Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. L. S. ir C. L. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. gruodžio 18 d. teismas, remdamasis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ (toliau – Reglamentas arba „Briuselis II bis“), spręsdamas prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu teismingumo klausimą, įpareigojo pareiškėjus per 7 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos terminą pateikti įrodymus apie pareiškėjų vaiko G. L. faktinę nuolatinę gyvenamąją vietą bei apie pareiškėjos D. L. S. faktinę gyvenamąją vietą.

Nutarties dėl pareiškimo trūkumų šalinimo kopija pareiškėjų atstovui advokato padėjėjui K. Č. 2017 m. gruodžio 18 d. išsiųsta per EPP (Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 9, 10 dalys), taigi procesiniai dokumentai pareiškėjams laikomi įteiktais tinkamai 2017 m. gruodžio 19 d.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas laikytinas nepaduotu.

Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.53 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte sutuoktiniai įpareigojami prašyme nutraukti santuoką nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, kitas turtines teises ir pareigas. Jeigu sutuoktiniai nevykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas nutraukti santuoką paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2014).

CPK 7 str. numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, o 8 str. reglamentuoja, kad dalyvaujantys byloje asmenys šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu.

Pareiškėjai per teismo nustatytą terminą nutarties neįvykdė ir nepašalino nutartyje nurodytų trūkumų. Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams, prašymas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas preiškėjams (Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalis).

Išaiškintina, jog teismo atsisakymas priimti pareiškimą/prašymą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu prašymu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios jį priimti (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų D. L. S. ir C. L. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.