Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 05-2-00147-21 metu surinkta medžiaga,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2021 m. lapkričio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) būdamas savo namuose, miegamojo kambaryje, kilus žodiniam konfliktui rankos plaštaka sudavė du smūgius sutuoktinei S. B. į dešinės pusės veido sritį, tokiais savo veiksmais smurtaudamas prieš kartu gyvenantį šeimos narį sukėlė nukentėjusiajai S. B. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

N. B. tokiais savo veiksmais padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

N. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis dėl pareikšto įtarimo padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad turi žmoną S. B. ir kartu su ja turi vieną bendra vaiką bei du nesantuokinius, t. y. Kseniją ir Aleksandrą (II t., b. l. 73-75). 2021 metų lapkričio mėnesį, kiek pamena, kai savo bute su S. gėrė alkoholį, jis alų, o S. „Gudobelės“ tinktūrą, kai miegamojo kambaryje tarp jo ir S. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko tiksliai nepamina, greičiausiai dėl buitinių priežasčių, jų nuomonės išsiskyrė, tuo metu jis rankos plaštaka sudavė du kartus S. per dešinę veido pusę, daugiau jokių smūgių S. nesudavė. Kiek pamena, tarp jų kilusio konflikto nei vienas iš vaikų nematė. Atvykus socialinei darbuotojai, vaikų teisių specialistams bei policijai, jis išėjo iš namų, todėl kas vyko bute nieko paaiškinti negali, nes nežino. Gali tik drąsiai pasakyti, kad prieš nei vieną vaiką nėra pakėlęs rankos, jų mušęs ar kitais būdais naudojęs psichologinį smurtą (II t., b. l. 81-83).

Be N. B. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

– liudytoja S. B. apklausos metu nurodė, kad apie du metus jos sutuoktinis N. ant jos ir jos vaikų rėkdavo ir pykdavo dėl menkiausių dalykų, t. y. jei ne taip paruošia pamokas, ar ne taip padaro, kaip jis nori, kadangi yra griežtesnio būdo. Lapkričio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, po įvykių dėl A. buvo išgėrusi 4-5 buteliukus „Gudobėlės“ tinktūros, o jos vyras N. buvo išgėręs alkoholio, t. y. alaus. Tarp jos ir N. įvyko žodinis konfliktas dėl vaikų, tiksliau dėl A., kad negalima šitaip daugiau elgtis su juo, jį gąsdinti, kad veš į ligoninę. Jie su N. buvo miegamojo kambaryje. Tuo metu jų nuomonės išsiskyrė. N. rankos plaštaka sudavė jai du kartus per dešinę veido pusę, dėl ko jai kitą dieną buvo pamėlusios akys. Dėl suduotų smūgių jai skaudėjo. Kitą dieną gėrė nuo skausmo vaistus bei tepėsi tepalu patinusią vietą. Dėl kilusio ginčo į miegamojo kambary atbėgo dukra K., kuri matė, kaip N. jai sudavė smūgius. Dėl jai suduotų smūgių į policija tuo metu nesikreipė. 2021 m. lapkričio 24 d. atvykę vaikų teisių specialistai ant jos veido pamatė dar nesugijusias kraujosrūvas, dėl to pradėjo klausinėti, kas čia buvo. Buvo atvykusi socialinė darbuotoja D., kuri iškvietė policijos pareigūnus, o vėliau atvyko ir vaikų teisių specialistas. Vaikų teisių specialistai paprašė parašyti paaiškinimą, kuriame nurodė, jog N. naudojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš ją ir vaikus. Fizinį smurtą prieš vaikus turėjo omenyje, kad smurtą prieš A., kuomet N. suėmė jį už pečių ir stūmė į vonią, daugiau jokių smūgių jai matant nesudavė. Su N. santuokoje gyvena apie 3 metus, pažįstami jau apie 10 metų. Kad N. yra agresyvaus būdo pamatė gyvenant jau santuokoje. Ji asmeniškai nori su juo skirtis, nemato ateities, nors N. jos atsiprašinėja, sako kad taisysis. N. turi problemų su alkoholio vartojimu, dėl to pažadėjo gydytis, tačiau ji netiki, kad jis gali pasitaisyti. Dėl patirto fizinio skausmo ji civilinio ieškinio neteiks, pareiškimo nerašys, nori tik kad paliktų juos ramybėje (I t., b. l. 46-50);

– liudytoja K. N. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad N. B. yra jos patėvis. Kartu gyveno 2-3 metus. Šiandien jai reikėjo atvažiuoti dėl to, kad mama su patėviu gėrė. Tiesiog gėrė ir viskas, daugiau nieko nenori pasakyti. Dabar gyvena (duomenys neskelbtini) su mama. Nenori atsakyti, kas nutiko, kad N. nebegyvena kartu. N. su mama elgėsi normaliai, gerai. Kai N. išgerdavo, būdavo piktas – tiesiog nervuodavosi arba eidavo miegoti. Kartais rėkdavo, kartais tiesiog nueidavo miegoti. Ji su N. sutardavo normaliai. Jis su ja elgdavosi gerai. Ji matė įvykį, kuris buvo namuose. Kai kam yra pasakojusi apie įvykį. Pasakojo socialinei darbuotojai D., kai ji buvo atėjusi pas jas į namus. Dabar tiesiog nenori papasakoti įvykio (I t.,, b. l. 90-93);

– liudytoja D. R. parodė, kad ji dirba Akmenės rajono paramos šeimai centre, socialine darbuotoja, darbas su šeimomis. Nuo 2021 m. lapkričio 8 d. laikinai pavadavo ir jai buvo priskirta N. ir S. B. šeima, kuri augina tris nepilnamečius vaikus, t. y. K. N., A. N. ir D. E., kuriai teikia socialinės paslaugos. Apie šia šeimą žino tik tiek, kiek susipažino su šios šeimos byla. 2021 m. lapkričio 18 d. buvo lankytasi S. ir N. B. šeimoje, (duomenys neskelbtini), tačiau buto durų niekas nedarė. 2021 m. lapkričio 19 d. nuvykus pakartotinai, taip pat ir pradžių niekas buto durų nedarė, po to N. pravėręs buto duris paaiškino, kad serga „Covid“ ir šiuo metu visa šeima yra izoliacijoje. Jai kilo įtarimas, todėl ji paprašė N. pateikti tai patvirtinančią žinutę. Po to paprašė N., kad S. iš kambario išeitų į koridorių, kadangi norėjo įsitikinti, kad S. yra blaivi, tačiau pastaroji nepasirodė, bei N. bandė ją įtikinti, kad S. sunkiai serga „Covid“ ir nesikelia iš lovos. Prieš ateinant pas S. ir N. B., buvo nuvykusi pas S. B. į darbą, kur ten dirbantys darbuotojai nurodė, kad jos jau savaite nėra darbe, bei teigė, jog turi įtarimų, jog S. turi priklausomybę alkoholiui. Būnant laiptinėje iškvietė policijos pareigūnus, jų belaukiant prie buto durų priėjo K. ir A., kurie pradėjo pasakoti, kad N. meluoja, kad namuose tėvai yra neblaivūs, tačiau apie jokį fizinį smurtą vaikai tuo metu nebuvo užsiminę. Atvykus policijos pareigūnams, ji su pareigūnais įėjo į butą, kur miegamojo kambaryje ant lovos sėdėjo N., o šalia gulėjo S., kuri matėsi, kad akivaizdžiai yra neblaivi, t. y. kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, kadangi iš kelių kartų mėgino atsisėsti. Pareigūnai S. nustatė lyg tais 1,96 promilių neblaivumą, o N. atsisakė tikrintis girtumą. Kai atvyko policijos pareigūnai, jos nuomone vaikai tapo drąsesni ir K. pradėjo pasakoti, kad jiems atsibodo tokia padėtis šeimoje, kad N. ir S. namuose vartoja alkoholį, kad N. grasina, tačiau tiksliai nekonkretizavo. Dar gali paminėti, kad kai atvyko policijos pareigūnai ir nustatė S. B. girtumą apie tai pranešė vaikų teisių specialistams. Sulaukus vaikų teisių specialistų, nepilnamečiai K. N., A. N. ir D. E. buvo perduoti šeimos draugei. K. asmeniškai su ja nei tą dieną, nei kitas dienas nieko nekalbėjo ir apie tos dienos įvykius detaliai nieko nepasakojo, tik paminėjo apie prieš mamą naudojamą smurtą bei nuėjus į virtuvę šiukšlių dėžėje parodė 4 vienetus „Gudobėlės“ tinktūros 80 ml talpos buteliukus. Dar gali paminėti, kad įvykio dieną, kadangi buvo suvažiavusios tarnybos, t. y. vaikų teisės, pareigūnai, ji ir S. ir N. B. šeima, bute buvo didelis chaosas, todėl tiksliai ir nuosekliai išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes bei ramiai pasikalbėti su vaikais nebuvo galimybės (I t., b. l. 102-107);

– liudytoja A. I. parodė, kad ji dirba Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste. 2021 m. lapkričio 19 d. kartu su kolege E. Š. budėjo Šiaulių apskrityje, apie 16.17 val. gavo pranešimą, kad adresu, (duomenys neskelbtini), su neblaivia mama ir patėviu yra nepilnamečių vaikų, mamai nustatytas 1,96 girtumas, o sutuoktinis N. B. vizualiai atrodė neblaivus, tačiau girtumą atsisakė tikrintis. Nuvykus nurodytu adresu, bute jas pasitiko policijos pareigūnai bei socialinė darbuotoja. Kartu bute buvo abu neblaivūs tėvai, t. y. S. B. ir N. B., bei trys nepilnamečiai vaikai. Būnant bute mama S. sėdėjo lovoje, miegamojo kambaryje, graudinosi, nelabai rišliai kalbėjo, su ja ji bendravo labai minimaliai, kadangi nuėjo pas nepilnamečius vaikus į kitą kambarį, kad susidėtų kai kuriuos daiktus. Po to ji paliko savo kolegę E. bute bendrauti su S. B., o pati su vaikai nuėjo į automobilį. Vaikams įsėdus į automobilį, ji paklausė, kaip jiems sekasi, koks santykis su patėviu, taip pat paklausė kas nutiko šiandien. Mergaitė K., buvo daugiausiai bendraujanti, todėl pradėjo pasakoti, kad į jų namus atvyko socialinė darbuotoja ir patėvis nenorėjo jos įsileisti į namus. K. taip pat nurodė, kad ji socialinei darbuotojai parašė sms žinutę, jog ši ateitų į jos namus, kadangi mama kartu su patėviu N. jau trečią dieną vartoją alkoholį, patėvis N. elgiasi agresyviai, nurodydama, kad patėvis N. pieš juos ir mamą naudoją smurtą, tačiau tiksliai nedetalizavo kokį, kada ir kaip. Gali paminėti, kad bendraujant su vaikais ant jų jokių akivaizdžių mėlynių taip pat nepastebėjo, jie jokių nusiskundimų neturėjo. Daugiau konkrečių detalių vaikai nepasakojo. S. nepilnamečius vaikus nuvežė pas S. B. draugę A. B. ir juos perdavė laikinai priežiūrai, iki kol bus priimtas kitas sprendimas (I t., b. l. 116-119);

– liudytoja E. Š. parodė, kad ji dirba Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste. 2021 m. lapkričio 19 d. kartu su kolege budėjo Šiaulių apskrityje. Apie 17.00 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), su neblaivia mama ir patėviu yra nepilnamečių vaikų, mamai nustatytas girtumas, o patėvis girtumą atsisakė tikrintis, nors atrodė akivaizdžiai neblaivus. Nuvykus nurodytu adresu bute jas pasitiko policijos pareigūnai bei socialinė darbuotoja. Kartu bute buvo abu neblaivūs tėvai, t. y. S. B. ir N. B., ir trys nepilnamečiai vaikai. Būnant bute mama S. sėdėjo lovoje, miegamojo kambaryje, verkė ir niekur iš lovos nesikėlė, nuolatos teisinosi, kad šiuo metu vaikais pasirūpinti ji negali, nes yra neblaivi, kad vaikais gali pasirūpinti jos draugė A. Taip pat S. B. kalbėjo, kad jai su sveikata yra negerai, tačiau medikų pagalbos atsisakė, nurodydama, kad ja pasirūpins jos vyras. Bendraujant su S. B., ant jos kūno akivaizdžiai matomų kraujosrūvų ar kokių mėlynės žymių ji asmeniškai nepastebėjo, nors tikrai su ja bendravo pakankamai ilgai. Vaikai tuo metu, kol ji bendravo su mama S., dėjosi daiktus kitame kambaryje, todėl iš pradžių su jais nebuvo galimybės pabendrauti. Po to kai su vaikais nuėjo į automobilį, tuo metu vaikai pasijuto saugūs, jie padrikais sakiniais pradėjo vienas per kitą pasakoti tam tikras įvykio aplinkybes, t. y. kad per rudens atostogas neblaivus patėvis N. buvo A. įstūmęs į vonią su visais rūbais, kad taip pat būdamas neblaivus patėvis N. prieš mamą S. naudoją smurtą, tačiau kokį konkrečiai smurtą nenurodė. Daugiau konkrečių detalių vaikai nepasakojo. S. nepilnamečius vaikus nuvežė pas S. B. draugę Ala ir juos perdavė laikinai priežiūrai, iki kol bus priimtas kitas sprendimas (I t., b. l. 110-11);

– įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu, (duomenys neskelbtini). Namas yra daugiabutis 4 aukštų, 4 laiptinių. Įėjus pro ketvirtos laiptinės metalines rudos spalvos duris patenkame į laiptinės patalpą, po to laiptais užlipus į ketvirtą aukštą, po kaire puse matome rudos spalvos medžio imitacijos duris, kurios pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini) pro kurias patenkame į butą. Atidarius įėjimo duris pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), patenkame į koridorių. Toliau paėjus koridoriumi dar apie 3 metrus, po kaire puse, patenkame į miegamojo kambarį, miegamojo kambaryje priešais įėjimo iš koridoriaus į miegamojo kambarį yra langas, po langu stovi pastatytas staliukas, ant kurio yra pastatytas televizorius, lygiagrečiai lango matyti dvigulė lova, prie kurios buvo smurtauta. Iš koridoriaus po dešine puse patenkama į vaikų kambarį. Apžiūrėjus įvykio vietą detaliau reikšmingų daiktų ar pėdsakų galinčių turėti reikšmingos informacijos tolimesniam tyrimui nepastebėta, neužfiksuota (I t., b. l. 29-38).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą. Ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir N. B. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, N. B. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiosios S. B. parodymai, liudytojų parodymai, apžiūros protokolų duomenys ir kiti rašytiniai įrodymai. N. B. veika nukentėjusiosios S. B. atžvilgiu atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis smurtaudamas prieš sutuoktinę sukėlė jai fizinį skausmą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Prokuroras prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti N. B. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir už jį skirti laisvės apribojimą 1 metams be intensyvios priežiūros, vietoj jos uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu Taip pat siūlo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

N. B. dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (II t., b. l. 126-129).

Nukentėjusiajai S. B. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta (II t., b. l. 131-132).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus. N. B. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas (II t., b. l. 52-59). Administracine tvarka baustas (II t., b. l. 46-51). Nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (II t., b. l. 41-45). Duomenų apie psichiatrinis ir priklausomybės ligų gydymą ir įskaitą nėra.

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis N. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 41 straipsnį, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės prašomą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, vietoje jos uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį. Laisvės apribojimo terminas parinktinas artimas vidutiniam, numatytui BK 48 straipsnio 2 dalyje. Teismo nuomone būtent tokio dydžio ir rūšies bausmė bus efektyvi siekiant sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, asmuo bus pakankamai nubaustas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, N. B. prisipažįsta esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad N. B. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš kitą žmogų, artimą savo šeimos narį, į šių veikų pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba, bei ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje, N. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 3 d., 72² str.), atliekant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pradėjus bausmės vykdymą naikintina 2022 m. sausio 4 d. nutarimu N. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II t., 85-86).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti N. B. kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, vietoj jos uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. B. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoj jos uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 3 dalimi, 72² straipsniu, N. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – ir nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pradėjus bausmės vykdymą panaikinti N. B. 2022 m. sausio 4 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

– be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

– vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;

– nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus;

– vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti N. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.