- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-20
- Bylos Nr.
- I2-2108-821/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00263-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Jovita Einikienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- Y. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „duomenys neskelbtini“, "Viskintos Statyba", UAB "Viskinta"
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. K. (Y. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Y. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir jo patikslinimu (b.l. 2,9-10) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2020 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (15/5-8) 50U-142 (toliau – ir Sprendimas).
Skunde pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu sprendimu jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o jo priėmimo pagrindas atleidimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, kad įsidarbinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nacionalinės vizos D ir leidimo laikinai gyventi procedūromis užsiėmė darbdavio atstovas. Pats pareiškėjas negalėjo žinoti apie darbo sutarties nutraukimo pasekmes savo, kaip užsieniečio padėčiai. Pareiškėjui buvo pasiūlyta pereiti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kadangi pradinis darbdavys perdavė šiai įmonei statybos veiklą ir atitinkamai statybininkus. Pareiškėjas pasirašė prašymą dėl pervedimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam buvo žadėta, kad jo statusas ir darbo užmokestis nesikeis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvyko į komandiruotę ir leidimo laikinai gyventi problema nebuvo išspręsta. Pareiškėjui nebuvo pranešta, kad jis atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas nėra kaltas dėl atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad 2018 m. kovo 20 d. pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2018 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2020 m. birželio 11 d.
Pažymėjo, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 punkte nurodytą atvejį, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie pareiškėjo įsidarbinimą ir buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 30 d. buvo atleistas iš Bendrovėje einamų pareigų.
Pažymi, kad pareiškėjas neneigia Departamento nustatytų aplinkybių. Sprendimo priėmimo dieną pareiškėjo santykiai su Bendrove buvo nutraukti. Pareiškėjas iki darbo sutarties nutraukimo nebuvo pateikęs prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi. Mano, kad pareiškėjas, turi pareigą atitikti Įstatymo reikalavimus ne tik leidimo išdavimo metu, bet ir visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laiką.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškėjo skundą prašė tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjas buvo priimtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ mūrininku. 2018 m. liepos 16 d. buvo sukurta nauja įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2019 m. viduryje jai galutinai buvo perduotas statybos verslas, kartu perėjo ir to verslo dalies darbuotojų darbo santykiai, todėl statybininkai perėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tretieji asmenys nežinojo, jog būtina iš naujo gauti leidimus laikinai gyventi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis) 2018 m. kovo 20 d., ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mūrininku, Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos darbo biržos leidimą dirbti, darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarpininkavimo raštą ir kitus dokumentus (b.l. 27-35).
Departamentas 2018 m. gegužės 18 d. sprendimu išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį 2 metus ir 2018 m. gegužės 18 d. pranešimu informavo pareiškėją apie leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimą (b.l. 36,61).
Departamentas, patikrinęs Sodros informacinėje sistemoje duomenis (b.l. 82-85), nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 30 d. buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.
2020 m. sausio 13 d. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2020 m. birželio 11 d.
Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.
Teisinius santykius dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo reglamentuoja Įstatymo nuostatos. Pagrindai, kuriems esant galėjo būti panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi, nustatyti Įstatymo 50 straipsnyje.
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi iki 2018 m. rugsėjo 30 d.) buvo nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Kaip jau buvo nustatyta, pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „(dumenys neskelbtini)“ mūrininku, pateikė atsakovui prašymą ir reikalaujamus dokumentus, o atsakovas įvertinęs pateiktus dokumentus, ir vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte (redakcija galiojusi sprendimo priėmimo metu) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.
Įstatymo 44 straipsnio 7 dalis nustato, kad, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.
Taigi iš paminėtų teisės aktų nuostatų matyti, kad pareiškėjas, keisdamas darbdavį, privalėjo laikytis imperatyvo, nustatyto Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, ir su prašymu kreiptis į atsakovą, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad pareiškėjas neneigia, jog leidimas laikinai gyventi jam buvo išduotas pagrindu dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mūrininko pareigose. Kaip ir neneigia, kad pakeitė darbdavį be Departamento žinios, tačiau tvirtina, jog šiuos veiksmus lėmė jo nežinojimas. Byloje dėl šių aplinkybių nėra ginčo.
Suprastina, jog asmeniui (užsieniečiui), kuris Lietuvos Respublikoje gyvena laikino leidimo gyventi pagrindu gali kilti neaiškumų dėl teisinio reguliavimo, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog bandė kilusius neaiškumus išsiaiškinti ir kreipėsi į atsakovą. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas tikrai turi būti žinomas pareiškėjo buvusiam ir paskesniam darbdaviui, tačiau šie taip pat į Departamentą su prašymu nesikreipė. Dar daugiau, kaip matyti iš Departamento pateiktos medžiagos, 2019 m. lapkričio 20 d. pareiškėjas buvo pateikęs prašymą leisti pakeisti pareiškėjo darbdavį, kuriame nurodė, jog ketina dirbti UAB „Amžinasis akmuo“, taigi negalima sutikti su pareiškėju, jog jam nebuvo žinoma leidimo laikinai gyventi keitimo tvarka, kurios išdavus leidimą laikinai gyventi jis turi laikytis. Teismas pažymi, jog užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Taigi teismas konstatuoja, jog pareiškėjas visiškai nesidomėjo savo teisine padėtimi, o sužinojęs apie teisės aktų reikalavimus, nesiėmė priemonių savo situacijai spręsti ir būtent paties pareiškėjo veiksmai – prašymo nepateikimas atsakovui leisti pakeisti darbdavį ir sąlygojo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimą.
Pareiškėjo skunde dėstomi argumentai, kad naujoje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo funkcijos išliko tokios pačios, kad jis buvo parašęs darbdaviui prašymą pervesti dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturi visiškai jokios teisinės reikšmės priimto Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2020 m. birželio 11 d.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Įstatymo 140¹ straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Y. K. (Y. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.