Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. 2016 m. gruodžio 13 d., apie 16:15 val., parduotuvėje „Maxima“, esančioje Parko g. 23, Vilniuje, atvykus policijos pareigūnams ir besiaiškinant aplinkybes trukdė dirbti, reiškė pretenzijas, konfliktavo ir provokavo policijos pareigūnus, elgėsi agresyviai, garsiai šūkavo, paprašius nusiraminti atsakė, kad neketina. Vedamas į tarnybinį automobilį keikėsi necenzūriniais žodžiais, į pastabas ir reikalavimus nevartoti necenzūrinių žodžių nereagavo, į tarnybinį automobilį įsėsti atsisakė, o vėliau jį įsodinus trukdė uždaryti duris bei jas spardė, į reikalavimus leisti uždaryti duris ir nespardyti jų nereagavo.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Ž. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad užėjo į parduotuvę „Maxima“ ir kasoje sėdėjo iš matymo pažįstama pardavėja. Su ja įvyko žodinis konfliktas. Jis paprašė pakviesti vedėją, parašė skundą. Išėjo apsauginis ir pakvietė ateiti pas jį į patalpą. Pasakė jam, jog neis. Tada apsauginis paėmė už striukės ir įtempė į patalpą. Jis sėdėjo ramiai, prašė peržiūrėti video medžiagą. Dar skambino numeriu 112, nes ilgai neatvažiavo pareigūnai. Atvažiavęs pareigūnas buvo piktas, sakė gal uždėti antrankius, ir tada juos ir uždėjo jam už nugaros ir dviese nuvedė į tarnybinį automobilį. Į tarnybinį automobilį neatsisakė lipti ir durų netrankė, pasakė pareigūnams, kad negali įsėsti, nes rankos surakintos už nugaros, o ir dar jo tašė buvo permesta jam per petį, ir kažkaip nuvirto ant sėdynės. Kol norėjo kojas įkelti, tai pareigūnai ėmė durimis daužyti jam per kojas. Po to, kai jis jau atsisėdo, tai pareigūnas atidarė langą ir pripurškė dujų, nuo kurių jis negalėjo atsimerkti. Jį nuvežė į trečiąjį policijos komisariatą, kur policijos pareigūnė įteikė jam protokolą, jis parašė pasiaiškinimą. Pareigūnų atžvilgiu jis nesikeikė. Kai atvyko pareigūnai, prašė, kad duotų filmuotą medžiagą.

Savo rašytiniame paaiškinime V. Ž. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (b. l. 9-11).

Liudytojas A. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo Patrulių rinktinėje. Paaiškino, kad patruliuojant gavo iškvietimą, jog Parko g. 21, parduotuvėje, sulaikytas žmogus. Atvykę pamatė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jis elgėsi agresyviai, reikalavo, kad jį paleistų, nes nieko nepadarė. Apsaugos darbuotojai reiškė pretenzijas, rašė pareiškimą, pasakė, kad asmuo užsipuolė kasininkę. Pagal elgesį asmuo buvo neblaivus, jo neblaivumą turėjo tikrinti ir komisariate. Asmuo pradėjo elgtis agresyviai, šūkavo, nereagavo į reikalavimus nusiraminti, pasakius, kad bus panaudoti antrankiai, sakė nenusiramins, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Asmuo atsisakė eiti į tarnybinį automobilį, net surakintas muistėsi, trukdė uždaryti duris, spyrė į dureles, nereagavo į pastabas. Jis rėkė toliau, aiškino kad skųsis, kad nieko blogo nepadarė. Prieš asmenį buvo panaudotos dujos, nes jis elgėsi agresyviai, neadekvačiai, buvo neprognozuojamas, jėga nepavyko jo įsodinti į automobilį. Automobilio durys buvo atidarytos, įpurškė dujų. E. M. buvo tarnybiniame automobilyje. Ar apsaugos darbuotojai jiems rodė vaizdo medžiagą, nepamena.

A. N. 2016 m. gruodžio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 4).

Policijos pareigūnės E. M. 2016-12-13 tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir policijos pareigūno A. N. tarnybiniame pranešime (b. l. 5).

Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB „E.“ apsaugos darbuotoju. Paaiškino, kad būdamas apsaugos poste pamatė, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Ž. prekinosi 2 kasoje, kažką burbuliavo, po to išgirdo triukšmą, kad „duokit viršininkę, rašysiu skundą“. Atėjo vadovė, V. Ž. rašė skundą, įžeidinėjo kasininkę, įžeidė kitą darbuotoją. Sakė jam apsiraminti, kad iškvies policiją, liepė praeiti su juo, asmuo pradėjo muistytis, mosikuoti alkūnėmis, lyg smūgiuoti. Jis V. Ž. smūgį atstūmė, įstūmė į postą. Poste V. Ž. buvo apie valandą laiko, pasiuntė jį kuo toliau, aiškino: „lėksi iš darbo“, vadino atčkariku. Poste kartu su jais buvo dar vienas darbuotojas iš apsaugos. V. Ž. sėdėjo ant kėdės ir visą laiką replikavo, fiziškai nesipriešino. Atvykus policijai V. Ž. pradėjo jiems aiškinti, kaip dirbti, kad ilgai važiavo. Pareigūnas liepė ramintis, V. Ž. pareigūnui pirštu grasino, pareigūnas sakė apsiraminti, nes uždės antrankius, V. Ž. sakė: „dėk“. Buvo uždėti antrankiai. Išeinant V. Ž. kažką nešvankaus pareigūnui pasakė. Išvedant iš posto V. Ž. rankos buvo surakintos už nugaros, jį vedė prilaikydami už rankų. Kas vyko lauke, nematė. Vaizdo įrašai turbūt bus sunaikinti, nes saugomi tik 2 savaites. Iš karto įrašus bandė įrašyti, bet dėl parduotuvių dekoracijų nesimatė vaizdas, todėl nepridėjo.

V. K. pareiškime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 3).

Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2016-12-13, 18:12 val., V. Ž. nustatytas 1,16 prom. girtumas (b. l. 7).

Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad šie duomenys patvirtina V. Ž. kaltę padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija) numatytą pažeidimą.

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija) numatyta viena iš savarankiškų pažeidimo sudėčių, tai yra policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas. Šio straipsnio kontekste pažymėtina, kad policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N62-841/2006, Nr. N62-653/2010, Nr. N575-2825/2010, Nr. N575-5693/2010, Nr. N575-34923/2011, Nr. N575-344/2012).

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnis numato, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, <...>.

Nors V. Ž. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu savo kaltę neigė, nurodė, kad į tarnybinį automobilį lipti neatsisakė ir durų netrankė, pareigūnų atžvilgiu nesikeikė, tačiau tokius jo parodymus paneigia ir jo kaltę padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. N. patvirtino, jog jiems atvykus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Ž. pradėjo elgtis agresyviai, šūkavo, nereagavo į reikalavimus nusiraminti, net ir įspėjus, jog bus panaudoti antrankiai, sakė, kad nenusiramins, be to, atsisakė eiti į tarnybinį automobilį, muistėsi, trukdė uždaryti automobilio dureles, spyrė į dureles, nereagavo į pastabas, toliau rėkė, elgėsi agresyviai, neadekvačiai, buvo neprognozuojamas. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju apsaugos darbuotojas V. K. taip pat patvirtino, jog atvykus policijos pareigūnams V. Ž. pradėjo aiškinti policijai, kaip dirbti, pareigūnui paprašius jo apsiraminti, V. Ž. pareigūnui grasino pirštu, pareigūnui vėl paprašius apsiraminti ir pasakius, jog uždės antrankius, V. Ž. toliau neapsiramino, sakė: „dėk“, taip pat išvedant V. Ž. iš posto su surakintomis už nugaros rankomis V. Ž. dar kažką nešvankaus pasakė pareigūnams. Taigi, tiek teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas A. N., tiek ir apsaugos darbuotojas V. K., patvirtino, jog V. Ž. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų nusiraminti, kurie buvo visiškai teisėti, taip pat, jog jis atsisakė vykdyti ir teisėtus policijos pareigūno reikalavimus eiti ir sėstis į tarnybinį automobilį, o vėliau jį įsodinus trukdė uždaryti dureles bei jas spardė, į pastabas nereagavo. Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, konkretūs, neprieštaringi, iš esmės sutampa tarpusavyje ir papildo vienas kitą, juos patvirtina kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, o būtent policijos pareigūnų A. N. ir E. M. 2016-12-13 tarnybiniai pranešimai, V. K. 2016-12-13 pareiškimas, be to, šie liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, byloje duomenų apie tai, kad šie liudytojai dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti V. Ž., nėra, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymų objektyvumu ir teisingumu, tad vertina juos kaip patikimus įrodymus ir jais remdamasis nustatė kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Duomenų, kad specialiosios priemonės (antrankiai, ašarinės dujos) V. Ž. atžvilgiu būtų panaudotos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, žmogaus teises ir laisves, byloje nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2016-12-13, 18:12 val., V. Ž. nustatytas lengvas - 1,16 prom. girtumas, kad V. Ž. pažeidimo padarymo metu buvo neblaivus, patvirtino visi teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, šios aplinkybės neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Todėl ši aplinkybė leidžia spręsti, kad pažeidimo padarymo metu kai kurias aplinkybes, savo žodžius ir veiksmus V. Ž. galėjo suvokti neadekvačiai, jų neprisiminti. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas nevertina V. Ž. parodymų kaip patikimų įrodymų ir jais nesivadovauja. O visuma kitų aukščiau paminėtų duomenų sutampa tarpusavyje, papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad V. Ž. 2016-12-13, apie 16:15 val., būdamas adresu Parko g. 23, Vilniuje, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir nurodymų nusiraminti, sėstis į tarnybinį automobilį, leisti uždaryti duris ir jų nespardyti, tai yra V. Ž. veiksmuose yra nustatyti visi ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

V. Ž. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 187 straipsnio 2 dalį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kuris pakeitė iki tol galiojusį ATPK. ANK 506 straipsnio 4 dalyje (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus), numatytas nusižengimas, už kurio padarymą numatyta bauda nuo 90 iki 140 eurų, atitinka ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. policijos ar <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, už kurio padarymą buvo numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo 86 iki 144 eurų arba administracinis areštas nuo 15 iki 30 parų. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje, kadangi šio pažeidimo sankcijoje buvo nustatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, o ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje administracinio arešto nuobauda nebėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, V. Ž. 2016-12-13 padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotinas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK.

Administracinio teisės pažeidimo protokole V. Ž. buvo reiškiami kaltinimai ir pagal ATPK 174 straipsnį tuo, kad jis viešoje vietoje, būdamas neblaivus, keikėsi necenzūriniais žodžiais apsaugos darbuotojo atžvilgiu, kėlė triukšmą, nenorėjo palikti parduotuvės patalpų, taip pat, jog vedamas į tarnybinį automobilį keikėsi necenzūriniais žodžiais mažamečių ir kitų žmonių akivaizdoje. ATPK 174 straipsnyje (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija) numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tačiau, išanalizavęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, jog byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Ž. savo veiksmais taip pat būtų pažeidęs viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. Ž. necenzūrinius žodžius vartojo policijos pareigūnų atžvilgiu, taip pat jų sulaikomas triukšmavo, elgėsi agresyviai ir panašiai, už ką jis iš esmės traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, taip pat, jog jis triukšmavo, necenzūrinius žodžius vartojo ir apsaugos darbuotojo atžvilgiu, tačiau jau būdamas apsaugos darbuotojo poste, tai yra ne viešoje vietoje. Nors teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju apsaugos darbuotojas V. K. ir nurodė, kad V. Ž. triukšmavo apsipirkdamas prie kasos, įžeidinėjo kasininkę, kitą darbuotoją, tačiau kartu šis liudytojas patvirtino, jog vaizdo įrašuose V. Ž. veiksmai nėra užfiksuoti. Be to, byloje yra tik paties V. Ž. skundas parduotuvės „Maxima“ direktorei dėl kasininkės veiksmų, kas rodo, jog iš tiesų kažkoks konfliktas tarp V. Ž. ir parduotuvės kasininkės buvo, tačiau byloje nėra jokių tos kasininkės ar kitų darbuotojų, išskyrus apsaugos darbuotoją, asmens duomenų, taip pat jų paaiškinimų, iš kurių būtų galima spręsti apie konflikto pobūdį bei V. Ž. veiksmus jų ir kitų asmenų atžvilgiu. Taip pat, duomenų, kad V. Ž. būtų garsiai triukšmavęs ar keikęsis pašalinių asmenų, taip pat mažamečių vaikų atžvilgiu, taip pat, kad kokie nors kiti asmenys (ne parduotuvės darbuotojai ir ne policijos pareigūnai) būtų reiškę nepasitenkinimą V. Ž. elgesiu, bylos medžiagoje nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, tai yra duomenų, kad V. Ž. kokiais nors savo veiksmais būtų pažeidęs tiek žmonių rimtį, tiek ir viešąją tvarką, byloje nėra. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, visos kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tokiu būdu byloje surinktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad V. Ž. neginčijamai padarė jam inkriminuotą ATPK 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, byloje nenustatyti visi būtini ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, V. Ž. atžvilgiu turi būti nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. administracinę atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nustato ANK 481 straipsnio 1 dalis, be to, šiame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei ATPK 174 straipsnio sankcijoje numatyta, kadangi ANK 481 straipsnio 1 dalies sankcijoje nebėra numatyta administracinio arešto nuobauda. Todėl teismas, vadovaudamasis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, tokiu atveju, asmeniui padarius ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą, turėtų jo veiką perkvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju V. Ž. atžvilgiu bylos teisena pagal ATPK 174 straipsnį nutrauktina nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, jo veika neperkvalifikuotina pagal atitinkamą ANK straipsnį, nes neturi administracinio nusižengimo požymių.

Skirdamas administracinę nuobaudą už ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą, V. Ž. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – V. Ž. nusižengimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, į tai, kad V. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. Ž. – galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, o V. Ž. skirtinas ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis.

Vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3, 4 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. Ž. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį paskirti jam 115 € (vieno šimto penkiolikos eurų) baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16063962027 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje, bylos teiseną VYTAUTO ŽALOS atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose šio pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.