Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2019-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1624-1072/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-10
Bylos Nr.
1-1624-1072/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
Č. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1624-1072/2019Teisminio proceso numeris 1-01-1-41967-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.2.5.4.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 10 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, kurioje

Č. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas 2014 m. vasario 18 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso164 straipsnio 1 dalį skiriant tris mėnesius viešųjų darbų, neatlygintinai dirbant po 25 val. per mėnesį visuomenės labui, turintis išnykusį teistumą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. S. grasino nužudyti ir sunkiai sutrikdyti šeimos nario sveikatą, o būtent:

jis, 2019 m. spalio 1 d., nakties metu, apie 02 val. 50 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,09 promilių girtumas), panaudodamas psichologinį smurtą, demonstruodamas rankoje virtuvinį peilį, grasino užsimojęs peiliu nudurti nukentėjusiąją savo sugyventinę A. A., po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis tris kartus ranka smūgiavo A. A. į veidą, tačiau nepataikė, nes ji smūgių išvengė, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. A. didelį išgąstį, t. y. realų ir pakankamą pagrindą jo bijoti, akivaizdžiai leisdamas suprasti, kad šis grasinimas gali būti realiai įvykdytas.

Kaltinamasis Č. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, neneigė, kad jis, t. y. Č. S., 2019 m. spalio 1 d., apie 02 val. 50 min., būdamas savo namuose, galėjo paimti virtuvėje esantį virtuvinį peilį ir jį laikydamas rankoje A. A. sakyti: „aš tave nudursiu“. Gali būti, kad po to jis jai bandė suduoti du kartus, bet nepataikė. Jis kitą kartą išgėręs būna neadekvatus, mano, kad A. A. sako tiesą ir neišsigalvoja. Tikrai nežino, kas vakar jam ten šovė į galvą, kad jis taip pasielgė. Tarp jo ir A. A. yra buvęs panašaus pobūdžio konfliktas, bet tai buvo maždaug prieš 6 metus. Paskutiniu metu, tik žodžiu jie pykstasi (b. l. 73-75).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Č. S. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji A. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. spalio 1 d., apie 02 val. 50 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ji gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių. Taip pat namuose buvo jos neblaivus sugyventinis Č. S. ir jų mažametis sūnus. Ji iš vakaro išgėrė stiklinę sidro. Jos sugyventinis Č. S. tą vakarą gėrė namuose alų, degtinę, todėl buvo jau gerokai apgirtęs. Jų mažametis sūnus miegojo. Prieš tai tarp jos ir sugyventinio jokių konflikto nebuvo. Jai žiūrint televizorių į miegamojo kambarį iš virtuvės įėjo sugyventinis Č. S., kuris pasiūlė parūkyti. Ji kartu su juo rūkyti nenorėjo, todėl jam pasiūlė eiti vienam rūkyti. Tai išgirdęs Č. S. grįžo į virtuvę. Tada Č. S. grįžo atgal į miegamąjį ir priėjo prie jos gulinčios lovoje. Grįžęs Č. S. rankoje laikė iš virtuvės pasiėmęs virtuvinį peilį, kurio rankena yra juoda. Atėjęs prie jos Č. S. peiliu užsimojo ir pasakė: „aš tave nudursiu“. Ji labai išsigando, kad sugyventinis Č. S. gali įvykdyti savo ketinimus, nes jis prieš ją stovėjo užsimojęs su peiliu. Č. S. tuo metu buvo labai girtas, o jo elgesys neprognozuojamas, todėl ji nežinojo ką jis gali padaryti. Maždaug prieš du metus sugyventinis yra smurtavęs prieš ją. Todėl ji sugyventinio prašė nurimti ir padėti peilį. Sakė jam, kad viskas bus gerai ir jis nesinervintų. Sugyventiniui aprimus, jis atsitraukė nuo jos ir grįžo į virtuvę. Tačiau netrukus vėl grįžo į miegamąjį ir priėjęs prie jos ranka bandė jai suduoti į galvos sritį apie tris kartus, tačiau ji jo smūgių išvengė, t. y. jis jai nepataikė ir jai skausmo nesukėlė. Tada ji paėmė sūnų ir jį puolė rengti, bei skambino policijai. Suprato, kad kol atvyks policijos pareigūnai, jai bus geriau su vaiku išeiti į lauką. Baiminosi, kad kas nors nenutiktų blogiau. Jai užėjus į virtuvę, jos sugyventinis Č. S. metė į ją kavos puodelį, tačiau nepataikė, puodelis atsitrenkė į šaldytuvą. Po to ji su vaiku išbėgo į lauką ir nuėjo pas kaimynę (b. l. 41-43).

Nukentėjusiosios A. A. parodymus patvirtina policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašas bei jo atlikta apžiūra (b. l. 34, 49-50, 51-53, 54-56).

Iš protokolo-pareiškimo nustatyta, kad A. A. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyrių dėl sugyventinio Č. S. grasinimo nužudyti (b. l. 1-4).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus įvyko vietą, esančią (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas virtuvinis peilis, su juoda rankena. Daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų įvykio vietoje nerasta (b. l. 6-8, 9-14).

Iš alkoholio kiekio matuoklio fotonuotraukų nustatyta, kad 2019 m. spalio 1 d., 03 val. 25 min., Č. S. nustatytas 2,09 promilių neblaivumas, 2019 m. spalio 1 d., 03 val. 26 min., A. A. nustatytas 0,23 promilių neblaivumas (b. l. 35, 36).

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018 pasisakyta, kad pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos.

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis Č. S. apie 02 val. 50 min., grasino nužudyti žmogų – savo sugyventinę A. A., grasindamas jai peiliu, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Č. S. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi – viešaisiais darbais ir jų trukme (b. l. 104-105, 106-109).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamojo Č. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau teistas, turi išnykusį teistumą (b. l. 91-92). Baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 102-103). Č. S. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Kaltinamasis yra bedarbis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 100, 101). Įvertinus aptartas aplinkybes, Č. S. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 48 straipsnis).

Kaltinamasis Č. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš 2019 m. spalio 1 d. nutarimo nustatyta, kad Č. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 1 d. 03 val. 30 min. iki 2019 m. spalio 1 d. 16 val. 29 min., t. y. viena laikino sulaikymo diena (b. l. 71), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo Č. S. asmenybę, padarytą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, jos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. spalio 1 d. nutartimi Č. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo, baudžiamajam įsakymui įsigaliojus, naikintina (b. l. 79-81).

Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad iš įvykio vietoje rastas peilis yra virtuvinis, pagamintas pramoniniu būdu. Peilio rankena pagaminta iš juodos spalvos plastiko. Rankenos ilgis 10 cm. Peilio rankena su plaštakos įduba ir pirštų apsauga. Rankenoje yra trys metalo spalvos kniedės. Peilio geležtė yra pagaminta iš pilkos spalvos metalo. Geležtės ilgis – 12 cm, plotis – 2 cm, peilio ašmenų ilgis – 12 cm, plotis – 0,6 cm. Peilio smaigalys išgaląstas. Bendras peilio dydis yra 22 cm (b. l. 15-17, 18-21). Iš įvykio vietos paimtas peilis supakuotas į spec. paketą Nr. 516099 perduotas saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą (b. l. 22-23, 24). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu ikiteisminio tyrimo metu kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, paimtas peilis, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinė laikmena (1 vnt. CD voke) su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti šioje byloje.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendė:

Č. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, Č. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnio pagrindu, paskirti Č. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausant visą šių programų kursą.

Č. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įvykio vietos apžiūros metu paimtą peilį, apžiūrėtą kaip daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinė laikmena (1 vnt. CD voke) su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti šioje byloje.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Venckienė