Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje, nagrinėdama A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-159-482/2017 A. P. 2016 m. gruodžio 20 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 3 d. 13 val. 16 min. Biržuose, Skaistkalnės- Pasvalio gatvių žiedinėje sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „ KRONE AZW18“ Vals. Nr. BB106 kliudė gatvės atitvarą, jį apgadindamas ir iš eismo įvykio vietos su kuria susijęs pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 9, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės nepripažino, paaiškino, kad vairavo sunkiasvorį automobilį „pienovežį“ su priekaba Biržų m. ir suko į žiedinę sankryžą. Vairuodamas nejuto, kad automobiliu, ką nors kliudytų, tik kada grįžo namo, po kiek laiko pamatė ant priekabos nežymų sugadinimą, po to paaiškėjo, kad jis kliudė tvorelę. Jei jį matė asmuo, galėjo sustabdyti, jis jokio tikslo pasišalinti neturėjo, automobilis draustas, galėjo užpildyti deklaraciją. Po kiek laiko jis matė ant priekabos žymių, bet priekabą remontavo, todėl jis gali tik spėti, kad gal priekaba kliudė tvorelę. Sukimo metu per galinio vaizdo veidrodėlį jis priekabos nematė. Prašė bylą nutraukti.

A. P. kaltinamas tuo, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas eismo įvykį apibūdina, kaip įvykį kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. A. P. kaltinamamas, padaręs eismo įvykį ir iš eismo įvykio pasišalinęs, tačiau jo veiksmai kvalifikuoti tik pagal ATPK 130 str. 1d.

Atkreiptinas dėmesys, jog 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnis numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d., padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 426 straipsnio tiek 1 dalyje, tiek 2 dalyje, už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, numatyta švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta papildoma nuobauda, t. y. nenumatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, taip pat į tai, kad pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, ir į tai, kad baudos vidurkis pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį yra daugiau nei dešimt eurų mažesnis už ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį, nagrinėjamu atveju A. P. veiksmai turėtų būti perkvalifikuojami pagal ANK 426 straipsnį. Tačiau sprendžiant klausimą, pagal kurią ANK 426 straipsnio dalį turėtų būti kvalifikuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis. Kaip jau buvo minėta, ANK 426 straipsnio 1 dalis atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, numato tuomet, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, o to paties straipsnio 2 dalis atsakomybę numato tuomet, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nagrinėjamoje byloje nepateikta jokių duomenų apie padarytos žalos dydį. Todėl teismas pasisako dėl ATPK 130 str.1d. numatyto pažeidimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.). Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, iš eismo įvykio pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš jo vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengimą pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant, ar asmens veika - pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Iš byloje esančios fotolentelės matosi, kad įlenkta tvorelė ( b.l.17). Apie transporto priemonės, kurią vairavo A. P., apgadinimus duomenų nėra pateikta.

A. P. aiškino, kad jis vairavo sunkiasvorę transporto priemonę su priekaba ir suko į žiedinę sankryžą. Sukimo momentu vienu metu jis per galinio vaizdo veidrodėlį nemato priekabos, todėl daro prielaidą (spėja), kad būtent sukimo momentu ir priekaba galėjo kliudyti tvorelę, tačiau eismo įvykio metu jis to nesuvokė ir tikrai nesuprato, kad dėl jo veiksmų įvyko eismo įvykis. Kaip paaiškino A. P., jis neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio, nes automobilis buvo draustas, jis galėjo sustoti, stebisi, kodėl matęs jį asmuo jo nesustabdė. Duomenų, paneigiančių A. P. versiją, nepateikta.

Šios aplinkybės paneigia A. P. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo subjektyvinę pusę – tyčinį pasišalinimą ir pasitraukimą iš eismo įvykio vietos.

Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad A. P. suprato, jog jis yra susijęs su eismo įvykiu, ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) teismas sprendžia, kad A. P. veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina ( ATPK 250 str.1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P. pagal ATPK 130 str.1d., nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkė teismą.