
LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje konstatavo, kad Departamentas turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais Organizacijos už 2013–2015 m. gamintojams ir (ar) importuotojams išrašytus pavirtinimus apie atliekų sutvarkymą, tačiau pažymėjo, jog Patvirtinimai, grindžiami UAB „Metrail“ išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 m. įrodančiais dokumentais (dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio) 2018 m. vasario 22 d. sprendimu panaikinti nepagrįstai.
Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad užduotis už 2013–2015 m. įvykdyta, nes nepateikė duomenų (įrodymų) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį. LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartimi panaikinus 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, Patvirtinimai, grindžiami UAB „Metrail“ išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 m. įrodančiais dokumentais (dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio), yra galiojantys.
Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius, atsižvelgęs į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį, 2025 m. rugsėjo 10 d. parengė ir pateikė į bylą išvadą, kurioje atliko skundžiamu Sprendimu pareiškėjai apskaičiuoto mokėtino mokesčio perskaičiavimą ir nustatė pareiškėjai 2 212 Eur sumą už 2013–2015 m. mokestinį laikotarpį.
Pažymėtina, jog, vadovaujantis LVAT nutarties 85 punktu, mokesčio perskaičiavimai atlikti tik už 2013 m. mokestinį laikotarpį. Patikrinimo aktu apskaičiuotas ir Sprendimu patvirtintas 2014, 2015 metų mokestis UAB „Miera“ nekeičiamas. Po perskaičiavimo UAB „Miera“ išlieka pareiga sumokėti 2 212 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius, t. y. už 2013 m. – 775 Eur, už 2014 m. – 1 298 Eur, už 2015 m. – 139 Eur.
Taip pat pažymėtina, kad šie skaičiavimai byloje nėra ginčijami. Pareiškėja nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos atliekos už 2013–2015 metus buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Kitaip tariant, neįrodyta, kad ji 2013–2015 m. įvykdė metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduotį ir dėl to galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata. Be to, pareiškėja nepateikė argumentų dėl perskaičiuoto mokesčio, iš esmės susijusio su 2013 m., pagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų jos priduotų metalinių pakuočių kiekį. Skunde nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, iš kurių būtų galima konstatuoti, kad jai apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir (ar) jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 2 212 Eur mokestis už 2013–2015 m., turint omenyje ir atliktą perskaičiavimą, pagrįstas prie rašytinio paaiškinimo pridėtais duomenimis ir skaičiavimais, todėl nėra pagrindo juo abejoti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, šioje byloje skundžiamas Sprendimas keistinas, atsižvelgiant į mokesčio perskaičiavimą už 2013 m., t. y. Sprendime patvirtinta pareiškėjai už 2013–2015 m. sumokėti 2 238 Eur mokesčio suma keistina, ją sumažinant iki 2 212 Eur.
Darytina išvada, jog pareiškėjai neįrodžius, kad realiai (faktiškai) sutvarkė atitinkamą kiekį atliekų, ji negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų. Papildomai pažymėtina, kad teisės aktuose nenumatyta, jog už prievolę sumokėti aplinkos teršimo mokestį yra ar gali būti atsakingi kiti subjektai.
Priešingai, pagal ATĮ 32 straipsnio 1 dalį ir 38 dalį, PATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 3 dalį, MATĮ 4 straipsnio 3 dalį, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, todėl pareiškėjai kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.
Taigi, pirmiau aptartų teisės aktų nuostatų kontekste aplinkybė, kad kiti subjektai (dalyvaujantys sutarčių pagrindu) netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, nedaro įtakos mokesčio mokėtojui jam nustatytai mokestinių prievolių apimčiai. Sprendimu jai paskirta ne sankcija, o apskaičiuotas mokėtinas mokestis už 2013 m. likusias nesutvarkytas pakuotes. Mokesčio sumokėjimas yra pareiga, kuri nevertinama mokesčių mokėtojo kaltės ar nekaltumo aspektu. Tačiau pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą regreso tvarka dėl nuostolių išieškojimo iš Organizacijos, jeigu mano, jog Organizacija netinkamai atliko paslaugas sutarties pagrindu.
Kaip jau minėta, LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartimi išnagrinėjo ginčą dėl Vilniaus RAAD sprendimo, todėl atmestini pareiškėjos skundo argumentai, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes jis priimtas neteisėto RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo pagrindu bei nėra galutinio ir neginčijamo teismo sprendimo, kuriuo yra panaikinti Patvirtinimai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 4 punktas).
Pareiškėja skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnyje įtvirtinta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (1 dalis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja į bylą nepateikė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo. Nesant tokių duomenų, nėra galimybės išspręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl šis prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Miera“ skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 42 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, sumažinant pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Miera“ už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtintą 2 238 Eur mokesčio sumą iki 2 212 Eur sumos.
Likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti.
Netenkinti pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.