Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas V. J. patikslintu ieškiniu prašė: (i) pripažinti T. J. nuosavybės teisę į 2/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 2/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 2/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 2/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 2/3 dalis kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); (ii) pripažinti A. J. nuosavybės teisę į 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 1/3 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 1/3 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); (iii) priteisti ieškovui V. J. iš atsakovės A. J. 8 157,63 Eur sumą, kaip be pagrindo gautas lėšas; (iii) netenkinus patikslinto ieškinio 1–2 reikalavimų dėl nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo, reiškiamas alternatyvus reikalavimas ir prašoma iš A. J. priteisti ½ dalį piniginių lėšų, t. y. 12 236, 44 Eur; (iv) atnaujinti ieškovui praleistą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditiniam reikalavimui įpėdiniams po skolininko T. J. mirties ir jį atnaujinus: priteisti ieškovui V. J. iš atsakovės A. J. 5 438,42 Eur, priteisti ieškovo V. J. naudai iš atsakovės T. J. 5 438,42 Eur; (v) iš atsakovės A. J. ir atsakovės T. J. ieškovui priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo patikslinto ieškinio padavimo iki visiško sprendimo įvykdymo; (vii) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

1.1. 2023 m. birželio 12 d. mirė T. J. (toliau – Palikėjas), kuris buvo ieškovo V. J. tėvas, atsakovės A. J. (toliau – Atsakovė 1) sutuoktinis ir atsakovės T. J. (toliau – Atsakovė 2) tėvas. Ieškovo senelė ir Palikėjo mama R. J., pardavusi turtą Taline (Estijoje), savo sūnui Palikėjui T. J. ir ieškovui 2005 m. gruodžio 8 d. notarine Dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. BRM-7204, padovanojo 300 000 litų. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta tik ieškovo tėvo vardu, nes ieškovas tuo metu buvo nepilnametis, tačiau R. J. dovanodama pinigus aiškiai išreiškė valią paskirti šiuos pinigus lygiomis dalimis savo sūnui (T. J.) bei anūkui – ieškovui. Visi dovanoti pinigai buvo perduoti Palikėjui T. J., pavedant jam už padovanotas lėšas nupirkti nekilnojamąjį turtą abiejų apdovanotųjų vardu, t. y. tiek ieškovo V. J., tiek Palikėjo. Taip pat Palikėjo mama savo sūnui papildomai perdavė dar apie 100 000 litų.

1.2. Palikėjas 2008 m. gegužės 30 d. susituokė su A. J. (Atsakove 1), o 2010 metais jiems gimė dukra T. J. (Atsakovė 2).

1.3. Pirkimo–pardavimo sutartimi 2008 m. liepos 11 d. ieškovo V. J., Palikėjo T. J. su sutuoktine Atsakove 1 A. J. vardu buvo įgyta namų valda – statiniai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Pagal 2008 m. liepos 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas įgijo ½ dalį nekilnojamojo turto, o Atsakovė 1 su Palikėju bendrai ½ dalį. Nekilnojamojo turto įsigijimo kaina – 105 000 litų.

1.4. Pirkimo–pardavimo sutartimi 2012 m. spalio 26 d. statiniai ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduoti už bendrą 169 000 litų sumą. Palikėjo T. J. banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad visa sandorio suma – 169 000 litai, įskaitant priklausančią ieškovui dalį (84 500 litai/ 24 472,89 Eur), buvo pervesta tiesiogiai į T. J. banko sąskaitas, o konkrečiai: 2012 m. rugsėjo 28 d. pirkėja Ž. G. T. J. pervedė 8 000 litų sumą, 2012 m. spalio 24 d. Ž. G. už perkamą nekilnojamąjį turtą T. J. pervedė 34 250 litų, 2012 m. lapkričio 14 d. Luminor Bank, AS, Lithuanian Branch už mokėtoją Ž. G. į T. J. banko sąskaitą pervedė likusią 126 750 litų sumą už parduotą nekilnojamąjį turtą. Nėra jokių duomenų, kad Palikėjas prieš mirtį būtų grąžinęs ieškovui 84 500 litų / 24 472,89 Eur sumą.

1.5. Gavus pajamas iš parduoto turto, 2013 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Palikėjas T. J. ir Atsakovė 1 A. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo namų valdą (duomenys neskelbtini). Ieškovo V. J. kaip šalies pirkimo sutartyje neliko. Pirkimo–pardavimo sutarties 3.1. punkte įtvirtinta, kad bendra parduodamų daiktų kaina yra 105 000 litai, o 4.1. punkte pardavėjai patvirtino, kad 105 000 litus gavo iš pirkėjų prieš šios sutarties sudarymą.

1.6. Po Palikėjo T. J. mirties dėl palikimo priėmimo į notarinę kontorą kreipėsi jo įpėdiniai – V. J., A. J., T. J.. 2023 m. rugpjūčio 9 d. antstolis L. L. sudarė paveldimo turto apyrašą. Palikėjui priklausiusį paveldimą turtą sudaro: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Ginčo turtas) ir kitas paveldimas turtas (banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank, AS, turtinė teisė – teisė nuomoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); automobilis „Mercedes-BENZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); pistoletas SIG SAUER P226, ginklo indentifikacinis kodas (duomenys neskelbtini); lygiavamzdis šautuvas, ginklo indentifikacinis kodas (duomenys neskelbtini); 79 vienetai 9 mm Luger kalibro šovinių; 21 vienetai 16x70 kalibro šovinių). Taip pat įpėdiniai turi perimti skolinį įsipareigojimą pagal investicinio kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdytus įsipareigojimus bei skolinį įsipareigojimą pagal IPF Digital Lietuva sudarytos Credit24 neterminuoto kredito sutartį.

1.7. Tarp įpėdinių kilo ginčas dėl Palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančios Turto dalies ir atitinkamai to paties turto priklausomybės Atsakovei 1, kaip Palikėjo sutuoktinei, nes teisiškai jų santuoka nebuvo nutraukta. Taip pat kyla ginčas dėl ieškovo asmeninių lėšų, panaudotų Ginčo turto įsigijimui, grąžinimo, nes Ginčo turtas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra registruotas T. J. ir A. J. vardu. Ginčo turtas buvo įgytas už Palikėjo asmenines lėšas, dėl to jo indėlis į sukurtą nuosavybę yra kur kas didesnis nei Atsakovės 1. Taip pat Ginčo turtas buvo įgytas ir už ieškovo asmenines lėšas, kurios iki šiol jam nebuvo grąžintos. Palikėjo ir Atsakovės 1 santuoka teisiškai nebuvo nutraukta, tačiau ji buvo faktiškai nutrūkusi daug metų iki Palikėjo mirties, šalys vedė atskirus ūkius. 2005 m. lapkričio 21 d. buvo nutraukta ieškovo tėvo T. J. santuoka su pirmąja sutuoktine – R. J. (ieškovo mama). Palikėjas santuoką su A. J. sudarė 2008 m. gegužės 30 d. Nors teisiškai T. J. ir A. J. iki Palikėjo mirties nebuvo nutraukę santuokos, tačiau faktiškai santuoka buvo iširusi daug metų, didžiąją laiko dalį jie gyveno skirtingose šalyse, abu turėjo skirtingus gyvenimo partnerius, tarp jų nebuvo bendro ūkio tvarkymo, bendrų finansų ir sutuoktiniams būdingų santykių iki pat Palikėjo mirties. Atsakovei 1 išvykus į Angliją nuolatos gyventi, santuokiniai ryšiai nutrūko. Byloje nėra jokių įrodymų, kad Atsakovė 1 prisidėjo prie kredito dengimo. Byloje ginčo nėra, kad Atsakovė 1 su dukra T. J. išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę ir joje nuolatos gyveno ir dirbo (o T. J. mokėsi) iki 2020 metų lapkričio pradžios, tą pripažįsta ir Atsakovė 1. Pagal gyventojo metines pajamų deklaracijas 2015 metais Atsakovė 1 deklaravo 0 Eur gautų pajamų, tai tvirtina, kad ji Lietuvoje 2015 m. nebegyveno, todėl negavo pajamų. Taigi nuo 2013 m., o vėliausiai 2014 metų, sutuoktinių santykiai buvo nutrūkę, jų nesiejo bendras ūkis, šeiminis gyvenimas, o bendravo tik epizodiškai, dalykiškai, daugiausia dėl dukros. Laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2020 metų Atsakovė 1 ir Palikėjas vedė visiškai atskirus gyvenimus, kiekvienas buvo užmezgęs santykius su kitais asmenimis. T. J. būdamas formalioje santuokoje su Atsakove 1 nuo 2014 metų realiai turėjo kitas gyvenimo partneres, su kuriomis gyveno: nuo 2014 m. iki 2017 m. jo gyvenimo partnerė buvo L. A.-K., o nuo 2017 m. iki 2020 m. – E. V., kuri patvirtino, kad su T. J. susipažino 2017 m. liepą, ir tada jis jai pasakė, kad su sutuoktine negyvena 5–4 metai. Po 2020 metų Palikėjas turėjo kelias kitas partneres. Atsakovė 1 šiuo laiku taip pat turėjo gyvenimo partnerį, su kuriuo buvo sukūrusi faktinę šeimą, tą patvirtina nuotraukos ir pati Atsakovė 1, naują partnerį įvardijusi kaip „draugą“. Byloje esantys susirašinėjimai tarp ieškovo ir Atsakovės 1 patvirtina, kad jų santuoka buvo formali ir faktiškai nutrūkusi. Byloje nėra ginčo, kad abi atsakovės 2020 metais lapkričio mėnesį grįžo gyventi iš Anglijos į Lietuvą, tačiau jų grįžimas į Lietuvą nebuvo santuokinių ryšių atnaujinimas. Kadangi atsakovės grįžusios į Lietuvą neturėjo gyvenamosios vietos, Palikėjas T. J. siekdamas užtikrinti savo nepilnametės dukros interesus leido atsakovėms apsigyventi ginčo namų valdoje, tačiau sutuoktinių šeiminiai santykiai neatsinaujino. T. J. dirbo Danijos Karalystėje ir jis į namų valdą grįždavo retai. Kai jis grįždavo į namų valdą, atsakovės arba abi, arba tik Atsakovė 1 išsikeldavo gyventi pas mamą. 2022 metais atsakovės galutinai išsikraustė iš ginčo Turto ir nuo tada gyvena Atsakovės 1 mamos bute (duomenys neskelbtini). Per visą šį laikotarpį Atsakovė 1 jokių pretenzijų į ginčo Turtą nereiškė, nė vienas iš sutuoktinių ginčo Turto nelaikė bendra jungtine nuosavybe, kaip tai buvo registruota viešame registre, abu sutuoktiniai pripažino ir suprato, kad šis turtas faktiškai yra tik T. J. nuosavybė.

1.8. Ieškovas su tėvu T. J. palaikė artimą ryšį, todėl jam buvo žinomos visos tėvo asmeninio gyvenimo aplinkybės, jie abu ketino atitinkamai išspręsti turtinius klausimus bei tarpusavio įsipareigojimus. Šias aplinkybes patvirtina V. J. bylai pateikta jo ir tėvo susirašinėjimo medžiaga, kurioje T. J. pripažįsta, kad yra skolingas V. J.. Palikėjas ne kartą minėjo ieškovui, kaip ir kitiems šeimos nariams, kad būtina įforminti faktinį šeiminių santykių nutrūkimą su Atsakove 1, nutraukiant santuoką. T. J. mirė staiga, netikėtai, nespėjęs susitvarkyti daug teisinių reikalų. Mirties metu jo su Atsakove 1 nesiejo jokie artimi santykiai. Atsakovė 1 teigdama, kad jos santuoka su Palikėju faktiškai nebuvo nutrūkusi, jog sutuoktiniai vedė bendrą ūkį, o ieškovas su tėvu nebendravo, grindė tik žinutės iškarpa. Bendrų lėšų tarp sutuoktinių nebuvo, nes tai, ką vienas paskolindavo, kitas grąžindavo. Ieškovas V. J. organizavo ir padengė visas savo tėvo laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidas, kurios siekė apie 4 000 Eur. Atsakovė 1 prie savo sutuoktinio laidojimo išlaidų neprisidėjo. Ieškovas po tėvo mirties padengė jo turėtas skolas.

1.9. Ieškovas nurodė, kad Ginčo turtas buvo įgytas panaudojant Palikėjo T. J. asmenines lėšas, taip pat panaudojant ieškovo V. J. pinigines lėšas, tai sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nustatant, kad Ginčo turto 2 / 3 dalys priklauso Palikėjui, o 1 / 3 dalis Atsakovei 1. Pinigų dovanojimo sutartis 2005 m. gruodžio 8 d. buvo sudaryta tik ieškovo tėvo vardu, tačiau senelė dovanodama pinigus buvo aiškiai išreiškusi valią paskirti šiuos pinigus lygiomis dalimis savo sūnui (T. J.) bei anūkui – ieškovui. Kadangi 2005 m. ieškovas buvo nepilnametis, sandoris buvo sudarytas ir visi pinigai perduoti Palikėjui T. J., kuriam dovanotoja pavedė už padovanotas lėšas nupirkti nekilnojamąjį turtą abiejų apdovanotųjų vardu, t. y. tiek ieškovo, tiek Palikėjo T. J.. Už dovanotas, t. y. asmenines, pinigines lėšas, įskaitant priklausančias ieškovui, 2008 m. liepos 11 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovo V. J. ir Palikėjo T. J. su sutuoktine Atsakove 1 A. J. vardu buvo įgyta namų valda už bendrą 105 000 litų sumą. Pagal 2008 m. liepos 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas įgijo ½ dalį nekilnojamojo turto, o Atsakovė 1 su Palikėju bendrai ½ dalį. Po ketverių metų nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įsigytas visiškai iš asmeninių ir dovanotų lėšų, buvo parduotas už bendrą 169 000 litų sumą. 2012 m. spalio 26 d. Pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad 42 250 litai buvo sumokėti lygiomis dalimis T. J. / A. J. ir V. J., o likusi suma – 126 750 litai – buvo pervesta į T. J. sąskaitą banke. Palikėjui T. J. į jo asmenines banko sąskaitas buvo pervestos visos sandorio metu gautos lėšos, įskaitant ieškovui priklausančias lėšas, kurių dydis lygus ½ daliai parduoto turto kainos, tai sudaro 84 500 litų ir atitinka 24 472,89 Eur, tačiau iki mirties T. J. su ieškovu neatsiskaitė.

1.10. Nors Atsakovė 1 nurodė, kad T. J. galėjo grąžinti ieškovui skolą išgrynintais pinigais, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad T. J. būtų grąžinęs pinigus sūnui grynaisiais ar bankiniu mokėjimo pavedimu. T. J. mirė staiga ir palyginti jaunas, skola nebuvo grąžinta, kaip ir nebuvo tinkamai įforminami šalių santykiai. T. J., o vėliau ir Atsakovė 1 neturėjo teisinio pagrindo nei įgyti ieškovo piniginių lėšų, nei už ieškovui priklausančias pinigines lėšas įgyti dalį nuosavybės teisių į ginčo Turtą. Tokių teisių T. J., o vėliau ir A. J. neturėjo nei sutarties, nei įstatymo pagrindu. Ieškovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, ir ieškinio reikalavimai yra vienintelis pagrindas iš Atsakovės 1 išreikalauti neteisėtai ir be teisinio pagrindo įgytas pinigines lėšas, t. y. 1/3 dalį nuo 24 472,89 Eur sumos, t. y. 8 157,63 Eur. Atsakovė 1 faktiškai nevesdama bendro ūkio su T. J., gyvendama kitoje šalyje su kitu partneriu, jokiu piniginiu įnašu neprisidėdama prie Ginčo turto kainos apmokėjimo, remonto, tačiau jį registravus kaip bendrą jungtinę nuosavybę veikė išimtinai savo interesams ir rizika, todėl turėjo suprasti, kad jai kils tokių nesąžiningų veiksmų padariniai.

1.11. Alternatyviu reikalavimu ieškovas prašo, jog, jeigu teismas netenkintų pirmosios ieškinio reikalavimo dalies ir laikytų, kad T. J. bei A. J. įgijo nuosavybės teises į ginčo Turtą po ½ dalį, tokiu atveju ieškovas prašo teismo iš Atsakovės 1 jo naudai priteisti ne 1/3 piniginių lėšų dalį, o ½ dalį, tai atitinka 12 236,44 Eur nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu. Ieškovui priklausančių ir negrąžintų piniginių lėšų dalis, kuria disponavo T. J. ir kurios buvo panaudotos T. J. interesams, t. y. jo didesniam asmeniniam indėliui į Ginčo turto įgijimą, remontą, yra 2/3 dalys nuo 84 500 litų /24 472,89 Eur, tai atitinka 16 315,26 Eur. Kadangi T. J. iki mirties piniginių lėšų negrąžino, jam mirus ši skola paskirstoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5 knygos normas tarp įpėdinių, priėmusių Palikėjo T. J. palikimą po mirties, t. y. A. J., T. J. ir ieškovo lygiomis dalimis. Kadangi be palikėjo teisių (reikalavimų) taip pat yra paveldimos ir palikėjo prievolės (pareigos), likusi Palikėjo prievolės grąžinti ieškovui 16 315,26 Eur suma, dalytina lygiomis dalimis tarp visų trijų įpėdinių, t. y. po 5 438,42 Eur.

1.12. Palikėjas mirė 2023 metų birželio mėnesį, dėl to naikinamasis trejų metų terminas nesuėjo, gali būti atnaujintas. Šiuo atveju yra svarbios aplinkybės termino atnaujinimui, t. y. faktas, kad ieškovas po savo tėvo mirties siekė taikiai išspręsti šį klausimą su Atsakove 1 dėl Palikėjo asmeninio turto dalies paveldimame turte nustatymo. Tačiau Atsakovė 1 pakeitė savo poziciją dėl ginčo Turto priklausomybės, taikios derybos nutrūko dėl jos pasikeitusios valios. Termino atnaujinimas nepažeis civilinių santykių stabilumo principų, nes nuosavybės teisės liudijimas nebūtinai reiškia prezumpcijos ½ dalies nuosavybės teisių pripažinimą Atsakovei 1. Jeigu ieškinys būtų tenkintas ir teismas nustatys T. J. didesnę dalį turto, tas pats liudijimas bus į 1/3 dalį. Be to, terminas praleistas nežymiai. 2023 m. birželio 29 d. išduotas Apyrašas, pirminis ieškinys pareikštas 2023 m. lapkričio 28 d. Terminas nepraleistas arba praleistas nežymiai.

2. Atsakovės A. J. ir T. J., atstovaujama atstovės pagal įstatymą A. J., su ieškiniu nesutinka. Atsiliepimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. 2005 m. gruodžio 8 d. R. J. ir T. J. sudarė notaro patvirtintą dovanojimo sutartį, kuria R. J. padovanojo T. J. 300 000 litų (86 886,01 Eur). 2008 m. gegužės 30 d. T. J. ir Atsakovė 1 sudarė santuoką. 2008 m. liepos 11 d. pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu ieškovas ir sutuoktiniai įsigijo žemės namų valdą (duomenys neskelbtini). Sudarant sutartį, ieškovui atstovavo Palikėjas. Nekilnojamasis turtas po ½ dalį priklausė ieškovui asmeninės nuosavybės teise bei sutuoktiniams (Atsakovei 1 ir Palikėjui) bendrosios jungtinės nuosavybės teise. 2010 m. vasario 14 d. sutuoktiniams gimė Atsakovė 2. 2012 m. spalio 26 d. ieškovas ir sutuoktiniai pardavė nekilnojamąjį turtą už 169 000 litus (48 945,78 Eur). Pardavėjai patvirtino, kad 42 250 litų (12 236,45 Eur) gavo iš pirkėjos lygiomis dalimis po 21 125 litus (6 118,22 Eur) iki 2012 m. spalio 26 d. Sutarties sudarymo. Šalys susitarė, kad likusi 126 750 litai (36 709,34 Eur) suma bus pervesta į Palikėjo banko sąskaitą, esančią akcinės bendrovės (toliau – AB) Medicinos banke, kai bankas pirkėjai suteiks paskolą. Sutuoktiniai už parduotą turtą gavo 84 500 litus (24 472,89 Eur) lėšų, kurios jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Sudarant 2012 m. spalio 26 d. sutartį pilnamečiam ieškovui atstovavo Palikėjas. 2013 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo ginčo turtą už 105 000 litus (30 410,10 Eur). Turto pardavėjai patvirtino, kad iš sutuoktinių gavo 105 000 litus prieš sutarties sudarymą. Sutuoktiniai ir bankas 2014 m. balandžio 23 d. sudarė kredito sutartį, kredito suma – 10 136,70 Eur, kredito grąžinimo terminas anuiteto būdu – 2034 m. balandžio 16 d. Kredito sutarties 13 punktu šalys susitarė dėl įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės – hipotekos – sudarymo, įkeičiant turtą. Šalys 2014 m. gegužės 5 d. sudarė sutartinės hipotekos sandorį Nr. 2910. Atsakovės dėl finansinių priežasčių laikinai išvyko iš šeimos namų į Jungtinę Karalystę, kur tuo metu gyveno Atsakovės 1 mama. Atsakovės bendravo su Palikėju, tarp jų vyko susirašinėjimas.

2.2. Palikėjas 2023 m. birželio 12 d. mirė nuo alkoholinės kardiomiopatijos. Po jo mirties Marijampolės 4-ajame notarų biure buvo užvesta Paveldėjimo byla. 2023 m. rugpjūčio 9 d. antstolio sudarytame Palikėjo turto apyraše buvo užfiksuotas Turtas, kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Apyraše ieškovas kaip Palikėjo kreditorius nėra minimas. Ieškovas patvirtino, kad yra susipažinęs su apyrašu, kad priima palikimą pagal apyrašą. Ieškovas patvirtino, kad jam yra žinoma, jog „palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis neleidžiama“, jis sutiko, kad Atsakovei 1 „būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto dalį“. 2023 m. rugpjūčio 18 d. notarė pranešė valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui, kad ieškovas – Palikėjo įpėdinis. 2023 m. rugpjūčio 22 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-23-187-29215, kuriuo konstatavo, kad užbaigė vykdyti 2023 m. birželio 29 d. notarės išduotą vykdomąjį pavedimą. Antstolis išaiškino patvarkymo apskundimo tvarką. 2023 m. rugpjūčio 25 d. notarei skirtu pranešimu ieškovo atstovė informavo, kad ieškovas ketina spręsti klausimą dėl Palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto dalies. Dėl to notarės buvo paprašyta neišduoti nuosavybės teisės liudijimo, paveldėjimo teisės liudijimų į turtą iki tol, kol bus nustatyta Palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausanti turto dalis. 2023 m. lapkričio 6 d. ieškovo atstovas informavo notarę, kad 2023 m. spalį „šalys intensyviai vykdė derybas dėl testatoriaus paveldimo turto dalies nustatymo“.

2.3. Ginčo atveju pradinio ieškinio, 2024 m. balandžio 18 d. ieškinio bei naujo 2024 m. lapkričio 12 d. ieškinio faktiniai pagrindai yra suformuluoti taip, kad jie vienas kitą paneigia. Ieškovas pripažįsta kredito sutarties sudarymą tam, kad gautomis lėšomis būtų pagerintas turtas, lygiagrečiai yra nurodoma, kad kredito didžioji dalis buvo grąžinama iš lėšų, gautų 2012 m. spalio 26 d. sutarties pagrindu. Taigi, kam sutuoktiniams reikėjo sudaryti kredito sutartį, jeigu sutuoktiniai turėjo lėšų turto remontui. Turtas buvo įsigytas panaudojant ieškovo pagal 2012 m. spalio 26 d. sutartį priklausančias lėšas, kuriomis tuo metu disponavo Palikėjas, todėl nėra aišku, kodėl ieškovas nebuvo įtrauktas į 2013 m. liepos 8 d. Sutartį pirkėjo statusu. Nėra aišku, nuo kada, ieškovo vertinimu, sutuoktiniai nustojo palaikyti šeiminius santykius. Nėra aiški ieškovo pozicija, dėl to, kokio dydžio kreditinį reikalavimą ieškovas neva turėjo Palikėjo atžvilgiu jo mirties dieną.

2.4. Bylai pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės apie sutuoktinių gyvenimą ir bendro ūkio vedimą. Ieškovas nepagrindė savo teisės reikšti reikalavimų. Ieškiniuose nėra įvardytas teisės aktas, kuriame būtų numatyta teismo teisė civilinio teisnumo nebeturintį asmenį, t. y. mirusį Palikėją, pripažinti vienasmeniu Ginčo turto savininku arba pripažinti, kad šis asmuo yra turto 2 /3 dalies savininku. Ieškiniuose net nenurodyta, kokias teisines pasekmes ieškovui sukurtų reikalavimų tenkinimas, nors, pagal kasacinio teismo praktiką, iš ieškinio turi būti aišku, kokio materialinio teisinio rezultato ieškovas siekia, pareikšdamas konkretų reikalavimą. Ieškovas neįvardija teisės aktų, suteikiančių įpėdiniui teisę ginčyti įstatymų numatytas prezumpcijas. Pagal CK 3.7 straipsnio 1 dalį, santuoka – tai įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos santykius. Atitinkamai, vadovaujantis CK 3.33 straipsnio 1 dalimi: „Jeigu sutuoktiniai negali susitarti dėl savo pareigų vykdymo ar teisių įgyvendinimo, bet kuris sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą, kad teismas išspręstų jų ginčą“. Taigi santuoka – tai dvišalis vyro ir moters susitarimas, grindžiamas inter alia santuokos autonomijos, uždarumo principais, todėl aplinkybė, kad ieškovas yra vienas iš Palikėjo įpėdinių, neįrodo jo teisės ginčyti prezumpcijų taikymą turto atžvilgiu.

2.5. Ginčo atveju Palikėjas, pasirašydamas 2013 m. liepos 8 d. Sutartį, patvirtino, kad turtas yra perkamas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir kad nėra jokių aplinkybių, keičiančių įstatyme nustatytą turto režimą. Tokios Palikėjo aiškiai išreikštos valios paneigimas po jo mirties niekaip nederėtų su gero elgesio taisyklėmis, pagarba Palikėjo apsisprendimui. Ginčo atveju iki 2023 m. birželio 12 d., t. y. Palikėjo mirties, 2013 m. liepos 8 d. Sutarties pagrindu turtas daugiau kaip 10 metų priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir tai buvo išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Palikėjas teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais nesiėmė jokių veiksmų tam, kad turtas būtų pripažintas jo asmenine nuosavybe arba kad turtas būtų atidalytas. Ieškovas pripažįsta, kad 2013 m. liepos 8 d. sutartį sudarę sutuoktiniai įgijo turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Turto, kaip sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės objekto, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindas – notaro patvirtinta ir galiojanti 2013 m. liepos 8 d. sutartis. Ieškovas, pareikšdamas reikalavimą, faktiškai ginčija galiojančios 2023 m. liepos 8 d. sutarties 2.1 punktą, kuriuo nustatyta, kad sutuoktiniai perka turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovas neįrodė ir teisės reikalauti priteisti iš Atsakovės 1 ieškovui 8 157,63 Eur sumą, kaip be pagrindo gautas lėšas – 1/3 dalį nuo 24 472,89 Eur sumos, kuri, ieškovo teigimu, jam priklauso pagal 2012 m. spalio 26 d. sutartį bei teisės reikalauti priteisti iš Atsakovės 1 ieškovo naudai 12 236,44 Eur sumą, kaip be pagrindo gautas lėšas, – ½ dalį nuo 24 472,89 Eur sumos, kuri, ieškovo teigimu, jam priklauso pagal 2012 m. spalio 26 d. sutartį. Ieškovas nėra įvardijęs įstatymo, kuriame būtų nustatyta įpėdinių teisė nesivadovauti galiojančio, teisės aktuose nustatyta tvarka neapskųsto apyrašo dalimi dėl Palikėjo skolinių įsipareigojimų. Ieškovas nėra įvardijęs įstatymo, kuriame asmeniui būtų suteikta teisė reikšti ieškinį dėl paveldimo turto, jame suformuluojant reikalavimą, kuris nėra nukreiptas į patį paveldimą turtą.

2.6. Ieškovas neįrodė, kad praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą dėl svarbių, nuo jo valios nepriklaususių termino eigoje atsiradusių priežasčių. Ieškovas, pripažindamas, kad yra praleidęs terminą, svarbiomis priežastimis įvardija aplinkybes, kurios neatitinka nei faktinės situacijos, nei kasacinio teismo praktikos. Ieškovas, prašydamas atnaujinti terminą, nedaro jokios atskirties tarp kreditinio reikalavimo pareiškimo ir Palikėjui asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklaususio turto nustatymo. Ieškovas nepagrįstai įtraukė į ginčą Atsakovę 2 procesiniu atsakovės statusu, nes ji negali būti atsakinga dėl to, kad nuo 2013 m. liepos 8 d. sutarties sudarymo iki tėvo mirties turto teisinis režimas buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kuriai taikytinas ir sutuoktinių lygių dalių į turtą principas. Ieškovas neįrodė savo reikalavimų. Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 18 d. pareiškimu ir vėlesniais veiksmais pripažino, kad jo ir Palikėjo nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai – Palikėjas nėra ieškovo skolininkas. Byloje nėra įrodymų, kad pagal 2012 m. spalio 26 d. sutartį Palikėjas neperdavė ieškovui jam priklausančių 24 472,89 Eur ar jų dalies grynaisiais pinigais. Byloje nėra įrodymų, kam Palikėjas panaudojo 51 610 litų (14 947,29 Eur) grynųjų pinigų, įskaitant, ar pinigai (jų dalis) nebuvo perduoti ieškovui. Atsakovės prašo taikyti ieškinio senatį, atmesti ieškovo reikalavimus, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.