- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- 2A-1308-524/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00147-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Irma Čuchraj, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- N. S., E. S., R. J., E. D., J. B.
- Atsakovas
- A. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovų N. S., E. S., R. J., E. D., J. B. ieškinį atsakovams A. P. ir A. P. dėl žalos atlyginimo, ir atsakovų apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016-05-04 sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. P. ir A. P. žalos atlyginimą: ieškovei N. S. 4123,61 Eur, ieškovui E. S. 6010,49 Eur, ieškovui R. J. 6112,14 Eur, ieškovei E. D. 3224,34 Eur ir ieškovui J. B. 4488,43 Eur, taip pat visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad pagal byloje pateiktus ieškovų rašytinius įrodymus, nuostolių apskaičiavimų duomenis, ekspertizės išvadą yra pagrindas išvadai, kad dėl atsakovų A. P. ir A. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykusios vandentiekio avarijos vandeniu buvo užlieti ieškovams priklausantys butai, sugadinti butuose esantys daiktai, butų lubos, sienos ir grindys, todėl atsirado nuostolių, kuriuos atsakovai atsisako atlyginti gera valia. Mano, kad byloje esantys rašytinai įrodymai patvirtina, kad nuostolių atsirado atsakovams tinkamai neprižiūrint savo turto, nešildant turimo turto patalpų, todėl įvyko vandentiekio avarija, kurios pasekmės ieškovų turtui padarė žalos. Mano, kad ekspertizės išvada dėl atsakovų kaltės nekelia jokių abejonių, mano, kad ieškovai pateikė teisingus ir pagrįstus nuostolių apskaičiavimus, todėl prašo vadovautis ieškovų apskaičiavimais dėl nuostolių dydžio.
Atsiliepimas
2.Atsakovai atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad dėl vandentiekio avarijos name, esančiame (duomenys neskelbtini), kalti visi namo butų bendraturčiai, kurie tinkamai nesirūpino namo priežiūra, nešildė patalpų, todėl įvyko vandentiekio avarija. Avarija įvyko prieš įvadą į atsakovams priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. bendro naudojimo vamzdynų sistemoje, todėl atsakomybė dėl įvykusios avarijos pasekmių tenka visiems namo bendraturčiams. Prašo nesivadovauti teismui pateikta ekspertizės išvada, nes ekspertas buvo šališkas, išvadas padarė neapžiūrėjęs atsakovams priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini)patalpų, viršijo eksperto galias ir pasisakė dėl aplinkybių, dėl kurių nebuvo užduoti klausimai, ekspertizės išvados tendencingos visų ieškovų naudai, pasisakyta dėl atsakovų kaltės, nors ekspertas tokių teisių neturi.
Žemesnės instancijos teismas
3.Palangos miesto apylinkės teismas 2016-05-04 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovų A. P. ir A. P. solidariai ieškovei N. S. 4123,61 Eur žalos atlyginimo, ieškovui E. S. 6010,49 Eur žalos atlyginimo, ieškovui R. J. 6112,14 Eur žalos atlyginimo, ieškovei E. D. 3224,34 Eur žalos atlyginimo ir ieškovui J. B. 4488,43 Eur žalos atlyginimo. Priteisė iš kiekvieno atsakovo po 181,60 Eur žyminio mokesčio ir po 559,65 Eur atstovavimo ir kitų išlaidų ieškovei N. S., po 78,20 Eur žyminio mokesčio ir po 400,26 Eur atstovavimo ir kitų išlaidų ieškovui E. S., po 78,20 Eur žyminio mokesčio ir po 473,56 Eur atstovavimo išlaidų ieškovui R. J., po 78,20 Eur žyminio mokesčio ir po 353,34 Eur atstovavimo ir kitų išlaidų ieškovei E. D., po 72,26 Eur žyminio mokesčio ir po 280,34 Eur atstovavimo ir kitų išlaidų ieškovui J. B.. Teismas sprendė, kad byloje atlikta ekspertizė bei rašytiniai įrodymai patvirtina, jog avarija atsakovams priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini)., esančiuose vandentiekio įrenginių prietaisuose įvyko būtent dėl atsakovų kaltės. Kadangi dėl minėtos avarijos ieškovai patyrė nuostolių, teismas sprendė, kad yra pagrindas nuostolių atlyginimą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų. Nuostolių dydį teismas grindė specialiųjų žinių turinčių specialistų pateiktais apskaičiavimais.
Šalies argumentai
4.Atsakovai pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-04 sprendimo, minėtu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad:
Žemesnės instancijos teismas
4.1.Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą buvo šališkas, nesiaiškino esminių klausimų ir priežasčių, dėl kurių įvyko avarija, teismas sudarė kliūtis užduoti ekspertui klausimus, neperdavė dalies ekspertizei atlikti reikšmingos medžiagos, nepagrįstai rėmėsi teisės aktų reikalavimų neatitinkančiu ekspertizės aktu, kuris prieštarauja kitiems įrodymams, teismas neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
4.2.Ekspertas atlikdamas ekspertizę pasisakė klausimais, į kuriuos atsakyti neturi kvalifikacijos, todėl viršijo savo kompetenciją.
4.3.Dėl teismo atsisakymo užduoti visus atsakovų ekspertui užduotus klausimus ir tik ieškovų suformuluotų klausimų pateikimo ekspertui liko nepašalintos abejonės, kad avarijos priežastimi tapo netinkama viso pastato eksploatacija ir priežiūra. Ekspertui nebuvo pateikti duomenys apie tai, kas avarijos metu nešildė patalpų, todėl tai galėjo turėti esminę reikšmę ekspertizės išvadų pagrįstumui.
4.4.Ekspertizės dalis, kurioje pasisakyta apie vandentiekio sistemą, avarijos lokalizaciją ir priežastis bei pastato konstrukcines dalis, yra priimta viršijant specialiąsias žinias patvirtinančio atestato ribas, todėl yra negaliojanti.
Byloje turėjo būti skiriama pakartotinė ekspertizė.Bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka: teisėja posėdžio metu ekspertui uždavė tik ieškovų suformuluotus klausimus, teikė atsakymus menančius klausimus, diktavo atsakymus. Pažymi, kad pareiškus nušalinimą teisėjai, teismas šio klausimo neperdavė spręsti teismo pirmininkui, todėl pažeidė CPK 69 str. 1 d. Teisėja turėjo išankstinę nuostatą apie bylos baigtį, ją išsakė dar neišnagrinėjusi bylos.Teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes – atsakovų nuomone, neįmanoma užpilti vandeniu viso namo patalpų vien tik iš vieno bute skilusio maišytuvo, kuris rasojo ir iš kurio vanduo tekėjo silpna srovele.Atsakovų veiksmuose nėra visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Teismas netinkamai nustatė padarytos žalos dydžius ir priteisė didesnį žalos atlyginimą, nei buvo nustatytas ekspertizės akte.
Atsiliepimas
5.Ieškovų atstovas pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, juo prašo skundą atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka, kad ekspertui buvo užduoti tik ieškovų suformuluoti klausimai. Atsakovai reikšdami reikalavimus dėl papildomų klausimų ekspertui vilkina bylos nagrinėjimą, pažeidžia operatyvumo ir koncetruotumo principus. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paremtas visa bylos medžiaga, o ne jos dalimi, atsižvelgta ir į atsakovų pateiktus įrodymus, paaiškinimus. Pažymi, kad aplinkybė, jog teismo priimtas sprendimas ir atliktos ekspertizės išvados nėra palankios atsakovams, negali būti pagrindas naikinti teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą. Teigia, kad atsakovai neįrodė teisėjos, nagrinėjusios bylą, šališkumo. Mano, kad teismas pagrįstai sprendė dėl atsakovų civilinės atsakomybės pagrindų, sąlygų buvimo ir teisingai konstatavo padarytos žalos dydžius.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
7. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
8. Dėl ekspertizės akto ir pakartotinės / papildomos ekspertizės
Byloje buvo atlikta ekspertizė, pateiktas ekspertizės aktas, surašytas eksperto, įtraukto į teismo ekspertų sąrašus (t. 4, b. l. 4). Apeliantai apeliaciniame skunde analizuoja ekspertizės skyrimo tvarką, eksperto apklausą teisme, tačiau apeliantų subjektyviosios nuomonės išraiška nėra pagrindas konstatuoti, jog šis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų. Atsakovai pirmosios instancijos teisme 2015-10-22 patekė prašymą netenkinus jų prašymo skirti pakartotinę ekspertizę ar nustačius, jog nepakanka motyvų jų prašumui, apklausti teismo posėdyje ekspertą (t. 4, b. l. 95), taip pat atsakovai pateikė pakartotinį prašymą dėl eksperto apklausos (t. 4, b. l. 131). 2016-02-27 teismo posėdyje ekspertas buvo apklaustas, įspėtas dėl atsakomybės už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą (t. 4, b. l. 162), todėl dėl subjektyvaus atsakovų eksperto atsakymų įvertinimo nėra pagrindo konstatuoti, jog ekspertas pažeidė savo pareigas duodamas paaiškinimus ir surašydamas ekspertizės aktą. Eksperto išvadų nenaudingumas vienai proceso šaliai nesudaro pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę ar konstatuoti eksperto akto ydingumą dėl netinkamos eksperto veiklos, jo pasisakymų. Atkreiptinas dėmesys, jog ekspertizės aktas vertinamas kartu su visais bylos įrodymais.
Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pateikti pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje nurodyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), tačiau teismas įvertina ekspertų išvadą, atsižvelgdamas į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais; teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2006). Teisėjų kolegija analizuojamu atveju neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, pagrįstais 2015-06-30 atliktos ekspertizės, kuri buvo paskirta ieškovų butų, aplietų 2014-02-08 vandeniu, priežastims ir jiems padarytos žalos dydžiui nustatyti, išvadomis. Eksperto parengtos išvados yra konkrečios ir aiškios, ekspertizės 5 ir 6 lapuose pateiktos tarpinės išvados sutampa su galutinėmis išvadomis, kurios išanalizuotos, pasiremiant visa bylos medžiaga, 2014-02-09 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuris surašytas atsakovas įleidus į savo butą Nr. (duomenys neskelbtini)ir jam dalyvaujant (t. 1, b. l. 10). Šis faktinių aplinkybių konstatvimo protokolas įrodo, jog kitą dieną po užpylimo dalyvaujant atsakovui rūsyje buvo atsukta vandens tiekimo sklendė ir atsukus vandens tiekimo įvado sklendę atsakovų patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini)buvo matyti, kad vanduo veržiasi iš skilusio dušo maišytuvo (t. 1, b. l. 10), todėl ne tik atsakovų analizuojamu ekspertizės aktu byloje įrodyta, jog skilo atsakovų bute esanti konstrukcija. Šis ekspertizės aktas paremtams brėžiniais, nustatyta konkreti vandentiekio stovo įvado ketvirtame aukšte vieta ir vandens filtro įrengimo vieta, kad šių įrenginių vieta nustatyta neteisingai, atsakovai neįrodė, todėl padaryti išvados, jog avarija įvyko ne atsakovų bute, nėra teisinio pagrindo. Tik teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas; konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo, o pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti, jeigu ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, taip pat ekspertizės akto duomenys (vertinant su kitais įrodymais) gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009), tačiau remiantis apeliaciniame skunde pateikta eksperto atsakymų į klausimus analize, atsakovų dėstomais samprotavimais nėra pagrindo nesutikti su byloje atliktos ekspertizės išvadomis, nes kiti bylos įrodymai įrodo, jog dėl atsakovų bute esančių konstrukcijų gedimo įvyko apipylimas. Bylos įrodymai, įvertinus juos pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, yra pakankami padaryti pagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių egzistavimo. Taip pat byloje nenustatyti pagrindai pakartotinei ekspertizei skirti, nes ekspertizės aktas išsamus, ekspertas jį paaiškino teismo posėdyje.
Ekspertas raštu ištaisė rašymo apsirikimo klaidas (t. 4, b. l. 86).
9. Skirti papildomos ekspertizės atsakovų nurodomai avarijos kilimo priežasčiai – visų patalpų nešildymas – nustatyti nėra pagrindo, nes byloje įrodyta, jog visos tiek ieškovų, tiek atsakovų patalpos buvo nepakankamai šildomos ar visai nešildomos. Byloje nėra ginčo dėl įvykio datos – šalys pripažįsta, jog apipylimas įvyko 2014-02-08, pažyma apie oro temepratūrą (t. 4, b. l. 109) įrodo lauko temperatūrą ginčo laikotarpiu, tačiau bylos medžiaga neįrodo, jog tik atsakovų vienintelės patalpos buvo šildomas. Atsakovai teikė įrodymus dėl sunaudoto vandens, elektros energijos kiekio (t. 3, b. l. 150, t. 4, b. l. 173, 174, 195–196), tačiau UAB ,,Palangos vandenys“ pažymoje atsakovų patalpose užfiksuotas 2014 m. kovo mėn. sunaudotas 75 kub. m vandens kiekis, elektros skaitiklių rodmenys užfiksavo iki 2014-03-26 dienos sunaudotos elektros energijos kiekį, o LESTO pažyma (t. 4, b. l. 195–196) įrodo, jog 2014 m. vasario mėnesį nebuvo sunaudotas elektros energijos kiekis nei atsakovų patalpose Nr. (duomenys neskelbtini), nei gretimojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), nei ieškovų patalpose Nr. 29, 34, 33. Atsakovų patalpoje sunaudotas elektros energijos kiekis užfiksuotas tik 2014 m. balandžio mėnesį – 693 kWh. Atkreiptinas dėmesys, jog paminėtose patalpose sunaudotos elektros energijos kiekis nenustatytas 2014 m. sausio ir 2013 m. gruodžio mėnesiais. Tai, kad atsakovų bute 2014-02-09 nebuvo elektros, įrodyta liudytojo Š. K. parodymais, duotais ikiteisminiame tyrimo metu (t. 4, b. l. 102). Byloje įrodyta, kad šalių patalpų paskirtis – negyvenamosios poilsio patalpos, dėl kurių eksplotavimo ir priežiūros nėra įkurta bendrija ar nustatytas administravimas, bylos medžiaga leidžia padaryti išvadą, jog šalių patalpos nėra prijungtos prie centralizuoto šilumos tiekėjo, todėl už jų priežiūrą ir eksploatavimą yra atsakingi patys gyventojai. Šioje byloje įrodžius, jog gyventojai nebuvo paskyrę atsakingo asmens už patalpų ir įrengimų priežiūrą, todėl atsakovai yra atsakingi už avarijos, įvykusios jų patalpose, priežastis. Atsakovų patalpos yra viršutiniame aukšte, todėl esant nesureguliuotai šių patalpų priežiūrai viršutinio aukšto patalpų savininkai turi būti ypatingai rūpestingi ir pasirūpinti oro pašalinimu iš vandentiekio stovų žiemos laikotarpiu užsukdami sklendę rusyje, ištuštindami savo vamzdyno sistemą. Atsakovai, įsigiję patalpas virš ieškovų patalpų, yra atsakingi už šias patalpas, nes pagal fizikos dėsnius vanduo užšąla aukščiausiame taške, kur yra mažiausias jo slėgis. Akivaizdu, jog asmenims, gyvenantiems viršutiniame aukšte, yra žinoma, jog jų vamzdynuose slėgis yra mažiausias, ir tai yra aplinkybė, kurios nereikia papildomai įrodinėti. Todėl byloje nustačius, jog šalių patalpos nebuvo tinkamai šildomos šaltuoju metų laiku, atsakovai negalėjo tikėtis, jog nepašalinus oro iš vandentiekio sistemos neįvyks vamzdyno ir maišytuvo avarija būtent jų patalpose, kur yra mažiausias vandens slėgis. Ekspertas tarpinėse išvadose pažymėjo (t. 4, b. l. 8), kad įvadinė sklendė nebuvo uždaryta ir nebuvo ištuštinta vandentiekio vidaus sistema, ekspertas konstatavo šalčio įtaką neištuštintiems vandens įrenginiams, todėl skirti papildomos ekspertizės dėl šio klausimo nėra pagrindo. Akivaizdu, jog nesant tinkamai sureguliuoto šalių patalpų administravimo šioje byloje atsakomybė tenka atsakovams.
10. Atsakovai eksperto išvadą ginčija pirminiu defektacijos aktu (t. 2, b. l. 74) ir nurodo, jog teismas neteisingai nustatė avarijos vietą. 2014-02-09 Š. K., apžiūrėjęs atsakovų butą, konstatavo, jog avarija įvyko namo bendro naudojimo vandens tiekimo vamzdyne prieš įvadą į butą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau vykstant ikiteisminiam tyrimui Š. K., apklaustas kaip liudytojas (t. 4, b. l. 102), parodė, jog jis susandarino tik vieną vamzdžio įtrūkimą, kuris buvo prie vandens skaitiklio, kitų įtrūkimų ir skilimų jis neapžiūrėjo, todėl paaiškina, jog kitų įtrūkimų ir skilimų galėjo būti. Šis apklausos protokolas leidžia padaryti išvadą, jog paminėtame defektacijos akte buvo nurodyti ne visi vamzdyno įtrūkimai. Byloje įrodyta, jog dar trūko atsakovų patalpose vonioje esantis maišytuvas, 2015-02-09 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 4, b. l. 100) konstatuota, jog atsakovų patalpose buvo trūkęs vandens filtro plastikinio gaubto dugnas, kurį atsakovas galbūt pasikeitė iki atvykstant Š. K., todėl vadovautis vien paminėtu defektacijos aktu nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog buvo užlietas ir atsakovų butas, dėl šio įvykio atsakovams buvo išmokėta draudimo išmoka (t. 3, b. l. 57), todėl ši aplinkybė iš dalies paneigia atsakovų motyvą, jog avarijos priežastis buvo vandentiekio vamzdyno užšąlimas bendro naudojimo sienoje prieš įvadą į jų patalpas (Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokiu atsakovų nurodomu atveju atsakovų butas taip gausiai nebūtų užlietas ar iš viso nebūtų buvęs užlietas, nes vanduo būtų tekėjęs stovu į apačią, t. y. minimalus jo kiekis galėjo patekti į atsakovų patalpas, o didesnė tikimybė, jog iš viso nebūtų patekęs, nes iki įvado trūkęs vamzdynas eina iki atsakovų patalpų.
11. Apeliacinio skundo motyvais dėl teisėjos šališkumo kitaip vertinti bylos įrodymus nėra teisinio pagrindo. Teisėjos nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo klausimas buvo išspręstas 2015-10-23 nutartimi (t. 4, b. l. 128), todėl dėl šios apeliacinio skundo dalies naikinti teismo sprendimą nėra pagrindo.
12. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, jog ekspertui nebuvo užduoti atsakovų pateikti klausimai, tačiau šiuo motyvu naikinti teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Atsakovų atstovas pateikė dėl ekspertizės 5 klausimus (t. 3, b. l. 79). Ekspertizė buvo paskirta 2014-09-16 nutartimi, kurioje buvo suformuluoti iš esmės visi atsakovų užduoti klausimai dėl ginčo dalyko, t. y. dėl avarijos priežasčių nustatymo, dėl apliejimo tikimybės iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), dėl vandens nutekėjimo namo dalyje nustatymo. Pirmosios instancijos teismas neuždavė ekspertui antrojo atsakovų klausimo (t. 3, b. l. 79), tačiau analizuojant šį nurodytą klausimą, jis nelaikytinas klausimu, nes ir atsakovai jį sufomulavo ne klausiamąja forma, o prašė pateikti higienos normų nesilaikymo prognozuojamas pasekmes, rekomendacijas ir išvadas. Akivaizdu, jog šis teiginys ir bylos nagrinėjimo dalykas skiriasi.
Žemesnės instancijos teismas
13. Civilinio kodekso 6.266 str. 1 ir 2 d. numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Civilinio kodekso 6.207 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Negyvenamoji poilsio patalpa, kurios sanitarinėje patalpoje buvo dušo maišytuvas ir vamzdynas, kuriame susprogo vandens filtro kolba ir išsiliejo vanduo, nuosavybės teise priklauso atsakovams. Atsakovų neveikimas dėl oro iš vamzdyno sistemos pašalinimo paminėtas šios nutarties 9 p., maišytuvo ir vamzdyno dalies, esančių ties jų patalpomis ir vonios patalpose, nepriežiūra yra tiesiogiu priežastiniu ryšiu susijusi su ieškovams atsiradusiomis pasekmėmis, todėl jie privalo atlyginti žalą, padarytą ieškovams.
14. Dėl žalos dydžio
Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Ji atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsiradusios ieškovams žalos dydį, neanalizavo ekspertizės akte nustatytų žalos dydžių, neanalizavo ieškovų pateiktų sąmatų tenkindamas jų ieškinių reikalavimus.
CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Sužalojus turtą ar jį praradus, už žalos padarymą atsakingiems asmenims atsiranda prievolė žalą atlyginti. Žala yra suprantama kaip neigiamas poveikis tam tikram teisės saugomam objektui ir pasireiškia daikto ekonominės ar ūkinės vertės sumažėjimu. Daiktui padaryti fizinio pobūdžio pakenkimai daro žalą, nes sumažina arba sunaikina daikto ekonominę vertę ar jo naudojamąsias savybes. Pinigais įvertinti sugadinto daikto atkūrimo kaštai ar netekimai, susidarę dėl visiško netinkamumo naudotis daiktu, yra nuostoliai, tačiau jie civilinėje byloje privalo būti tiksliai įrodyti, nes žalos dydis civilinėje atsakomybėje negali būti pagrindas praturtėti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje aiškiai apibrėžta, kad žala laikoma ne tik asmens turto netekimas, bet ir jo sužalojimas. Šioje byloje ieškovai įrodinėjo lėšų dydį, reikalingą užlietiems butams remontuoti, todėl įrodinėjimo dalykas yra turtui pataisyti reikalingos lėšos.
Ieškovė E. D. prašė priteisti 3 224,33 Eur (11 133 Lt, remdamasi nuostolių nustatymo pažyma, t. 1, b. l. 55), E. S. – 6 010,48 Eur (20 753 Lt, remdamasis nuostolių nustatymo pažyma, t. 1, b. l. 76), R. J. – 6 112,14 Eur (21 104 Lt, remdamasis nuostolių nustatymo pažyma, t. 1, b. l. 185, sudaryta dėl 15 429 Lt sumos, ir pateiktu 856 Lt sumos kvitu dėl sofos dalies pirkimo, t. 1, b. l. 137; 4 419 Lt sumos sąskaita dėl virtuvės baldų išmontavimo ir sumontavimo, t. 1, b. l. 138). Ieškovė N. S. prašė priteisti 4123,61 Eur (14 238 Lt) žalos atlyginimo, savo reikalavimą grįsdama nuostolių nustatymo pažyma (t. 2, b. l. 13). J. B. teismo prašė priteisti 4 488,42 Eur (15 497,63 Lt) žalos atlyginimo, savo reikalavimą grįsdamas nuostolių nustatymo pažyma dėl 12 212 Lt žalos atlyginimo, nurodo, kad patirtos 500 Lt nuostolių įvertinimo išlaidos, 254,10 Lt ir 924,93 Lt išlaidos, susijusios su vandens rinkiklio nuoma, ir elektros energijos bei kuro, reikalingo patalpoms džiovinti, išlaidos, 4 sugadintoms garso kolonėlėms įsigyti – 200 Lt išlaidos, 336,60 Lt išlaidos, susijusios su sugadintomis vonios spintelėmis, patirti 570 Lt nuostoliai dėl sugadinto baldų komplekto ,,Uosis“ ir 500 Lt nuostoliai, susiję su žalos konstatavimu (t. 3, b. l. 22–40).
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovai ieškinyje nenurodė, jog patalpas ieškinių padavimo metu buvo suremontavę, teikė tik sugadintų daiktų apmokėjimo kvitus. Pirmosios instancijos teismas dėl bylos įrodymų padarytos žalos dydžiui pagrįsti plačiau nepasisakė, neanalizavo ekspertizės akte nurodyto ieškovams padaryto žalos dydžio, nepasisakė dėl kitų šios bylos dalies įrodymų.
Byloje turi būti vertinama įrodymų visuma, t. y. lyginant jų duomenis tarpusavyje; kai byloje esantys įrodymai esmingai skiriasi, teismas privalo tinkamai motyvuoti, kodėl nepripažįsta vienų įrodymų įrodomosios reikšmės, o kitus priima kaip patikimus ir pakankamus. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus. Įrodymų tyrimas – kiekvieno byloje esančio įrodymo ištyrimas dėl konkretaus įrodymo sąsajumo, leistinumo, patikimumo ir nustatymas, kaip konkrečiu atveju įrodymas yra susijęs (o gal visiškai nesusijęs) su įrodinėjimo dalyku. Baigiamasis įrodinėjimo etapas yra įrodymų įvertinimas. Įrodymų vertinimas vyksta per visą įrodinėjimo procesą (renkant, priimant įrodymus, juos tiriant, sprendžiant jų patikimumo ir pakankamumo klausimus), bet tai tik preliminarus įrodymų vertinimas. Galutinį įrodymų įvertinimą teismas atlieka priimdamas sprendimą (nutartį) sprendimų priėmimo kambaryje. Teismo atliktas galutinis įrodymų įvertinimas glausta forma išdėstomas teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai). Pirmosios instancijos teismas paminėtų taisyklių nesilaikė ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodė įrodymų, kuriais remdamasis nustatė priteisto ieškovams žalos atlyginimo dydį, ir nepasisakė, kodėl nesivadovavo ekspertizės akte nustatytu žalos dydžiu, tuo pažeisdamas procesinės teisės normas, dėl ko neteisingai buvo išnagrinėta bylos dalis (CPK 329 str.).
15. Dėl E. D. (butas Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos, pažymėtos indeksais 1-17, 1-18) padarytos žalos atlyginimo
Ieškovė ieškinyje prašė priteisti 3 224,33 Eur (11 133 Lt, remdamasi nuostolių nustatymo pažyma, t. 1, b. l. 55), tačiau ekspertas, atlikęs buto apžiūrą, konstatavo, jog ieškovei yra padaryta 2831,44 Eur žala (9776,40 Lt, t. 4, b. l. 10, 25–30). Šioje ieškinio dalyje vadovaujamasi eksperto išvada, nes ekspertas išvadą parengė pagal sąmatą, paruoštą pagal 2015 m. kovo mėn. kainas, o ieškovė pateikė specialisto pažymą, parengtą pagal sąmatą, 2013 m. spalio mėn. kainas. Atliekant ekspertizę užfiksuotas kiekvienas buto sugadinimas ir įvertintas jo pataisymas, ekspertizės atlikimo metu ieškovės butas nebuvo suremontuotas, todėl tikslesnis yra eksperto išvadoje nustatytas žalos dydis, kurį yra pagrindas sumažinti 163,65 Eur, nurodytais eksperto pateiktoje sąmatoje (t. 4, b. l. 30), skirtais statybvietės išlaidomis. Akivaizdu, jog pagal šią sąmatą bus remontuojamas ieškovės butas, kuriame nebus rengiama statybvietė, t. y. nebus atliekami tokie darbai kaip laikinas aptvėrimas, vandens tiekimas, taigi sąmatų programoje numatytų šių paminėtų išlaidų ieškovei priteisti nėra pagrindo, todėl eksperto sąmatoje (t. 4, b. l. 30) nurodyta 2 340,03 Eur darbų, medžiagų ir mechanizmų suma be PVM mažintina 163,65 Eur, t. y. iki 2176,38 Eur be PVM, ir žalos atlyginimas priteistinas nuo šios sumos skaičiuojant ir prie jos pridedant 21 procento PVM (457,04 Eur), t. y. priteistina 2633,42 Eur. Lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl visi sąmatoje nurodyti darbai turi būti susiję su sugadinimų pašalinimu. Jeigu ne visi sąmatoje nurodyti darbai ar medžiagos yra susiję su sugadinimų pašalinimu (nėra susiję priežastiniu ryšiu), tai išlaidos šiems darbams atlikti nepriteistinos. Atkreiptinas dėmesys, jog šios kategorijos bylose teismų praktikoje priteisiamos ir būsimos remonto išlaidos pagal lokalines sąmatas, kurios yra ruošiamos pagal sąmatų programą ir atsižvelgiant į patalpų pobūdį (butai) gali būti pakoreguojamos dėl statybvietės išlaidų, kurių ieškovai nepatirs.
Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, jog žalos atlyginimo dydis galėtų būti nustatomas pagal atsakovų į bylą pateiktas V. M. sąmatas (t. 2, b. l. 110–116), tačiau šiomis sąmatomis vadovautis nėra teisinio pagrindo, nes paminėtas ekspertizės aktas paruoštas pagal 2015 m. kovo mėn. kainas, ieškovų patalpos nebuvo suremontuotos 2013 m. spalio mėn. kainomis, todėl jomis vadovautis nėra teisinio pagrindo, o atsakovų pateiktos lokalinės sąmatos parengtos būtent pagal tas kainas.
16. Dėl E. S. (butas Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos, pažymėtos indeksais 3-21, 3-22) padarytos žalos atlyginimo.
Ieškovas ieškinyje nurodė 6 010,48 Eur (20 753 Lt, remdamasis nuostolių nustatymo pažyma, t. 1, b. l. 76) žalą. Ekspertizės akte nurodyta, jog šiam ieškovui buvo padaryta 5964,94 Eur (20 595,74 Lt) žala, tačiau tais pačiais motyvais, paminėtais nutarties 15 p., yra pagrindas eksperto nurodytą žalą sumažinti statybvietės išlaidomis. Sąmatoje (t. 4, b. l. 51) nurodyta 4 929,70 Eur darbų, medžiagų ir mechanizmų suma be PVM mažintina statybvietės išlaidoms numatyta 354,67 Eur suma, t. y. iki 4575,03 Eur be PVM, ir žalos atlyginimas priteistinas nuo šios sumos skaičiuojant ir prie jos pridedant 21 procento PVM (960, 76 Eur), t. y. priteistina 5535,78 Eur.
17. Dėl R. J. (butas Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos, pažymėtos indeksais 1-14, 1-15, 1-16) padarytos žalos atlyginimo
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 6 112,14 Eur (21 104 Lt, remdamasis nuostolių nustatymo pažyma (t. 1, b. l. 185), sudaryta dėl 15 429 Lt sumos, ir pateiktu 856 Lt sumos kvitu dėl sofos dalies pirkimo (t. 1, b. l. 137), 4 419 Lt sumos sąskaita dėl virtuvės baldų išmontavimo ir sumontavimo (t. 1, b. l. 138), 2014-03-07 kvitu dėl 400 Lt sumokėjimo už šviestuvą (t. 1, b. l. 134). Ekspertizės akte buvo konstatuoti tik patalpų remonto kaštai, kurie ekspertizės akte nustatyti 3 809,99 Eur (13 155,13 Lt), tačiau tais pačiais motyvais, paminėtais nutarties 15 p., yra pagrindas eksperto nurodytą žalą sumažinti statybvietės išlaidomis. Sąmatoje (t. 4, b. l. 36) nurodyta 3 148,75 Eur darbų, medžiagų ir mechanizmų suma be PVM mažintina statybvietės išlaidoms numatyta 234,37 Eur suma, t. y. iki 2914,38 Eur be PVM ir žalos atlyginimas priteistinas nuo šios sumos skaičiuojant ir prie jos pridedant 21 procento PVM (612,02 Eur), t. y. priteistina 3526,40 Eur už patalpų remontą. Apeliaciniame skunde atsakovai nesutinka, kad šiam ieškovui būtų priteista 115,85 Eur už naują šviestuvą, 247,91 Eur už minkštų baldų priekinės sienelės remontą bei 1279,83 Eur už sugadintas virtuvės sieninės spintos atskiras dalis, tačiau prie ieškinio pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 114–123) paneigia apeliacinio skundo motyvus, jog paminėti daiktai galėjo būti nesugadinti. Byloje įrodyta, jos šviestuvas buvo sugadintas ir ieškovas pirko kitą švistuvą tuoj po įvykio. Nesvarbu, kokiame mieste pirktas daiktas, akivaizdu, jog šviestuvo kaina nėra užaukštinta, todėl 115,85 Eur priteistina. Byloje įrodyta, jog sofos dalis buvo sugadinta ir būsimos jos remonto 247,91 Eur išlaidos priteistinos, taip pat nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais nepriteisti būsimų virtuvės baldų dalies išmontavimo ir sumontavimo 1279,83 Eur (4 419 Lt) (t. 1, b. l. 138) išlaidų, nes teismų praktikoje nustatyta, jog tokios išlaidos gali būti priteisiamos. Paminėtomis fotonuotraukomis įrodyta, jog šie baldai buvo sugadinti, todėl vien ta aplinkybė, jog jie pristatyti Vilniaus mieste, nesudaro pagrindo atmesti šį reikalavimą. Sutartis ir brėžinys prie šios sutarties (t. 1, b. l. 138–140) įrodo, jog užsakyta buvo baldų dalis, todėl nepaneigta aplinkybė, jog ji ieškovo jėgomis bus gabenama į Palangą ar kitokiu būdu bus šalinamas sugadinimas, todėl ši apeliacinio skundo dalis atmestina ir šiam ieškovui priteistinas 5169,99 Eur žalos atlyginimas (3526,40 Eur už patalpų remontą, 1279,83 Eur už virtuvės baldų dalies įsigijimą, 115,85 Eur už šviestuvo įsigijimą ir 247,91 Eur už minkštųjų baldų priekinės sienelės remontą).
18. Dėl N. S. (butas Nr. (duomenys neskelbtini)) padarytos žalos atlyginimo
Ieškovė prašė priteisti 4123,61 Eur (14 238Lt), remdamasi nuostolių nustatymo pažyma (t. 2, b. l. 13). Ekspertizės akte nurodyta, jog šiai ieškovei buvo padaryta 3 853,92 Eur (13 306,81 Lt) žala (t. 4, b. l. 11, 58), tačiau tais pačiais motyvais, paminėtais nutarties 15 p., yra pagrindas eksperto nurodytą žalą sumažinti statybvietės išlaidomis. Sąmatoje (t. 4, b. l. 58) nurodyta 3 185,06 Eur darbų, medžiagų ir mechanizmų suma be PVM mažintina statybvietės išlaidoms numatyta 223,79 Eur suma, t. y. iki 2961,27 Eur be PVM, ir žalos atlyginimas priteistinas nuo šios sumos skaičiuojant ir prie jos pridedant 21 procento PVM (621,87 Eur), t. y. priteistina 3583,14 Eur.
19. Dėl J. B. (butas Nr. (duomenys neskelbtini)) padarytos žalos atlyginimo
Ieškovas prašė priteisti 12 212 Lt žalos, patirtos dėl patalpų remonto, atlyginimą, remdamasis nuostolių nustatymo pažyma (t. 3, b. l. 37). Ekspertizės akte nurodyta, jog šiam ieškovui buvo padaryta 3 484,24 Eur (12 030, 38 Lt) žala (t. 4, b. l. 11, 45), tačiau tais pačiais motyvais, paminėtais nutarties 15 p., yra pagrindas eksperto nurodytą žalą sumažinti statybvietės išlaidomis. Sąmatoje (t. 4, b. l. 45) nurodyta 2879,54 Eur darbų, medžiagų ir mechanizmų suma be PVM mažintina statybvietės išlaidoms numatyta 200,12 Eur suma, t. y. iki 2761,15 Eur be PVM, ir žalos atlyginimas priteistinas nuo šios sumos skaičiuojant ir prie jos pridedant 21 procento PVM (579,84 Eur), t. y. priteistina 3340,99 Eur. Ieškovas prašė priteisti ir kitas nutarties 14 p. paminėtas išlaidas, tačiau apeliaciniame skunde atsakovai ginčija 267,88 Eur patalpų šildymo išlaidas ir 97,48 Eur išlaidas, patirtas dėl sugadintos vonios spintelės, tačiau šios ieškinio dalies apeliacinio skundo motyvais atmesti nėra teisinio pagrindo. Iš ieškinyje dėstomų aplinkybių ir šios ieškinio dalies įrodymų darytina išvada, jog ieškovo 267,88 Eur išlaidos susijusios su patalpų džiovinimu, t. y. išlaidos, susijusios su vandens rinkiklio nuoma, ir elektros energijos bei kuro, reikalingo patalpoms džiovinti, išlaidos, todėl jų nepriteisti nėra pagrindo, nes jos susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovų neteisėtais veiksmais ir įrodytos nutarties 14 p. paminėtais įrodymais. Bylos nuotraukos (t. 3, b. l. 24–25) įrodo vonios spintelės sugadinimo faktą, todėl apeliacinio skundo motyvais šios ieškinio dalies atmesti nėra pagrindo. Šiam ieškovui priteistinas 4147,75 Eur žalos atlyginimas solidariai iš atsakovų (3340,99 Eur patalpų remonto išlaidos, 97,48 Eur išlaidos dėl sugadintos vonios spintelės, 267,88 Eur bei 73,59 Eur išlaidos, susijusios su vandens rinkiklio nuoma, elektros energijos bei kuro, reikalingo patalpoms džiovinti, sunaudojimu, 57,92 Eur išlaidos 4 sugadintoms garso kolonėlėms įsigyti, 165,08 Eur išlaidos dėl sugadinto baldų komplekto ,,Uosis“ ir 144,81 Eur išlaidos dėl žalos konstatavimo).
20. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovų prašomų priteisti procesinių palūkanų, tačiau ieškovai apeliacinių skundų dėl šios sprendimo dalies nepadavė, o bloginti apeliantų padėtį draudžia CPK 313 str.
Pirmosios intancijos teismas priteisdamas ieškovams bylinėjimosi išlaidas jų apskaičiavimo nepateikė, nenurodė sprendime bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo dokumentų, t. y. jų nedetalizavo. Ieškovų atstovas 2016-09-14, t. y. prieš bylos nagrinėjimą, pateikė prašymą priteisti nepriteistas ieškovams bylinėjimosi išlaidas, tačiau ieškovai apeliacinių skundų dėl šios sprendimo dalies nepateikė. CPK 313 str. draudžia bloginti apelianto padėti, ieškovų prašymas turėjo būti nagrinėjamas per papildomo sprendimo priėmimo institutą CPK 277 str. nustatyta tvarka, todėl šis prašymas dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų grąžintinas ieškovams kaip nenagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėtina tik šio prašymo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t.y. tik dėl tos dalies, kurios pasisakė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės spręsti dėl nepriteistų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų.
Bylos įrodymai ir teismo sprendimo motyvuojamoji dalis įrodo, jog pirmosios instancijos teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų, kurios pakeitus sprendimą jos turi būti mažintinos atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų patenkinimo proporcijas pagal CPK 93 str. nustatytas taisykles, šios sprendimo dalies atsakovai neskundžia, todėl pirmosios instancijos teismo priteistos išlaidos mažintinos proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 5 d.).
Ieškovės N. S. reikalavimas buvo patenkintas 86,9 procento, todėl jai priteistas iš kiekvieno atsakovo 181,60 Eur žyminis mokestis sumažintinas iki 157,81 Eur, priteisiant iš kiekvieno atsakovo, ir 559,65 Eur kitos bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki 486,34 Eur, priteisiant iš kiekvieno atsakovo.
Ieškovo E. S. reikalavimas buvo patenkintas 92 procentais, todėl jam priteistas iš kiekvieno atsakovo 78,20 Eur žyminis mokestis sumažintinas iki 71,94 Eur, priteisiant iš kiekvieno atsakovo, ir 400,26 Eur kitos bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki 368,24 Eur, priteisiant iš kiekvieno atsakovo.
Ieškovo R. J. reikalavimas buvo patenkintas 84,6 procento, todėl jam priteistas kiekvieno atsakovo 78,20 Eur žyminis mokestis sumažintinas iki 66,16 Eur, priteisiant iš kiekvieno atsakovo, ir 473,56 Eur kitos bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki 400,63 Eur, priteisiant iš kiekvieno atsakovo.
Ieškovės E. D. reikalavimas buvo patenkintas 81,7 procento, todėl jai priteistas iš kiekvieno atsakovo 78, 20 Eur žyminis mokestis sumažintinas iki 63,89 Eur, priteisiant iš kiekvieno atsakovo, ir 353,34 Eur kitos bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki 288,67 Eur, priteisiant iš kiekvieno atsakovo.
Ieškovo J. B. reikalavimas buvo patenkintas 92,4 procento, todėl jam priteistas iš kiekvieno atsakovo 72,26 Eur žyminis mokestis sumažintinas iki 66,76 Eur, priteisiant iš kiekvieno atsakovo, ir 280,34 Eur kitos bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki 259,03 Eur, priteisiant iš kiekvieno atsakovo.
Atsakovai pirmosios instancijos teisme sumokėjo 275 Eur už eksperto atvykimą, todėl pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų pagal paminėtas proporcijas, taigi atsakovams iš ieškovės N. S. priteistini 36 Eur, iš ieškovo E. S. 22 Eur, iš ieškovo R. J. 42,35 Eur, iš ieškovės E. D. 50,33 Eur, iš ieškovo J. B. 20,90 Eur.
Atsakovai, pateikdami apeliacinį skundą, sumokėjo 539 Eur žyminio mokesčio valstybei, todėl pagal šios nutarties 21 p. paminėtas ieškinio reikalavimų patenkinimo ir atmetimo proporcijas iš ieškovės N. S. priteistina 70,60 Eur (apskaičiuota pagal atmestų šios ieškovės reikalavimų proporcijas), iš ieškovo E. S. 43,12 Eur, iš ieškovo R. J. 83 Eur, iš ieškovės E. D. 98,64 Eur, iš ieškovo J. B. 40,96 Eur atsakovams.
Ieškovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1024 525,62 Eur sumai, išrašytą ieškovams R. J., E. S. ir E. D.. 2016-09-14 pateikdamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovų atstovas teikia kitą tą pačią dieną – 2016-06-23 – išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1024, įtraukdamas į ją kitus ieškovus N. S. ir J. B., ir teikia 2016-07-05 ir 2016-07-11 mokėjimo nurodymus, įrodančius, jog E. S. ir N. S. atstovas sumokėjo po 105,13 Eur nurodytų bylinėjimosi išlaidų, kitiems ieškovams advokatas prašo priteisti būsimas išlaidas, tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, t. y. į tą aplinkybę, jog ieškovų reikalavimai yra tapatūs, t. y. ginčas byloje kilo dėl vieno įvykio, dėl ieškovų skaičiaus šios išlaidos negali būti didinamos, šios išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 200 Eur ir iš atsakovų ieškovams E. S. ir N. S. priteistina po 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, nes byloje nėra įrodymų, jog kiti ieškovai šias išlaidas patyrė (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2016-05-04 sprendimą pakeisti ir priteistas iš atsakovų A. P. ir A. P. solidariai žalos atlyginimo sumas: N. S. 4123,61 Eur, E. S. 6010,49 Eur, R. J. 6112,14 Eur, E. D. 3224,34 Eur ir J. B. 4488,43 Eur, sumažinti: N. S. iki 3583,14 Eur, E. S. iki 5535,78 Eur, R. J. iki 5169,99 Eur, E. D. iki 2633,42 Eur, J. B. iki 4147,75 Eur.
Priteistą N. S. iš atsakovų A. P. ir A. P. iš kiekvieno 181,60 Eur žyminį mokestį sumažinti iki 157,81 Eur iš kiekvieno ir 559,65 Eur priteistas kitas bylinėjimosi išlaidas iki 486,34 Eur iš kiekvieno.
Priteistą E. S. iš atsakovų A. P. ir A. P. iš kiekvieno 78,20 Eur žyminį mokestį sumažinti iki 71,94 Eur iš kiekvieno ir 400,26 kitas bylinėjimosi išlaidas iki 368,24 Eur iš kiekvieno.
Priteistą R. J. iš atsakovų A. P. ir A. P. iš kiekvieno 78,20 Eur žyminį mokestį sumažinti iki 66,16 Eur iš kiekvieno ir 473,56 Eur kitas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 400, 63 Eur iš kiekvieno.
Priteistą E. D. iš atsakovų A. P. ir A. P. iš kiekvieno 78,20 Eur žyminį mokestį sumažinti iki 63,89 Eur iš kiekvieno ir 353,34 Eur kitas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 288,67 Eur iš kiekvieno.
Priteistą J. B. iš atsakovų A. P. ir A. P. iš kiekvieno 72,26 Eur žyminį mokestį sumažinti iki 66,76 Eur iš kiekvieno ir 280,34 Eur kitas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 259,03 Eur iš kiekvieno.
Priteisti A. P. ir A. P. iš N. S. kiekvienam po 18 Eur, iš E. S. – po 11 Eur, iš R. J. po 21,18 Eur, iš E. D. – po 25,17 Eur, iš J. B. – po 10,45 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti A. P. ir A. P. iš N. S. kiekvienam po 35,30 Eur, iš E. S. – po 21,56 Eur, iš R. J. – po 41,50 Eur, iš E. D. – po 49,32 Eur, iš J. B. – po 20,48 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.
Priteisti E. S. iš A. P. ir A. P. po 50 Eur iš kiekvieno išlaidų, turėtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Priteisti iš A. P. ir A. P. N. S. po 50 Eur iš kiekvieno išlaidų, turėtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Grąžinti ieškovų atstovui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme su priedais.