- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-25
- Bylos Nr.
- 2YT-15776-1162/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-007758-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Gervienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- V. R.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. R.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai priėmė valdyti statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) mirusios M. Š. vaikaitis. M. Š. 2022 m. sausio 26 d. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris jai priklausys mirties momentu, lygiomis dalimis (kiekvienam po ½ dalį turto) paliko pareiškėjui ir dukrai V. R.. M. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. Š. A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). M. Š., būdama santuokoje su A. Š., 1981 m. sausio 28 d. nuosavybės teise įgijo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). A. Š. nuosavybės teise įregistruotų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi ir neturėjo. Notarė J. M. 2024 m. sausio 22 d. pateikė informaciją, kad Kauno miesto 23-jame notaro biure po A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) nėra užvesta paveldėjimo byla. M. Š. iki savo mirties gyveno santuokos su A. Š. metu įgytame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), turtu rūpinosi, remontavo, t. y. faktiškai priėmė savo sutuoktinio palikimą ir iki savo mirties palikimą valdė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka su savo sūnėno R. G. pareiškimu, pareiškimui neprieštarauja ir palaiko jame išdėstytą poziciją.
4. Teismui pripažinus, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, 2024 m. liepos 25 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2024 m. liepos 29 d. paskelbiant pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 133) straipsnio 3 dalis, e. b. l. 40-41).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š. po savo sutuoktinio A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013).
7. Teismas nustatė, kad A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Taigi, A. Š. palikimas atsirado po (duomenys neskelbtini) ir šiems paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civiliniame kodekse (toliau – CK) paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
8. Teismas taip pat nustatė, kad A. Š. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13, 26). Po A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) Kauno 23-ajame notaro biure nėra užvesta paveldėjimo byla (b. l. 24). A. Š. ir M. G. (po santuokos sudarymo Š.) susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Santuokoje susilaukė dviejų dukrų – V. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). M. Š. 2022 m. sausio 26 d. sudarė oficialų testamentą, kuriuo visą turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, lygiomis dalimis (po ½ dalį turto) paliko dukrai V. R. ir vaikaičiui R. G. (b. l. 10). M. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Po M. Š. mirties jos palikimą priėmė dukra V. R. ir vaikaitis R. G. (b. l. 11). M. Š. santuokos su A. Š. metu įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1975 m. spalio 10 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1981 m. sausio 28 d. LDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, 19-20). A. Š. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi ir neturėjo (b. l. 21). Byloje nėra ginčo, kad M. Š. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. Š. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
9. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškimo pagrįstumu, kadangi pareiškėjo ir suinteresuoto asmens V. R. procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, rašytiniai įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog M. Š. priėmė palikimą po sutuoktinio mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas. Pažymėtina, kad po A. Š. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, o suinteresuotas asmuo V. R. sutiko su pareiškimu.
10. Pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti visą jam testamentu paliktą močiutės M. Š. palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog M. Š. po sutuoktinio A. Š. mirties faktiškai priėmė valdyti statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Remiantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, neleidžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po A. Š. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė sutuoktinė M. Š. pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
11. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.