Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirb. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) filialo turtą, į .k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), t. y. 2017-07-05, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal savo pareigas būdamas atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusi turtą, (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) įrangos sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini) sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu išsinuomojo iš (duomenys neskelbtini) filialo fasadinius pastolius už 9 693,75 Eur ir juos pagal 2017-07-07 priėmimo - pardavimo aktą (duomenys neskelbtini) gavo, įsipareigodamas mokėti už pastolių nuomą, tačiau už pastolių nuomą pagal 2017-10-30 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-08-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-09-15 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-09-30 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-11-15 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nemokėjo, o pastolius iššvaistė, padarydamas (duomenys neskelbtini) filialui didelę 9 693,75 Eur dydžio žalą.

Kaltinamasis V. Š. kaltu prisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) m. gegužės ar birželio mėnesį įregistravo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam, kad galėtų dirbti statybose užsienyje oficialiai, samdyti žmones. Iki įmonės įregistravimo apie (duomenys neskelbtini) metų važiuodavo į (duomenys neskelbtini) ir dirbdavo statybose darbininku. Šios įmonės buvo du akcininkai: jis ir J. B. Dirbo įvairiausius darbus, pastoliai reikalingi stogų dengimui, fasadui tinkuoti, langus keisti. (duomenys neskelbtini) gavo darbui didelį konkretų objektą, 2017 m. jis pasirašė darbų sutartį, turėjo 2-3 darbininkus ir pats dirbo. Tinkuojamas fasado plotas buvo apie 600 m². Darbui reikėjo pastolių, todėl sugalvojau pastolius išsinuomoti. (duomenys neskelbtini) išsinuomoti pastolius yra ženkliai brangiau nei Lietuvoje, todėl nusprendė pastolius išsinuomoti Lietuvoje. Pastolius išsinuomojo (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), tos įmonės anksčiau nežinojo, rado reklamą ir ten nuvažiavo. Žinojo, kad (duomenys neskelbtini) veikė tiek (duomenys neskelbtini), tiek Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) nenuomojo, nes didelė nuomos kaina. Pasirašydamas sutartį neatkreipė į pastolių vertę, jį tenkino nuomos suma ir viskas. Kiek pamena, sutartyje nuomos terminas nebuvo numatytas. Kalbėjo su (duomenys neskelbtini) atstovu D., jo pavardės neatsimena, kokios D. pareigos nežino. Jie konkrečiai nesutarė, kada grąžins pastolius, gražins tada, kada nebebus reikalingi. Jam reikėjo 260 kvadratų pastolių, kad apsistatyti visą pastatą. Jis sutartį pasirašė su D., viską derino su D., D. ir išdavė tuos pastolius, paskaičiavo, kiek jų reikia, kokių ir kiek detalių. Jis iš karto sumokėjo 400 Eur kaip užstatą, jie sakė, kad kai jis grąžins pastolius, grąžins tuos 400 Eur. Į mėnesį reikėjo mokėti po 180 Eur nuomos mokesčio. Pastolius išsinuomojo liepos mėnesį, buvo grįžęs į Lietuvą, mokėjo grynais pinigais nuomos mokestį gal už du mėnesius, kadangi neapmokėtos sąskaitos eina tik nuo spalio mėnesio, vieną kartą tikrai sumokėjo 160 Eur, nors tiksliai pasakyti negali, dokumentų neturi.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) filialo išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-07-07 iki 2017-11-20 (duomenys neskelbtini) už pastolių nuomą nemokėjo (1 t., b. l. 183-204).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo V. Š. kaltė padarius teismo inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta.

Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Esminis turto iššvaistymo, kaip ir turto pasisavinimo, skiriančio šias nusikalstamas veikas nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams požymis yra tas, kad nusikalstamą veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus tam turtui. Turto iššvaistymo atveju kaltininkas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu turtine teise disponuoja savo nuožiūra, pažeisdamas jam suteiktus įgaliojimus. Būtinasis turto iššvaistymo, kaip ir kitų nusikaltimų nuosavybei, požymis – turtinės žalos padarymas. Dėl to kvalifikuojant turto ar turtinės teisės iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant šiuo turtu buvo padaryta turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210/2012). Nusikalstami padariniai šiuo atveju yra nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas. Pažymėtina, kad turto ar turtinės teisės išvaistymo atveju kaltininkas gali ir neturėti naudos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85/2007)(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-234-942/2015, 2K-297-222/2016).

Teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu nustatyta, kad 2017-07-05 nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu kaltinamasis V. Š. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus iš (duomenys neskelbtini) filialo išsinuomojo statybinius fasadinius pastolius 9693,75 Eur vertės vienerių metų terminui, įsipareigodamas mokėti už pastolių nuomą. Pagal 2017-10-30 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-08-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-09-15 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-09-30 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-11-15 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) V. Š. už pastolių nuomą nemokėjo, o pastolių (duomenys neskelbtini) negrąžino.

2017-07-05 nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.2.14 punkte numatyta, kad Nuomininkas atsako už įrangos praradimą (įskaitant už praradimą dėl nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų) bei sunaikinimą kaip šios įrangos saugotojas. Apie įrangos praradimą ar sunaikinimą Nuomotojas turi būti informuotas raštu per vieną darbo

Liudytojas D. S. parodė, kad jis kaip (duomenys neskelbtini) atstovas, 2017 m. spalio-lapkričio mėn. pradėjo kaltinamojo V. Š. ieškoti, jam skambinti, nes jis už pastolius nemokėjo nuomos mokesčio. V. Š. į skambučius neatsiliepė, jo ieškojo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos adresą, vėl bandė susiekti su V. Š., šis aiškino įvairias nuomos nemokėjimo priežastis. Gruodžio mėnesį jis (liudytojas) organizavo išnuomotų pastolių parvežimą iš (duomenys neskelbtini), surado (duomenys neskelbtini) asmenis, kad nuvykti į V. Š. nurodytą vietą įsitikinti, kad pastoliai ten yra. Nurodytu adresu nuvykus, pastolių ten nerado, susisiekus su V. Š. jis nurodė kitą adresą, kur yra pastoliai, jo kontaktui dar kartą nuvažiavus į V. Š. nurodytą vietą, pastolių ten vėl nerado. Po kiek laiko V. Š. su juo susisiekė ir paaiškino, kad pastoliai dingo. Šiuos liudytojo D. S. parodymus patvirtina liudytojo D. S. pateikta medžiaga, iš kurios matyti, kad 2017 m. lapkričio – gruodžio mėn. būtent (duomenys neskelbtini) filialo atstovo liudytojo D. S. pastangomis buvo pastolių ieškoma V. Š. nurodytais adresais (duomenys neskelbtini), D. S. bendraudamas su V. Š. SMS organizavo pastolių pargabenimą iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, tačiau nesėkmingai (1 t., b. l. 52-74).

Iš bylos duomenų matyti, kad V. Š. 2017-07-05 išnuomotus pastolius tuoj pat išgabeno į (duomenys neskelbtini), kur ketino pastolius naudoti savo darbinėje veikloje statybose. Kaip matyti iš kaltinamojo V. Š. parodymų, (duomenys neskelbtini) susiklostė jam nepalankios aplinkybės – negavo darbo užsakymų, pastolių neturėjo kur naudoti, nenaudojamų pastolių neturėjo kur sandėliuoti, patikėjęs jam iš esmės mažai žinomu asmeniu pastolius perdavė kitiems jam nepažystamiems asmenims, iš kurių pastolių neatgavo. V. Š., būdamas atsakingas už jo žinioje esantį svetimą turtą, su svetimu turtui elgėsi nerūpestingai – pastolius perdavė kitiems asmenims, nepasirūpino tinkama pastolių apsauga, su šiais asmenimis neįformino pastolių perdavimo - priėmimo, pasaugos sandorių, apie pastolių perdavimą kitiems asmenims raštu neinformavo pastolių savininko, ilgą laiką delsė pastolių savininkui pranešti apie pastolių praradimą, savininko (duomenys neskelbtini) filialo atstovui dedant pastangas pastolius susigražinti V. Š. atstovui teikė neteisingą informaciją apie pastolių radimosi vietą, buvo pasyvus savininko atstovui su juo sprendžiant pastolių pargabenimo į Lietuvą klausimą.

Nustačius šias išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad V. Š. iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) filialo turtą - fasadinius pastolius - 9 693,75 Eur vertės. Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. numatytos veikos kvalifikuojanti požymis yra didelės vertės svetimo turto iššvaistymas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 184 str. 2 d., iššvaistyto turto vertė nustatoma vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal kainą, nurodytą šio turto įsigijimo sandoryje (įskaitant PVM), jo sukūrimo (atkūrimo) kaštus, o kilus abejonių dėl turto vertės – remiantis šio turto rinkos verte veikos padarymo metu. Iš (duomenys neskelbtini) filialo pateiktos pažymos matyti, kad negrąžintos įrangos vertė jos išnuomojimo metu buvo 9 6893,75 Eur (1 t., b. l. 126). Nustačius šias aplinkybes teismas laiko, kad V. Š. iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) filialo turtą.

V. Š. buvo kaltinamas tuo, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) filialo turtą, t. ai y. 2017-07-05, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal savo pareigas būdamas atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusi turtą, (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) įrangos sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini) sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu išsinuomojo (duomenys neskelbtini) filialo priklausančius fasadinius pastolius už 9 693,75 eurus, ir juos pagal 2017-07-07 priėmimo-pardavimo aktą (duomenys neskelbtini) gavo, įsipareigodamas mokėti už pastolių nuomą, tačiau už pastolių nuomą pagal 2017-10-30 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-08-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-09-15 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-09-30 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-11-15 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nemokėjo, pastolius paslėpė ir (duomenys neskelbtini) filialui negrąžino. Ši jam inkriminuota veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Šios nusikalstamos veikos subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, t. y. esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams. Patikėtas turtas (turtinė teisė) – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu tiesiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas (turtinė teisė), į kurį kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-19-697/2015, 2K-75-677/2016).

Kaltinamasis V. Š. parodė, kad išnuomotų (duomenys neskelbtini) pastolių nepasisavino, jų (duomenys neskelbtini) pareikalavus negrąžino, nes pastolius prarado. Pasinaudodami susiklosčiusiomis jam nepalankiomis aplinkybėmis jo žinioje esančius pastolius be jo sutikimo perėmė kiti asmenys ir jam jų negrąžino. Šie kaltinamojo V. Š. parodymai bylos duomenimis nepaneigti, byloje nėra jokių duomenų išvadai, kad V. Š. minėtus pastolius paslėpė ir tyčia juos pasisavino, t. y. jo žinioje buvusį svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą neteisėtai ir neatlygintinai pavertė savo turtu. Nustačius šias išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad V. Š. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., sudėties.

Tokiu būdu, nustačius išdėstytas faktines aplinkybes kaltinamojo V. Š. nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. perkvalifikuotina į BK 184 str. 2 d.

Teismas pažymi, kad teismui nuosprendžiu keičiant kaltinamajam V. Š. pateiktame kaltinime nurodytas aplinkybes iš didelės vertės svetimo turto pasisavinimo į didelės vertės svetimo turto iššvaistymą, kaltinamojo ir gynėjo teisės nepažeidžiamos. Gynėjas savo baigiamojoje kalboje nurodė, kad kaltinamasis V. Š. pripažįsta, kad buvo neatsakingas ir svetimą turtą iššvaistė perduodamas jį kitiems asmenims. Jis turėjo pareigą tą turtą saugoti ir be rašytinio sutikimo negalėjo perduoti kitiems asmenims. Pažeisdamas tą pareigą, jis neišsaugojo jam patikėto turto ir jį iššvaistė, todėl veikos kvalifikavimas pagal BK 184 str. 1 d. ar 2 d., kaip manys teismas, veika visiškai atitinka tiek sutarties nuostatas, tiek pačio kaltininko suvokimą, kad jis turto nepasisavino, o iššvaistė šį turtą. Kaltinamasis V. Š. pripažįsta savo kaltę, kad turtą iššvaistė, bet ne pasisavino. Šie kaltinamojo gynybos argumentai rodo, kad kaltinamasis ir gynėjas apie galimą faktinių bylos aplinkybių keitimą suprato ir gynybai buvo pasiruošę.

Kaltinamojo V. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai galisi.

Skirdamas kaltinamajam V. Š. bausmę už padarytą nusikaltimą teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisyklėmis (Lietuvos Respublikos BK 61 str.). BK 54 str. (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Minėto straipsnio 2 dalis skelbia, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 str. (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) 1 dalis nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Be to, visos išvardytos aplinkybės turi vienodą reikšmę nustatant bausmės dydį. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

V. Š. padarė sunkų nusikaltimą, yra neteistas, nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra dirbantis. Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Nenustatyta jokių baudžiamajame kodekse numatytų aplinkybių, kurios duotų pagrindą skirti kitą, ne straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam V. Š. skirtina Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima jos minimumui.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, teismas ne tik privalo atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet turi įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Tokią išvadą teismas gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taigi, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-7-895/2018).

V. Š. padarė vieną nusikaltimą, jo padaryta veika nėra smurtinio pobūdžio, nusikalto pirmą kartą, yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra dirbantis, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-05 Teismo įsakymu išieškota (duomenys neskelbtini) padaryta turtinė žala, kurios atlyginimu privalo rūpintis V. Š. Šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl V. Š. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. numatytą pareigą ir BK 67 str. 2 d. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo pasislėpęs, buvo paskelbta jo paieška, jis pagal Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos prašymą (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), pagal ekstradicijos prašymą (duomenys neskelbtini) pargabentas į Lietuvą (2 t., b. l. 114-117).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos rašte nurodyta, kad ryšium su V. Š. ekstradicija turėjo 1 284,04 Eur išlaidų, kurias prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo V. Š.

Prašymas tenkintinas. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos turėtos išlaidos susijusios su V. Š. pargabenimu iš (duomenys neskelbtini), kur slėpėsi nuo baudžiamojo persekiojimo Lietuvoje. Kadangi šios išlaidos atsirado dėl V. Š. kaltės, jos pagrįstos pateiktais dokumentais – sąskaitomis faktūromis, mokėjimo paraiškomis, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 104 str. 2 d., šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš V. Š.

Kaltinamojo V. Š. (duomenys neskelbtini) sulaikyme išbūtos laikas įskaitytinas į atliktos bausmės laiką.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 4 d., 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams ir V. Š. įpareigoti per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (1 MGL - 37,66 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pervedant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini).

Į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019-01-02 iki 2019-06-12.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo V. Š. palikti jam paskirtas kardomąsias priemones: dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo ir 5 000 Eur užstatą, kurį 2019-08-23 į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą įnešė D. K. (duomenys neskelbtini) AB, (duomenys neskelbtini), mokėjimo nurodymas Nr. 1).

Nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti 5 000 Eur užstatą, įmokėtą į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą, grąžinti užstato davėjai D. K.

Iš V. Š. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) bankas, priteisti 1 284,04 Eur proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.